Per gyvenimą lydi mamos skleista išmintis

Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė BEREZAUSKIENĖ laimės ieško ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir knygose. Kai interviu jau buvo parengtas spausdinti, atskriejo pašnekovės laiškelis: „Pradėjau skaityti Cristinos Caboni knygą „Kvepalų keliu“. Knygos pradžioje įrašyti Coco Chanel žodžiai:  „Laimė – ne kas kita, kaip mūsų sielos kvapas“. Argi ne taiklu?“

– Labiausiai įsimintinas grožinės literatūros personažas?
– Rusų rašytojo Ivano Gončiarovo romane „Oblomovas“ pagrindinis veikėjas Ilja Iljičius Oblomovas.
– Istorinė asmenybė, kuri jums imponuoja?
– Galvodama apie iškiliąsias asmenybes žaviuosi kraštiete, pirmąja lietuve moterimi beletriste Liudvika Didžiuliene-Žmona. Žinodama, kokia tvirta, nepalaužiama, šviesi asmenybė ji buvo ir kaip moteris, ir kaip rašytoja, ką ji turėjo iškęsti, kokiomis aplinkybėmis kūrė ir kiek gero padarė ne tik savo šeimai, bet ir visai Lietuvai – ja tiesiog negalima nesižavėti. Ji visada jautė pareigą ne tik tautiškai, bet ir doroviškai žadinti tautiečius. Savo kūriniuose ji skleidė tai, kas kilnu ir paprasta, gerbdama žmogų ir jo jausmus, jo vertingumo ieškodama darbuose. Ji nemėgo tuščio pasipūtimo, išorinio blizgesio, paprastų žmonių niekinimo. Pasak jos pačios, ji siekė savo veikla „tautystės pamatų užlaikymo“.
– Ar realiame gyvenime teko sutikti žmonių, kuriuos galėtumėt pavadinti savo herojais?
– Ne. Žmonės, kuriuos galėčiau pavadinti savo herojais, išėjo anksčiau, nei aš gimiau.
– Vardai, kurie jums labiausiai patinka?
– Deividas, Martynas, Gabrielė, Austėja, Izabelė.
– Ko gyvenime labiausiai nemėgstate?
– Chamizmo ir kai man meluoja.
– Dėl ko gyvenime labiausiai apgailestaujate?
– Kad neišsaugojau savo gimtųjų namų ir neužrašiau visų mamytės pasakojimų.
– Kaip norėtumėt numirti?
– Sulaukusi šimto metų, guviu protu ir puikia orientacija…
– Jūsų gyvenimo moto?
– „Jei tau meta akmenį, tu jam ištiesk duonos riekę“.

Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio laikraštyje „Anykšta“