Penktadienio „Anykštoje” 2024-04-05

Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o jie elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, – tikina Šimonių girios ….
Ir staiga… Per greta girios esantį Inkūnų kaimą važiavęs pilietis išvydo… Su šeima tvirtai palaikėme aktyvistus, kurie dar praeitų metų pabaigoje gulėsi po miško kirtimų mašinų ratais, kvietėsi Vyriausybės atstovus diskusijos, siekiant mažinti miškų kirtimus ir apsaugoti išskirtinės svarbos teritorijas. Net gyventojų pajamų mokesčio dalį pervedėme aktyviai prieš miškų kirtimą kovojančiai Šimonių girios bendruomenei, – rašė „Ūkininko patarėjo“ skaitytojas. – Atvažiavome ir prie Inkūnų bažnyčios išgirdome benzininių pjūklų gausmą, traktorių ūžimą.” Pilietis, tai pavadinęs barbarišku poelgiu, susisiekė su Valstybinės miškų tarnybos atstovais, ir sužinojo, kad leidimai kirsti sausuolius yra.
„Kitą dieną pamatėme iš miško išvežtų žalių pušies rąstų krūvas, sukrautas bažnyčios pašonėje. Juk sąžiningai besielgiančiam žmogui nekiltų mintis medienos rąstus sandėliuoti nuostabios bažnyčios kiemelyje? – retoriškai klausė laiško autorius. Sužinojome, kad tai tų pačių aktyvistų, kurie pernai gynė šalia kertamo miško plotą, Šimonių girios bendruomenės
„Nejau tie žmonės yra tokie veidmainiai ir, drabstydami purvais kitus, patys elgiasi taip pat? Tebus Dievas šiems žmonėms baudėjas… Tačiau, apėje vietove, radome likusius žalių medžių kelmus …