Šį pavasarį sukako 50 metų, kai senasis Didžiulių šeimos dvarelis Griežionėlių kaime, pusiaukelėje tarp Andrioniškio ir Viešintų, pradėjo naują savo gyvenimo etapą – buvo pertvarkytas į muziejų. Auksinės sukakties proga A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus gegužės 13-osios popietę surengė šventę, į ją pakviesdamas Griežionėlių Didžiulių palikuonis, šios giminės ir jos atminimą saugančio muziejaus bičiulius.
1968 m. gegužės 12-ąją sprendimą steigti Didžiulių sodyboje muziejų priėmė Lietuvos kultūros ministras Lionginas Šepetys. Jį vykdydamas, tuometis Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėjas Stasys Siaurusaitis netrukus priėmė į darbą pirmąją naujo muziejaus prižiūrėtoją Oną Gurbininkaitę.
Po trejų metų į Didžiulių muziejų įžengusi Domicelė Petniūnaitė buvo jau trečioji jo darbuotoja, tačiau būtent ji muziejaus auksinio jubiliejaus proga sulaukė daugiausiai dėmesio ir pagarbos. 93-ejų muziejininkė, iki šiol gyvenanti tame pačiame Griežionėlių kaime, atmintyje saugo per 22 darbo metus susikaupusias bendravimo akimirkas, muziejaus svečių vardus ir veidus.
„Ačiū Jums, kad dalijotės su augančiu muziejumi savo gyvenimo patirtimis, dovanojote jam savo rūpestį, auginote lyg savo atžalą, tikėdama, kad jis užaugs gerbiamas ir mylimas,“ – šiais žodžiais Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis dėkojo D. Petniūnaitei už jos indėlį į muziejaus kūrimą.
Pasak K. Tubio, D. Petniūnaitės dėka Anykščių kraštas turi išsaugotą autentišką kultūros objektą, šiandien liudijantį šimtametės Lietuvos Respublikos ištakas, o plačiai po pasaulį pasklidusi Griežionėlių Didžiulių giminė turi savo tėvoniją, kur kaskart gali pasisemti protėvių tvirtybės.
Šventės metu buvo prisimintas ir Mildos Telksnytės bei Vygando Račkaičio indėlis, rengiant Liudvikos Didžiulienės raštų dvitomį, garsinant šios šeimos istoriją. Muziejininkų ir bibliotekininkų gėlės buvo skirtos šį pavasarį 80-metį pasitikusiai M. Telksnytei.
Su dovana muziejui – Stanislovo Felikso Didžiulio ir jo tėvų nuotrauka, daryta apie 1872-uosius, – atvykusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių proanūkė Rūta Marija Urbonavičienė šventės proga atsivežė parodyti ir jos motinos iki šiol saugomą vaikystės žaislą – pliušinį meškutį. Panevėžyje gyvenanti L. Didžiulienės anūkė 96-erių Irena Jurevičienė, būdama vos trejų metų, su šiuo žaislu pozavo fotografui, sėdėdama ant močiutės kelių.
Jubiliejaus išvakarėse atnaujintą ir išplėstą Didžiulių muziejaus ekspoziciją sekmadienį aplankė per šimtą šventės svečių: ir gausi Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ delegacija, ir Panevėžio miesto bei rajono bibliotekų, ir Kamajų krašto, ir Andrioniškio bei Viešintų bendruomenių atstovai, Anykščių krašto inteligentija.
Svečiai, vos tilpę į klėtį, mėgavosi Trakų karališkojo teatro vaidinimu – žiūrėjo L. Didžiulienės komediją „Lietuvaitės“. Paskui po krintančiais obelų žiedlapiais visi bičiuliškai vaišinosi šio krašto verslininko Jono Malinausko parengtomis vaišėmis: kopūstiene, balandėliais bei žolelių arbata iš tikro rūkstančio virdulio.
