Miškų urėdijose įruošta daug įvairiausių takų, kuriuose lankytojai supažindinami su Lietuvos miškuose augančių medžių ir krūmų rūšių įvairove, retaisiais žoliniais augalais, grybais, samanomis. Kai kurių takų stenduose apibūdinami Lietuvos miškų žvėrys ir paukščiai, vabzdžiai. Daugelis takų skirta gražiausiems Lietuvos vietovaizdžiams apžvelgti. Ypač poilsiautojų pamėgti takai per pelkes, kur lankytojai susipažįsta su specifiniu paslaptingu pelkių gyvenimu.
Miškų urėdijose įruošta daug įvairiausių takų, kuriuose lankytojai supažindinami su Lietuvos miškuose augančių medžių ir krūmų rūšių įvairove, retaisiais žoliniais augalais, grybais, samanomis. Kai kurių takų stenduose apibūdinami Lietuvos miškų žvėrys ir paukščiai, vabzdžiai. Daugelis takų skirta gražiausiems Lietuvos vietovaizdžiams apžvelgti. Ypač poilsiautojų pamėgti takai per pelkes, kur lankytojai susipažįsta su specifiniu paslaptingu pelkių gyvenimu.
O štai Anykščių miškų urėdijoje įrengtas pirmas Lietuvoje pažintinis takas, skirtas medžiotojams ir visuomenei susipažinti su medžioklei ir gyvūnų globai skirtais įrenginiais. Taką pagal ES fondų lėšomis remiamas projekto „Inovacinių, laukinę gyvūniją tausojančių ir jos poveikio reguliavimo metodų diegimas ir sklaida” „Technologinės priemonės” ir „Biotechninės priemonės” dalis, kurios apima parodomųjų – demonstracinių objektų įrengimą, vykdymą ir priežiūrą, Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijoje įruošė Aleksandro Stulginskio universiteto Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai vadovaujami dr. Kęstučio Pėtelio. Projekto vadovė – Janina Šepetienė.
Analogiška biotechninių įrenginių ekspozicija įruošta ir prie ASU Dubravos EMM urėdijos teritorijoje. Su ASU mokslininkais Anykščių urėdija bendradarbiauja jau seniai, kai pagal Medžioklėtyros laboratorijos vadovo dr. Kęstučio Pėtelio paruoštą projektą Mikierių girininkijoje buvo įruoštas 64 ha ploto aptvaras laukiniams žvėrims ir pradėtas vykdyti danielių aklimatizavimo Šimonių girioje projektas. 2005 m. aptvare buvo apgyvendinta 20 danielių. Šiuo metu aptvare gyvena 26 danieliai, 7 dėmėtieji elniai, 14 muflonų ir 2 šernai. 40 danielių jau išleista į laisvę. Išleisti į laisvę danieliai daugiausiai laikosi Mikierių girininkijos teritorijoje urėdijos profesionalios medžioklės plotuose ir tik pavieniai nuklydę į tolimesnius medžiotojų klubų medžioklės plotus. Per rują laukiniai patinai ateina prie aptvarų pasigalynėti su aptvare gyvenančiais varžovais ir besibadydami gerokai apgadina tvoras. ASU Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai Mikierių girininkijoje yra įruošę pastovius tyrimo barelius ir stebi Lietuvoje aklimatizuojamų danielių poveikį miškui.
Dėl bendradarbiavimo 2012 m. Anykščių miškų urėdija ir Aleksandro Stulginskio universitetas pasirašė sutartį. Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis ir Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas pritarė dr. K. Pėtelio idėjai pademonstruoti medžiotojams ir visai visuomenei, kaip tvarkingai įruošti įvairiausių tipų biotechninius ir technologinius įrenginius medžioklės plotuose. Biotechniniai ir technologiniai įrenginiai išdėlioti prie seniau įrengto Mikierių girininkijos pėsčiųjų tako. Ekspozicija prasideda nuo pat girininkijos administracinio pastato, kur demonstruojama įvairių tipų inkilai uoksuose perintiems paukščiams bei dirbtinės lizdavietės vandens paukščiams. Pamiškėje prie tako iš eglišakių įruoštos kelių tipų slėptuvės – lesyklos kurapkoms ir fazanams. Miške abipus tako ar gerokai nutolę nuo jo stovi įvairiausių tipų žvėrių tykojimo bei stebėjimo bokšteliai, šėryklos, ėdžios, druskos laižyklos. Tykojimo bokšteliai įvairių konstrukcijų: atviri, dengti, pristatomi prie medžių, kilnojami su atramomis, aukšti, žemi, skirti medžioklėms su varovais, kai bokšteliai pastatomi kvartalinėse linijose. Didelė šėryklų įvairovė: stoginės šienui ir sultingiesiems pašarams, grūdams, šėryklos, skirtos suaugusiems šernams ir jaunikliams, ir t.t. Demonstruojama ir kelių tipų druskos laižyklos. Prie laižyklų įruošta betono danga, kad lietaus nuplautą ištirpusią druską žvėrys nelaižytų iš kanopomis ištrypto grunto neretai susimaišiusio su žvėrių išmatomis.
Demonstruojamoje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje tik patys paprasčiausi būtini eksploatacijai įrenginiai.
Ekspozicijos tikslas pademonstruoti tokius biotechninius įrenginius: kad šėryklos užtikrintų racionalų pašarų naudojimą, atitiktų atskirų gyvūnų rūšių ar tų pačių gyvūnų skirtingų amžiaus grupių maitinimosi ypatumus, būtų patogios pašarų pripylimui, šėryklų išvalymui ir dezinfekavimui, būtų nesunkiai ir nebrangiai įrengiamos ir derintųsi prie aplinkos bei būtų estetiškai patrauklios.
Žvėrių tykojimo ir stebėjimo bokšteliai turi užtikrinti saugų medžiojimą, būti patogūs, nes juose medžiotojai praleidžia ilgas valandas, nesunkiai ir nebrangiai įrengiami, estetiški ir derantys prie aplinkos.
Dabar medžioklės klubų plotuose žvėrių tykojimo bokštelių „pridygę” kaip grybų po lietaus, mat paplito iš Vakarų atkeliavęs medžioklės būdas, kai žvėrys (daugiausia šernai) medžiojami jų taip vadinamose jaukinimo vietose. Taigi, jeigu ne kiekvienas, tai jau tikrai kas antras medžiotojas turi pasistatęs savo personalinį tykojimo bokštelį, o ne retas šaulys įsiruošęs ir 2-3 žvėrių tykojimo vietas.
Tačiau tarp tų grybų yra daug šungrybių… Ir kokių tik nėra bokštelių Lietuvos miškuose. Pamatysi suręstus iš visokio statybinių atliekų šlamšto, kai viena statinio lenta dažyta žaliai, kita raudonai, trečia baltai, o visos kitos aptepliotos kalkėmis ar betono skiedinio tyre. Tokių statinių stogai neretai būna uždengti surūdijusios skardos lakštais, asbestinio šiferio lapų nuolaužomis ir panašiai. Kai kurie medžiotojai netgi išsigudrino žvėrių tykojimo bokšteliais paversti senų automobilių kėbulus ar jų dalis užkeliant jas ant pastolių. Vaizdas kraupus. Neretai dar aptiksi primityvių lipynių, kurių atramos prie medžių prikaltos vinimis. Tuo tarpu bokšteliai turėtų būti suręsti iš bruselių, dalinai galima panaudoti ir nužievintus rąstelius. Sienų apkalimui lentos galėtų būti dvigubo pjovimo, o stogai uždengti skiedromis ar lentelėmis. Stogų dangai netiks spalvotas plastikas ar saulėje žaižaruojanti cinkuota skarda. Biotechniniams įrenginiams skirtų medžiagų spalva turėtų būti matinė ruda, rusvai pilka, žalia ar žalsvai pilka, kad derintųsi prie medžių kamienų ir lapijos spalvų. Tokie patys reikalavimai taikytini ir įvairių šėryklų įrenginiams. Klubų medžioklės plotuose gana plačiai išplitę tokios šernų jaukyklos, kai birūs pašarai supilami į metalines statines, įvairias plastikines talpas, netgi į nudėvėtas ir miškan atbogintas automobilių ar traktorių ratų padangas, supilami į šampano butelius, kuriuos norėdami išberti grūdus šernai išridena po gana didelę miško teritoriją aplink bokštelius.
Nors tako biotechninių įrenginių ekspozicijoje demonstruojamos šėryklos, panaudojant metalines statines ir plastikinius indus, tačiau, manyčiau, kad tai daugiau pavyzdys, kaip nereikėtų daryti. Visokio statybinio šlamšto, įvairiausios talpos ir formų plastikinių, stiklinių indų į miškus, ypač priemiestinius, galybę pritempia miesto gyventojai, pamiškėse įsikūrusių sodininkų bendrijų nariai, tad nereikėtų prie jų prisidėti dar ir medžiotojams, nes tokios šėryklos visiškai nesiderina su miško aplinka.
Dar viena gana plačiai medžioklės plotuose išplitusi negerovė yra ta, kad po žiemos neišvalomos ir nedezinfekuojamos žvėrių šėryklos. Nors daug kur žvėrys (šernai) šeriami ištisus metus, pavasarį šėryklas ir jaukyklas būtina išvalyti ir dezinfekuojant, kad nebūtų platinamos žvėrių ligos, o tada šerti toliau. Dabar gi, kur žvėrys šeriami intensyviai, pūvančių ir rūgstančių šėrimo liekanų dvokas tvyro visame miške. Beje, daug etiškesnė medžioklė žvėrių jaukinimo vietose būtų tokia, kai jaukas išpilamas užmaskuotai, kad bokštelyje sėdintis medžiotojas negalėtų šauti į besimaitinantį žvėrį. Šauti tektų tik į ateinančius į jaukinimo vietą ir iš jos išeinančius ar šiaip toje aplinkoje vaikštinėjančius gyvūnus. Šauti į paršiuką, lovyje ramiai čiauškiantį kukurūzus, na, kažkaip nepriimtina.
Daugiau dėmesio biotechninių įrenginių įruošimui ir priežiūrai turėtų skirti ir valstybiniai miškininkai bei miškų savininkai. Nepakanka tik leisti ar neleisti šiuos įrenginius įruošti vienoje ar kitoje miško vietoje. Reikėtų pasižiūrėti, kaip jie įruošiami, ar dera prie miško aplinkos toje konkrečioje įruošimo vietoje, na, ir kaip toliau tie įrenginiai eksploatuojami, kad jie mišką puoštų , o ne bjaurotų.
O pažintinio tako medžiotojams atsiradimas tikrai savalaikiškas. Juo pasivaikščioję piliečiai turėtų keisti nuomonę apie Lietuvos medžiotojų veiklą iš vyraujančios neigiamos į teigiamą. Anykščių urėdijos darbuotojai pasirūpins, kad take demonstruojamose šėryklose būtų išdėlioti pašarai, tad tako lankytojai galės pamatyti ir žvėrių veiklos prie šėryklų pėdsakus. Rudenį lankantis biotechninių įrenginių ekspozicijoje, jau galėjai aptikti danielių pėdsakus prie druskos laižyklų, nes jose jau buvo padėti druskos gabalai.
Pravartu take apsilankyti ir medžiotojams bei miškininkams, kad pagilinti žinias, kaip pigiai, iš paprastų statybinių medžiagų įruošti estetiškus, derančius prie aplinkos ir gerai funkcionuojančius biotechninius įrenginius, juo labiau, kad Anykščių urėdijos darbuotojai maloniai priima visus svečius, norinčius susipažinti su kultūringos medžioklės principais.
Beje spalio pradžioje jau buvo surengtas pirmas seminaras, kurio metu urėdijos miškininkai ir Svėdasų klubo medžiotojai aptarė, kaip tausoti ir globoti fauną. Seminaro dalyviams paskaitą skaitė ASU Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. K. Pėtelis. Dalyviai apžiūrėjo medžiotojų tako eksponatus.
Panašūs seminarai, į kuriuos bus kviečiami valstybinių miškų valdytojų atstovai, privačių miškų savininkai bei medžiotojai, vyks ir ateityje.
Tačiau Anykščių miškų urėdas S. Kinderis įsitikinęs, kad pažintinis takas, kuriame demonstruojami biotehniniai įrenginiai, daugiau reikalingas visuomenei nei patiems medžiotojams. Senuoju Mikierių girininkijos pėsčiųjų taku keliauja daug poilsiautojų, tarp kurių grupės Šventąja baidarėmis plaukiančių turistų, daugiausia jaunimo. Baidarininkai būtinai stabteli prie Mikierių girininkijos, kad apsilankyti žvėryne, pamatyti gražuolius danielius, dėmėtuosius elnius, muflonus ir pasilabinti su populiriuoju šernu Henriku. Dabar poilsiautojai galės dar ir susipažinti su estetiškai įrengtais biotehniniais įrenginiais, skirtais laukinių gyvūnų globai bei medžiojamųjų žvėrių populiacijų gausos reguliavimui, įsitikinti, kad medžiotojai ne tik medžioja žvėris, bet ir globoja bei siekia harmonijos tarp laukinių žvėrių ir aplinkos.
