Pilies statybų pradžios terminas atidedamas („Anykšta“, Nr. 35, 2016-05-03)

Anykščių rajono savivaldybės administracija atliko viešąjį pirkimą medinės pilies statybų pirmajam etapui, tačiau vieni iš konkurse pralaimėjusių verslininkų parašė apeliaciją. Konkurse dalyvavo šešios firmos – visos jos ne iš Anykščių. Redakcijos duomenimis, konkursą laimėjo viena įmonė iš Kupiškio. Meras Kęstutis Tubis pilies statybas buvo numatęs pradėti balandžio 27-ąją. Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Rasalas „Anykštai“ dėstė, kad apeliacijos nagrinėjimas neturėtų ilgai užsitęsti ir dar gegužę turėtų prasidėti statybos.

Per pirmąjį pilies statybų etapą ant Šeimyniškėlių piliakalnio bus pastatyti du bokštai ir juos jungianti galerija. Iš šių metų rajono biudžeto pilies statyboms skirta 150 tūkst. eurų. Tačiau rangovai konkurse varžėsi dėl gerokai didesnio užsakymo. Skaičiuojama, kad pirmajam statybų etapui reikėtų 430 tūkst. eurų. Apie šią sumą ir „sukosi“ rangos konkurso dalyvių pasiūlymai.
Savivaldybės vadovai tikisi pilies statyboms gauti ES ar kitų tarptautinių projektų lėšų ir akivaizdu, jog rizikuoja, kad visos statybų sumos teks ieškoti rajono biudžete. S. Rasalas, „Anykštos“ paklaustas, kas bus, jei nepavyks pritraukti investicijų į pilies statybas „iš šalies“, dėstė, kad darbų pradžiai pinigų yra, rangovams bus atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus ir, kai baigsis lėšos, baigsis ir statybos. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, gali įvykti taip, kad šiemet ant Šeimyniškėlių piliakalnio medinių statinių neišvysime, gal bus atlikti tik parengiamieji darbai.
Sausio mėnesį Anykščiuose viešėjęs Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas didelių vilčių, kad medinė pilis gali pretenduoti į europinį finansavimą, nesuteikė. „Jūs esate vieninteliai Europoje, kurie dar norite statyti medinę pilį“, – kalbėdamas su rajono valdžia juokėsi ministras. (Robertas ALEKSIEJŪNAS, „Planai statyti medinę pilį Aplinkos ministrui kelia šypseną“, „Anykšta“, 2016- 01-16).
Medinės pilies techninis projektas padarytas dar 2005 metais. Jo autorė – Maja Ptašek, Lietuvos dailės akademijos lektorė, dėstanti interjero raidos apžvalgą. Tiesa, ikonografinės medžiagos, koks buvo viduramžių medinių pilių interjeras (ir eksterjeras), nėra išlikusios. ES lėšų medinės pilies statyboms bandė gauti ir ankstesni rajono vadovai. Tačiau tokio pobūdžio objektų statybos iš ES fondų nebuvo finansuojamos, o rajono biudžeto lėšomis statyti pilį ankstesnės rajono valdžios nesiryžo. Dabartinė rajono valdžia skyrė lėšų ne tik piliai, bet ir pakartotiniam ir pataisytam istoriko Tomo Baranausko knygelės „Anykščių medinė pilis“ leidimui. Joje istorikas „Anykštos“ laikraštį kaltina sugriovus dar nepastatytą pilį: „Tačiau 2004-2006 metais Anykščių krašto laikraštis „Anykšta“ surengė tikrą informacinį karą prieš pilies statybų idėją. Žurnalistai tikslingai ieškojo šiai idėjai prieštaraujančių „autoritetų“, nuolat skelbė ir kartojo šiai idėjai prieštaraujančias ir pačių žurnalistų tuo tikslu tendencingai padirbtas nuomones. „Invalidai neįstengia vaistų nusipirkti, o čia kažkokia pilis be kurios tikrai galima gyventi”, „Gal Anykščiams naudingiau statyti kalėjimų kompleksus?”, „Profesoriai juokiasi iš pilies idėjos”, „Savivaldybė imsis verslininkams per brangios pilies”, – tokios ir panašios mintys buvo sistemingai kalamos į „Anykštos“ skaitytojų galvas. Visa tai lėmė, kad 2006 m. rajono taryba projekto vykdymą sustabdė ir nusprendė jo nefinansuoti.”
„Anykštos” laikraštį kraštietis T. Baranauskas už rajono biudžeto lėšas garsina ir knygelės turinio santraukos vertimuose į rusų ir anglų kalbas. Anglams ir rusams nurodoma, kad pilies statybas tą kartą sustabdė „agresyvi laikraščio „Anykšta“ kampanija prieš pilies statybas”. 2006-aisiais Anykščius valdė Alvydo Gervinsko liberalai. Tai juos „Anykšta“ išgąsdino. Dabartiniai K.Tubio ir Luko Pakelčio liberalai nėra bailiai. Pilis bus, net jei ją visą turėsime pastatyti rajono biudžeto lėšomis.
Beje, idėjai prieštaraujantys „autoritetai“, kiek pamenu, buvo istorijos profesoriai Alfredas Bumbliauskas ir Edvardas Gudavičius bei archeologijos profesorius Aleksejus Luchtanas. Žinoma, kažkokie profesoriai T. Baranauskui – ne autoritetai, o „autoritetai“. Jam pačiam dar tik 43-eji, o jis jau lektorius.