Prieš dešimtmetį anykštėnai rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešajai bibliotekai perdavė savo rankraštinį archyvą, kuriame atskleidžiama kita S. Didžiulio asmenybės pusė – paaiškėjo, kad jis buvęs žiaurus savo žmonai Liudvikai, ją kankinęs. Apie tai LRT KLASIKA parengė radijo laidą, kurioje, paaiškėjus skandalingiems faktams, kultūrologas Vytautas Balčiūnas siūlė keisti bibliotekos pavadinimą.
Klausėme anykštėnų nuomonės – ar reikia keisti bibliotekos pavadinimą? Gal per daug skubama suteikti įstaigoms žmonių vardus, nepasidomėjus jais daugiau?
Tomas LADIGA, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, dainininkas, pedagogas:
„Nedalyvavau tame procese, kuomet buvo siūloma ar svarstoma suteikti šitą vardą. Dabar lyg ir neturiu moralinės teisės replikuoti.
Galiu pasakyti, kad jei žmogaus vardas arba pavardė figūruoja kokiam nors ilgalaikiame pavadinime, tai visuomet iškyla pavojus anksčiau ar vėliau dėl jo tinkamos laikysenos, reputacijos, etinių dalykų, dėl politinių ir visokių kitokių pažiūrų. Prisiminkime Baltušio istoriją: žmogaus vardas ar pavardė gali vienu metu tikti, o kitu – nebetikti. Sakyčiau, kad su pavadinimais reiktų atsargiai elgtis prieš siūlant. Būtų žymiai paprasčiau, jei bibliotekos pavadinimas būtų su asociacija į Laimės žiburį ar Pragiedrulius – turėtume kryptį ir nebūtume įsivardinę asmenybės.
O dabar ar gerai šis pavadinimas, ar blogai, negaliu pasakyti, nesu kapstęsis tų žmonių biografijoje, tik viena ausim girdėjęs.
Kiekvienas laikmetis turi savo etines taisykles, reikalavimus ar galimybes. Pradedant XVIII amžiumi, tai tos normos buvo vienokios, dabar – jau kitokios. Neseniai teko dalyvauti Vytauto Toleikio knygos pristatyme apie Lietuvos žydus, jų kontekstą lietuvių literatūroje: imtas šimtmetis nuo XIX iki XX amžiaus: kokios dabar yra norminės kategorijos ir buvo anuomet, daugelį galima traktuoti antisemitais – tą patį Vincą Kudirką. Neužmirškim, koks yra kontekstas – anų laikų, ar šių. Nes šiais laikais daug kam esam nepakantūs, žinoma, tai yra gerai. O anais laikais daug kas buvo norma – daugpatystė, ėjimas „į kairę“. Mušti vaikus – gerai ar blogai? Kada išgirdome apie mobingą? Visai neseniai.
Labai skeptiškai žiūriu į kaitaliojimus – tai irgi nėra gerai. Sulig kiekvienu vėliavos pakėlimu neturėtų keistis įstaigų pavadinimai. Bet prieš suteikiant jai pavadinimą, reikia labai gerai pasvarstyti ir suteikti tinkamą pavadinimą. Pavardes suteikti pavojinga, nebent tai būtų šventasis.“
Teisingos mintys
O ką gi Balčiūnas jau padarė dėl Anykščių konkrečiai? Tik plepalais užsiima, visokių idėjų kupinas iš Vilniaus mums diktuoja, o vykdyti turės anykštėnai. Būti Kultūros tarybos nariu tai jau menka pergalė. Tuo labiau, kad ta taryba nieko nelemia, tik pašneka susirinkę nariai ir tuo baigiasi.
dabartinės kultūros tarybos nariai dar ir apkalbas skleidžia ne tik savo pasitarime bet ir spaudoje ….
Bibliotekai KNYGNEŠIŲ pavadinimą ir baigiam ginčą
Man regis, kad tuoj bus paskelbta, kad dėl viso Anykščiuose Balčiūnas kaltas, ir bus pasiekta, kad Balčiūnas daugiau nieko dėl Anykščių nedarys, o Verbicko stagnacija klestės toliau.
„Esu nusivylęs V. Balčiūnu, nors ir dirbome kartu. Yra tam tikras ir muziejininkų kodeksas: kad ir aš, nuvažiavęs į kokį Maironio muziejų, norėdamas pamatyti tam tikrus laiškus, visko, ko pageidausiu, negausiu: jei kažkas tokio iškyla, jie neduodami. Labai geras pavyzdys, kuomet Aldona Ruseckaitė, rašydama apie Vinco Mykolaičio-Putino moteris, vykdė Irenos Kostkevičiūtės valią iki 2040 metų neliesti jos laiškų, dienoraščių. Ji tą valią įvykdė, nors ten turbūt būtų radusi daug įdomios informacijos.“
A. Verbickas.
Beriozova turėtų viešai atsiprašyti. Bet, manau, drąsos pritūks. Šmeižti už akių patogiau. Bjauru.
gal but geriauses pavadinimas kaipti bibioilas ar kap ti buvo unt sienos buvo parasyta
Keičiasi epochos , keičiasi ir vertinimo normos . Bijai vilko neik į miška ! Tuščios tiskusijos …!
Išmintingas ir korektiškas situacijos vertinimas