Ateinantį ketvirtadienį bus rugpjūčio 23-oji. Prieš 73-ejus metus Stalino ir Hitlerio įgalioti ministrai šią dieną pasirašė dokumentą, kuriuo didžiausi visų laikų pasaulio banditai pasidalino Europą.
Prieš 23-ejus metus lietuviai, latviai ir estai rugpjūčio 23-ąją susikabino rankomis Baltijos kelyje. Sąjūdis įgavo sprogstamąją jėgą, cunamio galią, kurios nei OMON-inkai, nei KGB-istai, nei jedinstvininkai nebepajėgė sustabdyti.
Istorikas Gintautas Zabiela suskaičiavo, kad šių metų liepos 8-oji – ta diena, kai antroji Lietuvos Nepriklausomybė savo trukme pralenkė pirmąją, Smetoninę. Viršvalandžius skaičiuojame?
Ateinantį ketvirtadienį bus rugpjūčio 23-oji. Prieš 73-ejus metus Stalino ir Hitlerio įgalioti ministrai šią dieną pasirašė dokumentą, kuriuo didžiausi visų laikų pasaulio banditai pasidalino Europą.
Prieš 23-ejus metus lietuviai, latviai ir estai rugpjūčio 23-ąją susikabino rankomis Baltijos kelyje. Sąjūdis įgavo sprogstamąją jėgą, cunamio galią, kurios nei OMON-inkai, nei KGB-istai, nei jedinstvininkai nebepajėgė sustabdyti.
Istorikas Gintautas Zabiela suskaičiavo, kad šių metų liepos 8-oji – ta diena, kai antroji Lietuvos Nepriklausomybė savo trukme pralenkė pirmąją, Smetoninę. Viršvalandžius skaičiuojame?
Dešimto dešimtmečio pradžioje mane erzino „megztųjų berečių” rengiamos priešų paieškos, paminklų vartymai ir netinkamų knygų naikinimas. Atrodė, kad kažkokie puspročiai nesupranta, jog jie kariauja seniai laimėtą karą… O dabar pats nukvakau tiek, jog sėdžiu KGB archyve – revizuoju KGB rezervistų anketas, skaitau devintajame dešimtmetyje menkų žmogelių „organams” rašytus skundus apie savo kaimynus, kolegas, viršininkus… Vis dėlto tas nukvakimas leidžia suprasti, kad tie, kas iki 1990-ųjų Anykščiuose turėjo valdžią, įtaką turi ir dabar. Nebūtinai jie tiesiogiai valdo, kai kas dirba per „ofšorines” kontoras. Tie buvę reikšmingi ir ypač lojalūs TSRS piliečiai dabar šešiasdešimtmečiai, tad neužilgo išeis užmarštin (ne mirtį, apsaugok Viešpatie, turiu omenį, o pensiją). Į jų vietą ateis jaunimas be sovietinio palikimo, be penkiakampių tatuiruočių smegenyse?
Ateis, ateis… Bėda tik, kad tas jaunimas dažnai apskritai be smegenų, todėl jų kaukolės atviros ir raudonai, ir rudai, ir net žydrai miglai…
Socialdemokratų kandidato ir rajono tarybos nario į Seimą Alvydo Žalos bandymas reabilituoti KGB, struktūrą, kurioje aukštas pareigas užėmė jo tėvas (ir jo dėdė KGB papulkininkis), manęs nešokiravo. Jam juk nuo kūdikystės turėjo būti formuojamas požiūris į „organus” kaip į kovotojus su blogiečiais. Manau, kad koks nors KGB generolas arba šuo iš filmo „Keturi tankistai ir šuo” jam „krūtesni” personažai už visus keturis muškietininkus su Rembo sudėjus. Stebino tyla, kuri tvyrojo po A.Žalos pareiškimų. Jei jau tremtiniai ir politiniai kaliniai viešai nesmerkia KGB klano atstovo, tai ar smerks tremtinių anūkai?
Dažnai pusiau juokais kalbu, kas būtų, jei Lietuvoje vėl išauštų 1944-ieji? Spėlioju, kas iš dabartinių anykštėnų paimtų šaukštą ir šautuvą ir išeitų į mišką. Na, išeitų keli pusglušiai, keli, kuriuos užkniso žmonos ir uošvienės, keli, kuriems gresia kalėjimas. O kas čia tas, kuris eitų vardan Lietuvos?
Prasidėjus kalboms, kad gali būti paminklas Laisvei iškeltas iš miesto centro, „Anykštai” laišką parašė jaunas istorikas Mindaugas Nefas. Išdėjo istorikas potencialius Lietuvos priešus į šuns dienas. Būtų tokį laišką kas parašęs 1992-aisiais, sakyčiau, jog paranojikas. Dabar pradžiugino… Pasirodo, jog yra jaunų žmonių (kokie trys), kurių sąmonėje likę žodžiai Lietuva, Laisvė, Tauta…
Jeigu jie sugrįš, tikrai gaus gėlių, duonos, druskos, degtinės ir mergų. Jei grįžtų netrukus, tai dar savi „tovariščiai” pasitiktų, jei kiek vėliau – angliškąjį tuteišių variantą įvaldę pasaulio piliečiai. Bet gal kas ir iššaus…
Beje, ar girdėjote, kad kada kas šių dienų Anykščiuose būtų susimušęs dėl pažiūrų? Arba niekas tų pažiūrų neturi, arba niekur jų su savimi nesineša…
