Lapkričio 15 dieną 54-ąjį gimtadienį šventė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja – ekspertė Dangira Nefienė. Ta proga tradicinis „Anykštos“ interviu.
– Jūs mokėte šimtus mokinių, bendravote su jų tėveliais, lydėjote renginiuose pirmąjį Anykščių rajono merą Saulių Nefą, užauginote penkis vaikus,esate visuomeniškas, žinomas žmogus Anykščiuose. Horoskopas – tik žaidimas, būdas prakalbinti žinomą žmogų jo gimtadienio proga, tačiau susitarkime, kad žaisite nuoširdžiai. Taigi, patvirtinkite, paneikite ir pagrįskite ar Jums tinka šie teiginiai: Skorpionas nemėgsta netikėtų kelionių. Jam patinka tiksliai viską žinoti ir kontroliuoti situaciją. Kelionės netikėtumai gali išmušti šiuos žmones iš pusiausvyros. Be to, šio ženklo žmonėms patinka slapti skyreliai su gerais užraktais rankinėje, krepšyje ar lagamine vertingiems daiktams slėpti…
– Labai traukia keliauti, tačiau paskutinį vakarą prieš kelionę būnu nepakenčiama – viską tikrinu lagamine kelis kartus, pradedu abejoti, ar verta keliauti, beveik nemiegu tąnakt… Tačiau vos tik prasideda kelionė, imu džiaugtis. Žavi viskas: žmonės, vaizdai, muziejai, pokalbiai su bendrakeleiviais. Dar niekada nesu buvusi neįdomioje kelionėje. Tiesa, nežavi ir avantiūros, gerai jaučiuosi suplanuotoje kelionėje, kai žinau, jog nereikės klaidžioti ieškant nakvynės, nors lankytino objekto galiu ieškoti kantriai, ilgai ir džiūgauti jį suradus. Esu keletą kartų išsiruošusi į kelionę viena, bet visada susirasdavau puikių bendrakeleivių. Patinka keliauti su kolegomis, o ypač su vaikais. Kiekvieno vaiko aštuoniolikto gimtadienio proga Saulius padovanodavo kelionę jubiliatui ir man. Taigi, esu buvusi penkiose puikiose kelionėse su pačiais brangiausiais. Nesivežu brangių daiktų į kelionę, todėl ir skyrelių su užraktais neprireikia.
– Skorpionui patinka laukinės gamtos didingumas ir pagarbi jos keliama baimė…
-Tikrai taip. Kažkada keliaudama po Šveicariją sužavėta kalnų, almančių upelių ir krintančių krioklių juokavau, kad gal esu čia kažkada kokiu vabalėliu ropinėjusi. O kai pamačiau požeminius Triumelbacho krioklius ar tolumoje dundant perkūnijos aidui perėjau Aro upės tarpekliu, draugėms sakiau, kad aš vis dėlto buvau kažkada krioklys… Gamta – didžiausia dovana, kartais užtenka pamatyti ne tik Ronos ledyną, Alpes ar Tatrus, bet ir pakliuvus į audrą pabandyti nukasti pusnį, kad išvažiuotų mašina, tada supranti, kad esi tik šapelis prieš gamtos jėgą ir didybę. Man rodos, tai negali nežavėti.
Visas tekstas publikuojamas šio šeštadieno „Anykštos“ laikraštyje.