Pataria jau dabar susikrauti krepšį

Visoje šalyje vykdoma civilinės saugos informacinė kampanija ,,Žinojimas saugo“, kurios metu civilinės saugos ekspertai pasakoja apie ekstremaliąsias situacijas, aiškina, kokios jos būna, ir pataria, kaip elgtis jų metu, parodo, kaip turi atrodyti išgyvenimo krepšio rinkinys.
Trečiadienį, gegužės 18 dieną, toks renginys vyko Anykščiuose, Ladigos gatvėje esančiame Šaulių ir krašto apsaugos savanorių štabe.

Ekstremalių įvykių – netrūksta

Renginį, kuriame dalyvavo daugiausia jaunieji šauliai, vedė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos vyr. specialistas Virginijus Smailys.
Specialistas pasakojo, kad nelaimių, pavojų nutinka kasdien. Tarp jų esama ir gaisrų, ir įvairių ligų.
Aukštesnio lygmens nelaimės ir grėsmės vadinamos ekstremaliaisiais įvykiais. „Pavyzdžiui, Anykščiuose kiekvienais metais ekstremalių įvykių suskaičiuojama po 6 – 8 , – kalbėjo civilinės saugos specialistas. – Dažniausi ekstremalūs įvykiai, pasitaikantys Lietuvoje, randami Pirmojo arba Antrojo pasaulinių karų laikų sprogmenys. Kiekvienas rastas sprogmuo laikomas ekstremaliuoju įvykiu. Pernai Anykščiuose, atrodo, buvo 7 ar 8 atvejai, kai buvo rasti sprogmenys“, – pasakojo V.Smailys. Beje, tai reiškia, kad praėjusį penktadienį Šeimyniškėlių kaime, autobusų stotelėje, rasta Antrojo pasaulinio karo laikų mina buvo sukėlusi ekstremalųjį įvykį.
Dar aukštesnio lygmens nelaimės ir pavojai vadinami ekstremaliosiomis situacijomis, būna retos, tačiau pastaraisiais metais valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų buvo ir yra net kelios : Covid – 19 pandemija, nelegalių migrantų antplūdis ir Vilniaus Gedimino kalno griuvimas.
Nelaimes, pavojų keliančius įvykius supaprastintai galima skirstyti į sukeltus gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos.

Cheminis pavojus galimas ir Anykščiuose

Kaip didžiausius veiksnius, keliančius pavojų Anykščių rajone, specialistas įvardijo gaisrus, sprogimus, žemės ūkio augalų žūtį, pavojingas užkrečiamas ligas.
Beje, kalbėdamas apie galinčius cheminį pavojų kelti veiksnius, tarp jų ir įmones, naudojančias pavojingas medžiagas, specialistas paminėjo įmonę „Anykščių vynas“, kuri naudoja amoniaką šaldymui.
Civilinė sauga skirta gyventojams apsaugoti, taip pat jų turtui didelio pavojaus atveju, aktyviai dalyvaujant patiems gyventojams. Civilinės saugos priemonių sistemos priemonės apima tris etapus: iki nelaimės – pasirengimą, įvykus nelaimei – veiksmus, kurių reikia imtis, praėjus pavojui – grįžimą į normalią padėtį.

Penkių žingsnių programa

Pagrindinis renginio akcentas – kaip pasiruošti pavojui ir ką daryti jam įvykus.
Specialistas išskyrė 5 žingsnių programą saugumui užsitikrinti: būti laiku įspėtam; žinoti, kur slėptis; žinoti, kas gali padėti; iš anksto apsitarti, su kuo kartu gelbėsitės ir pasiruošti būtinas atsargas, kurios leistų išgyventi be kitų pagalbos bent jau 3 paras.
Akcentuodamas įspėjimų apie nelaimes svarbą, V.Smailys paminėjo 2004 metais Indijos, Indonezijos ir Afrikos krantus užgriuvusį cunamį, kuris nusinešė daugiau nei 200 tūkstančius gyvybių, kurių daugelio būtų buvę galima išvengti, jei būtų veikusi perspėjimo sistema. Todėl specialistas akcentavo perspėjimų apie nelaimes svarbą ir patarė išmaniuosiuose telefonuose įsijungti perspėjimų funkciją. O išgirdus pavojaus sirenas, reikia įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti, kokia nelaimė įvyko ir kaip elgtis.
Gyventojai turėtų žinoti, kur slėptis nelaimės metu, kur yra kolektyvinės saugos statiniai, priedangos ir slėptuvės, apgalvoti, pas ką būtų galima evakuotis.
Dar iki nelaimės reikia įsivertinti, kas gali padėti, su kuo kooperuosimės nelaimėje, pasiruošti planą šeimai.
Civilinės saugos specialistas patarė įsivertinti net tokias, regis, smulkmenas, kaip, pavyzdžiui, kur namuose laikomi įvairūs chemikalai ir ar jie nesukeltų dar didesnės grėsmės gaisro ar namų griūties atveju. Gyventojai turėtų pasiruošti išvykimo krepšį, kuriame būtų sudėtos išgyventi būtinos priemonės kad, įvykus nelaimei, nebereikėtų karštligiškai stengtis jį sukomplektuoti.

Patarė nupiešti plakatus

Pranešėjas akcentavo, kad bet kokios nelaimės metu reikia stengtis nepasiduoti panikai, nusiraminti, apie nelaimes reikia pranešti specialiosioms tarnyboms. Nelaimėje žmogus dažnai sutrinka ir, net žinodamas, ką reikėtų daryti, „užsiblokuoja“, dėl to tapdamas praktiškai bejėgis.
Prisimindamas atvejį, kai atvykę ugniagesiai rado jau atvira liepsna degantį namą ir aplink jį bėgiojantį šeimininką, specialistas kalbėjo, jog namo šeimininkas pasakojo negalėjęs anksčiau, vos kilus gaisrui, telefonu, 112 skubios pagalbos numeriu, išsikviesti ugniagesių, nors numerį žinojo. Paprasčiausiai streso metu žmogus numerį užmiršo. Todėl reikėtų į telefono knygą iš anksto įsivesti pagalbos telefoną, o jaunimas seneliams dar galėtų nupiešti plakatą su numeriu 112 ir pakabinti jį namuose.
Kalbėdamas apie kolektyvinės saugos statinius, kurie pažymėti mėlynu trikampiu oranžiniame kvadrate, specialistas prisiminė ir kuriozinių situacijų: „Kai 2010 metais atsirado tokie statiniai ir paklausdavau draugų, pažįstamų, ar jie žino, ką reiškia šis ženklas, šie sakydavo, kad žino, jog tokiame pastate esąs moterų tualetas.
O šis ženklas reiškia kolektyvinės apsaugos statinį. Tai statinys, skirtas prieglobsčio netekusiems žmonėms. Jokiu būdu tokio statinio nereikia maišyti su slėptuve. Juose negalima slėptis. Tokie statiniai yra mokyklos, kultūros centrai, sporto kompleksai. Jie skirti tik suteikti pastogę, bet ne pasislėpti. Žmones turbūt klaidina žodis „apsaugos“. Tokius statinius, tai, kur jie yra, reikėtų žinoti“, – akcentavo V.Smailys.
Beje, specialistas atsiminė atvejį, kai ir iki pastarųjų metų Utenoje buvo aktyvuotas toks apsaugos statinys, kai daugiabučiame name žiemos naktį kilo gaisras ir žmonės buvo evakuoti. Tada buvo atvažiavęs autobusas, kuris būtų vežęs gyventojus į kolektyvinės apsaugos statinį, bet visi gyventojai apsistojo pas giminaičius ar pažįstamus.

Slėptuvių – nėra

Kalbėdamas apie galimas grėsmes gyventojams, civilinės saugos specialistas prisiminė Baltarusijos Astravo atominės elektrinės galimos avarijos keliamą grėsmę.
Paruošti planai, kur turėtų būti evakuojami netoli nuo Baltarusijos esančių savivaldybių gyventojai. Anykščiai turėtų priglausti 800 žmonių iš Švenčionių rajono ir juos laikinai apgyvendinti.
„Žmonės būtų apgyvendinami kolektyvinės apsaugos statiniuose. Birželio mėnesį vyks pratybos, iš Švenčionių rajono atvyks 80 žmonių. Bus aktyvuotas vienas kolektyvinės apsaugos statinys, žmonės vyks į Troškūnų gimnaziją“, – pasakojo pranešėjas.
Gali atrodyti sukrečiamai, bet, pasirodo, Lietuvoje nėra slėptuvių, kuriose gyventojai galėtų slėptis nuo pavojų. „Taip pat ir Anykščiuose nė vienos slėptuvės nėra. Taigi, šiuo metu, prasidėjus antskrydžiams, bombardavimams, priedangos reikėtų ieškotis patiems. Blogai. Valstybė nepasirūpino, bet kas galvojo, kad tokioje taikioje Europoje reikės ruoštis karui? Dabar skaičiuojame, renkame vietas, statinius, kuriuose yra rūsių, tinkamų gyventojams pasislėpti karo metu. Dabar daromi sąrašai, kur tokias vietas būtų galima įrengti. <…> Kiek žinau, daugelyje pasaulio šalių slėptuvių nėra. Jomis aprūpinę tik Izraelis ir Šveicarija“, – apie nejaukią realybę kalbėjo specialistas.

Inventorizuoja pastatus

„Anykštos“ paklaustas, kur dingo tarybinių laikų slėptuvės, V.Smailys pasakojo: „Anykščiuose buvo ar 8, ar 10 slėptuvių. Iki 2010 metų minėti objektai buvo įtraukti į sąrašus kaip slėptuvės. Tų statinių savininkai buvo įpareigoti juos išlaikyti. Kiek jų išlaikyta reikiamos būklės – kitas klausimas. 2010 metais slėptuvės Lietuvoje panaikintos. Neliko tokios sąvokos. Statiniai atiduoti savininkams, su jais savininkai galėjo elgtis kaip panorėję, kad ir nugriauti. Dabar iki gegužės 24 dienos savivaldybė turi tas buvusias slėptuves Anykščiuose inventorizuoti, patikrinti, įvertinti būklę ir man pateikti duomenis. Tad darbai vyksta“, – nelabai jaukią padėtį apibendrino civilinės saugos specialistas.
Pranešėjo šauliai klausė, ar slėptuvės nevirstų kapu pasislėpusiems gyventojams, kai taptų neįmanoma išeiti, jei namas būtų susprogdintas. Specialistas sutiko su mintimi, kad pastatuose dažniausiai nėra atsarginio išėjimo, bet atkreipė dėmesį, jog geriau antskrydžio metu slėptis rūsyje nei likti namuose. „Jei pastatas grius – tikrai išgyventi tikimybė nedidelė. Rūsyje pasislėpus ir sugriuvus pastatui yra galimybė išgyventi, nes lieka tikimybė, kad kas nors išgelbės“, – sakė V.Smailys.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad labai daug civilių žmonių žūna dėl nežinojimo, kaip elgtis, arba dėl to, kad patys per mažai saugosi. Todėl civilinės saugos žinios yra labai svarbios.
„Pagalvokime, kaip įsirengsime rūsius. Visada sakau – išneškime nereikalingus daiktus iš rūsių. Turėkime ant ko atsisėsti, gal ir kur atsigulti, žinokime, kuo užsiimsime ir ką valgysime, kaip pasišildysime arbatos ar sriubos išsivirsime. Apie tai reikia galvoti jau šiandien“, – kalbėjo specialistas, ragindamas nenumoti ranka į saugumą ir atkreipdamas dėmesį, kad taip pat reikia turėti pakankamai vandens, priemonių, kuriomis būtų galima pasišviesti, drabužių apsirengti.
Jis taip pat priminė, kad tualeto reikalus taip pat atlikti reikės, todėl tam irgi reikia pasiruošti.
Net jei baigėsi sprogimai, slėptuvių nereikia skubėti tuojau pat palikti jau vien todėl, kad kai kurios skeveldros skrenda bumerango principu ir gali sugrįžti.
Beje, specialistas paminėjo ir ne kartą istorijoje daugybę aukų sukėlusį minios efektą, kai panikuojanti minia sumindo pargriuvusius žmones: „Minia – baisus dalykas. Nereikia eiti prieš, į šalį, reikia eiti su minia, o pargriuvus, jei nespėjate atsikelti, stenkitės dengtis galvą, gyvybiškai svarbius organus“, – kaip išvengti žūčių minioje, aiškino V.Smailys.