Vakar ministrų kabinetas pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektui, kuriame siūloma numatyti priemones, skatinsiančias žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų bei aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tiesų reikia.
Pastebėta, kad pašalpą vos viršijantis atlyginimas neskatina žmonių ieškoti darbo. Todėl siūloma nustatyti, kad jei piniginę paramą gaunantis asmuo įsidarbina ir gauna pajamas, viršijančias ne daugiau kaip 20 proc. buvusios paramos dydžio, savivaldybė turėtų teisę nuspręsti ar palikti prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą. Tie, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo dar gautų 50 proc. buvusios paramos sumos. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Vakar ministrų kabinetas pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektui, kuriame siūloma numatyti priemones, skatinsiančias žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų bei aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tiesų reikia.
Pastebėta, kad pašalpą vos viršijantis atlyginimas neskatina žmonių ieškoti darbo. Todėl siūloma nustatyti, kad jei piniginę paramą gaunantis asmuo įsidarbina ir gauna pajamas, viršijančias ne daugiau kaip 20 proc. buvusios paramos dydžio, savivaldybė turėtų teisę nuspręsti ar palikti prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą. Tie, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo dar gautų 50 proc. buvusios paramos sumos. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą piniginę paramą nedirbantis asmuo gali gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji pradedama mažinti. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės yra linkę visą šį laiką gyventi tik iš pašalpų, nenoriai įsitraukia į darbo biržų siūlomas veiklas. Siūloma keisti tvarką ir nustatyti, jog nuo šiol piniginė parama nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. – 30-čia procentų, nuo 36 mėn. – 40 proc. ir t.t.
Tikimasi, tai šios priemonės paskatins asmenis patiems aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose ir pan.
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus nuomone, lanksčiau taikoma socialinė parama turėtų paskatinti žmones ieškoti darbo, būti aktyviais, dalyvauti perkvalifikavimo programose, o ne gyventi vien iš pašalpų.
Siūloma keisti tvarką ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Šiuo metu ši kompensacija yra mokama tik tuomet, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pavyzdžiui, į sodo namelį. Priėmus siūlomas pataisas, savivaldybės galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti šildymo išlaidų kompensacijas. Savivaldybių administracijai taip pat numatoma suteikti daugiau teisių, skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams.
Projekte siūloma keisti ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Tokiems asmenims artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija būtų sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija būtų nutraukta trejiems metams. Taip siekiama, kad gyventojai aktyviai įsitrauktų į daugiabučių namų modernizavimo procesą, ir kad jų būstas būtų ekonomiškas. Atitinkamai atnaujintų daugiabučių gyventojams tektų mažiau mokėti už šildymą ir karštą vandenį.
