Liko vos savaitė iki šv. Velykų. Dabar – Gavėnios laikas… Bažnyčia rekomenduoja šiuo laikotarpiu susilaikyti nuo linksmybių, penktadieniais pasninkauti, prisiminti Kristaus kančią.
Mityba – tema, kuria kiekvienas turi savo nuomonę, dažnai ir kategorišką. Mėsiavalgiai gina savo įsitikinimus ir teigia, kad mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms mėsa yra būtina raciono dalis, vegetarai sako, kad puikiausiai galima gyventi ir atsisakius mėsos, žuvies, kiaušinių. Tuo tarpu žaliavalgiai konstatuoja, kad tik termiškai neapdorotas maistas yra sveikatos šaltinis…
„Anykšta“ savo pašnekovų klausė, kokiems maitinimosi įpročiams jie pritaria? Gal būti vegetaru, žaliavalgiu yra tiesiog mados reikalas?
Saulius RASALAS, anykštėnas:
– Esu gyvas tolerancijos pavyzdys. Gerbiu žmogaus teisę pasirinkti savo gyvenimo būdą, tuo pačiu ir norą „navatnai“ maitintis. Nereikėtų sugretinti idėjinių poreikių save realizuoti ir, pavyzdžiui, nevalgyti mėsos, ir organizmo bėdų, kai, tarkim, pienas yra neskaidomas. Man artimiausia būtų žaliavalgystė, nes nelabai mėgstu iš brogos pagamintus stiprius gėrimus, galiu gyventi be kavos ir arbatos, organizmas toleruoja nevirtą mėsą. Man visada sūdyti lašiniai buvo skaniausi, o vytina dešra gardesnė už „sasiską“. Problema – tik su alumi. Kaip bevartysi, alus irgi yra termiškai apdirbamas. O termiškai neapdorotas vynas ne visados tinkamai sureaguoja su mano šarmų rūgščių balansu.
Pats madoms nepasiduodu, ir vos koks nors „bulvonas“ pradeda nusikalbėti apie nuodingą „Coco – colą“ einu ir nusiperku nuodingos esencijos. Jei mūsų protėviai nenumirė, nors buvo neskiepyti, tai kodėl jie iš vis mirė, jei tais laikais imperialistai net nebuvo atradę „Coco- colos“?
