Pagerbus lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto atminimą, nusifotografuota prisiminimui. Nuotr.autoriaus
Ketvirtadienį, gegužės 29-ąją, paskutinis skambutis aidėjo ir geriausioje Anykščių krašto gimnazijoje- Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje. ( Žurnalo „Veidas“ reitingavime ši gimnazija šiemet šalies mastu užėmė 65 vietą, tokiu būdu gerokai aplenkdama ir Anykščių rajono, ir daugelį Utenos regiono, Aukštaitijos krašto ir net visos Lietuvos gimnazijas.
Tą rytmetį būrys šventiškai pasipuošusių jaunuolių suko link Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčios. Paskutiniojo skambučio šventę Svėdasų Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos dvyliktokai kartu su savo klasės auklėtoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rimute Kniežiene pradėjo bažnyčioje šventomis Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas. Svėdasiškių ganytojas prieš šv.Mišių auką nuoširdžiai sveikino moksleivius, sulaukusius paskutiniojo skambučio, linkėjo gimnazistams sėkmės egzaminuose ir savarankiško gyvenimo kelyje.
Išėję iš bažnyčios abiturientai su auklėtoja pagerbė rašytojo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto atminimą, prie jo paminklo padėjo gėlių ir prisiminimui nusifotografavo.
Po to visi pėsčiomis patraukė pagrindine Vaižganto vardu pavadinta gatve link gimnazijos. O čia abiturientus pasitiko vienuoliktokai, iš tautinių juostų padarę „koridorių“, per kurį ir turėjo praeiti su gimnazija atsisveikinti susiruošę merginos ir vaikinai. ( O jų daugiau nei dvi dešimtys.)
Dvyliktokams gimnazijos prieigose prisiminimui įteikiami suvenyriniai varpeliai su gimnazijos simbolika, išsakomi sveikinimų ir linkėjimų žodžiai.
Po to visi suėjo į lietuvių kalbos kabinetą, kurio durys išpuoštos gėlėmis ir skaičiais „66 “, nes ši abiturientų laida Svėdasuose- jau 66-oji. Prasidėjo kelios paskutinės pamokos. Šį kartą matematikos, informatikos, chemijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos jau nekvietė moksleivių atsakinėti, nebeaiškino savo dėstomų dalykų tiesų, tiktai nuoširdžiai su jaunuoliais pasišnekėjo, išsakė savo prasmingus palinkėjimus būsimuosiuose egzaminuose, pasirenkant profesiją, darbą, žengiant gyvenimo keliu. Pas dvyliktokus po paskutinės pamokos užsuko suvenyrais ir gėlėmis nešini pirmokai. Tie patys, kuriuos dvyliktokai rugsėjo pirmąją palydėjo į pirmą klasę. Dabar pirmaklasiai atėjo išlydėti abiturientų iš dvyliktos klasės. Jie palydėjo dvyliktokus į aktų salę, kur jų jau laukė gausiai susirinkę mokytojai, gimnazijos aptarnaujantis personalas, abiturientų tėvai, draugai. Čia skambėjo dainos, eilėraščių posmai- šventinis koncertas irgi buvo skirtas šio sambūrio „kaltininkams“- dvyliktokams. Paliekantiems gimnaziją abiturientams sveikinimus ir linkėjimus išsakė gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla, Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, matematikos mokytoja Kristina Rimkuvienė, estafetę iš dvyliktokų perimantys vienuoliktokai. Neliko skolingi už sveikinimus ir linkėjimus ir abiturientai, kurie ne tiktai paliko savo šmaikštų „testamentą“ vienuoliktokams- būsimiesiems dvyliktokams, bet ir scenoje atliko labai linksmą kolektyvinį kūrinį. Abiturientai, pasinaudodami populiariausių dainų tekstais, skyrė savo dainų posmus mokytojams, gimnazijos vadovams, nepamiršdami ir virėjų, valytojų, ūkio dalies darbuotojų… Dvyliktokų atlikta daina sulaukė plojimų, visus sudomino, pralinksmino, nes jaunuoliai labai taikliai apibūdino tuos, kuriems tos dainos posmai ir buvo skirti. Bet humoro gaidelė neperžengė etikos normų, neprasilenkė su mandagumo taisyklėmis, dainų tekstas buvo linksmas, mielas, neužgaulus. O po šios nuotaikingos dainos- gėlių puokštės mokytojams nuo abiturientų. Na, o klasės auklėtojai Rimutei Kniežienei- ypatinga dovana nuo jos auklėtinių- minkštas krėslas…
Šios nuotaikingos dainos, kaip ir 66 laidos abiturientų „testamento“ vaizdo įrašai bus padovanoti gimnazijos muziejui.
Ilgą laiką Svėdasuose, kaip ir kitur, buvo puoselėjama tradicija Paskutiniojo skambučio išvakarėse aplankyti, automobilių kolona apvažiuoti visus tos laidos abiturientus mokiusius pedagogus. Savaime suprantama, tokie moksleivių „vojažai“ sudarydavo nemažai nepatogumų, nes mokytojai gyvena įvairiose Svėdasų seniūnijos vietovėse, kartais netgi kituose rajonuose. Visaip išpuoštomis, išdekoruotomis mašinomis, netgi eismo saugumo reikalavimų neatitinkančiomis, važinėti per naktį, garso signalais žadinti iš miego mokytojus ir jų kaimynus, buvo gana keistokas paprotys. Menkas malonumas būdavo tąnakt ir mokytojams, kurie neturėdavo ramybės, net nežinodavo, kokiu laiku ta abiturientų automobilių kolona į jų kiemą įriedės, kokių „šposų“ prikrės, kuo reikės tokius naktinius svečius užimti ir t.t.
Šiais metais tokios jau atgyvenusios, nelabai vykusios tradicijos atsisakyta, kaip ir kai kurių kitokių. Šiųmetinė svėdasiškių abiturientų laida įdiegė naujų tradicijų, įvairių naujovių, tad gimnazijoje užklasinė veikla įgavo įdomesnių, įspūdingesnių, nekasdieniškų formų.
