Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Tragedijos mastu kvapą gniaužiantis gaisras Londono daugiabutyje nusinešė mažiausiai 30 žmonių gyvybių. 17 žmonių nuo metų pradžios daugiabučių gaisruose žuvo ir Lietuvoje. Ekspertai baiminasi, kad daiktais užkrauti ar užrakinti evakuaciniai išėjimai, sintetinių ir degių gaminių naudojimas gyvenamojoje aplinkoje mūsų šalies daugiabučius irgi gali lengvai paversti liepsnojančiais fakelais.
„Apie 80 proc. senos statybos Lietuvos daugiabučių virstų kalėjimais, jei kiltų gaisras. Nupjautos evakuacinės kopėčios, užsandarintos angos iš aukšto į aukštą, užrakintos durys ar langai, bendras erdves užverčiantys baldai, dviračiai ar kitas inventorius yra kasdienybė mūsų daugiabučiuose. Ekstrinės situacijos metu suvokus, kad išėjimo nėra, žmogų apima dar didesnis siaubas ir panika“, – sako „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
1974-aisiais pastatyto „Grenfell Tower“ Londono daugiabučio gaisras išplito labai greitai, o žmones įkalino ugnis. Teigiama, kad šio daugiabučio bendrose erdvėse buvo sandėliuojamų daiktų, o 120 butų name buvo vieninteliai laiptai, skirti evakuacijai.
Gaisro situacija yra be galo stresinė, joje sunku išlaikyti šaltą protą, todėl žmogus ima kliautis instinktais. Londono daugiabučio atveju ugnis per labai trumpą laiko tarpą išsiplėtė per dvidešimt aukštų, o kadangi gaisras prasidėjo apačioje ir kilo aukštyn, gyventojai buvo atkirsti nuo išėjimo, kas visada kelia dar didesnę paniką“, – teigia A. Buska.
Kaip teigiama pastato fasado renovacijai pasirinktų šiuolaikinių pigesnių apdailos medžiagų rūšis galėjo suteikti galimybę liepsnoms greičiau išplisti. Londono daugiabutis buvo renovuotas panaudojant kompozito plokštes su polimeriniu užpildu, kuriose nemažą dalį tūrio užima degus polietilenas.
Lietuvoje esamose pastatuose atsarginiai (avariniai) išėjimai apskritai yra retame name, o sovietinės statybos daugiabučiuose atsargines kopėčias rasti galima tik nuo penktojo aukšto, nes manyta, kad jį pasiekusius aukščiausių aukštų gyventojus išgelbės ugniagesiai.
„Dažnai yra taip, kad balkonuose buvusios kopėčios yra nupjautos, o angos – užsandarintos. Naujuose namuose balkonai dažnai nelaimės atveju turi perėjimus į kitus aukštus, bet žmonės juos užstato: kartais nesuprasdami, o kartais – specialiai. Tas pats ir su laiptinėmis: jei ji vienatūrė, gaisro atveju dūmai iškart ją užpildo, jei ji nevienatūrė, tai patys gyventojai patys „praktiškai“ išnaudoja laisvas erdves, užversdami jas dviračiais, slidėmis, baldais ir kitais rakandais. Visi visada galvoja, kad nelaimė nutiks kažkam kitam“, – pasakoja A. Buska.
Didžiausias šio amžiaus gaisras Lietuvoje, Vilniaus Žirmūnų rajone, 2007-aisiais nusinešė penkių žmonių gyvybes, dėl sunkių sužalojimų dar daugiau kaip dešimt buvo paguldyti į ligoninę. Šiame name buvo du avariniai išėjimai, bet abu užgrūsti senais baldais, todėl gelbėtojams atvykus pradėti jie turėjo nuo baldų kraustymo. Be to, bute kuriame kilo gaisras buvo sutelkta daugybė degių medžiagų (šiukšlių, senų skudurų ir baldų) kas labai padidino gaisro apkrovą visame pastate.
Ekspertas teigia, kad Londono atvejis taip pat turėtų paskatinti ir diskusiją, kokias medžiagas ir konstrukcijas yra saugu naudoti pastatų renovacijai, kad namo sienos tarnautų ne kaip ugnies tranzitas, o kaip papildomas saugumo barjeras.
„Laikas griauti stereotipą, kad sintetinės medžiagos yra pigios, efektyvios ir saugios. Galėčiau pasakyti – iki kibirkšties ir rimto gaisro. Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti – tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėjimui. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1000 laipsnių pagal Celsijų karščiui ir jeigu ja būtų padengtas Londono daugiabutis, gaisras nebūtų taip staigiai apėmęs viso pastato. Net nėra lemiantis dalykas, dėl ko kyla gaisras, nes jį gali lemti ir pavienių žmonių aplaidumas, ir objektyvios priežastys, tačiau galima pasirūpinti tuo, kad pasekmės nebūtų tokios skaudžios“, – sako „ROCKWOOL“ atstovas.
Londono daugiabučio gyventojams naujienlaiškiais buvo rekomenduojama kilus gaisrui bėgti tik tuo atveju, jei ugnies židinys jau pačiame bute – kitaip esą saugiau likti bute ir laukti pagalbos. Tačiau galiausiai ši strategija kainavo daug žmonių gyvybių, todėl konkretaus atsakymo kaip elgtis tokioje situacijoje – nėra.
Vis tik jei gaisras kyla buto viduje, pirmiausiai reikėtų įvertinti, kas dega. Jei tai keptuvė ar puodas, problemai išspręsti reikia tik šalto proto. Bet jeigu liepsnos apėmė, pavyzdžiui, užuolaidas ir jau pradeda plisto viduje, užuot gaišus laiką, prisiminkite paprastą trijų žingsnių planą.
Tokiu atveju rekomenduojama veiksmų seka: skambinti pagalbos telefonu 112, griebti asmens tapatybę įrodančius dokumentus ir palikti butą, paskui save būtinai uždarant duris, kad ugnis nepersimestų į laiptinę. Būtinai skambinkite ir belskite į kaimynų duris, perspėdami apie nelaimę.
Jei gaisro šaltinis ne pačiame bute, o laiptinė jau pilna dūmų, reikėtų bandyti šliaužti, nes dūmai kyla į viršų, o prie žemiau esantis oras nebus arba bus mažiau nuodingas.
Tuo atveju, jei gaisro šaltinis yra ne pastato viršuje, o apačioje, ir pabėgti šliaužiant neįmanoma, geriausia išeitis būtų rasti toliausiai nuo liepsnos esantį atviro oro šaltinį, kurį galėtų pasiekti gelbėjimo tarnybos.
Pats svarbiausias eksperto patarimas – pasistengti išlikti ramiam, nes panikuojant daromos klaidos, o gaisro atveju tai gali kainuoti gyvybę.
