Sausio 26 d. minėdama tautodailininko Jono Tvardausko 85-ąsias gimimo metines, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka surengė parodą ir parodė tai, ko anykštėnai dar nematė. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje organizuota paroda „Tautodailininko Jono Tvardausko dirbiniai iš paslapčių skrynios“, kurioje eksponuojami 1970–1975 m. laikotarpiu sukurti tautodailininko meno dirbiniai iš gintaro.
„Pasidomėjus, eksponatus į parodą atnešusios dukters Ramūnės Tvardauskaitės-Šaltenienės, kaip atsitiko, kad apie tokius įspūdingus jos tėvelio meno dirbinius anykštėnai beveik nieko nežinojo, Ramūnė paaiškino: „Tėvelis mėgo staigmenas. Dažnai jis pasilikdavo truputį paslapties… Gal todėl Tėvelio sukurtiems gintaro dirbiniams tik dabar atėjo laikas. Nors tikrai nebuvo paprasta sutikti, kai pasiteiravote apie galimybę surengti Tėvelio atminimui skirtą parodėlę čia ir dabar. Tebūnie tai dar vienas netikėtas pasimatymas su Jonu Tvardausku (1938-2010). Šį kartą ne medžio darbai, o prisilietimas prie gintaro papuošalų kūrybos. Kūrybiniai ieškojimai jį skatino paliesti, pajusti, pažinti kuo daugiau įvairių medžiagų. Nuo 1967 m. buvo susietas su medinių suvenyrų ir etalonų gamyba. Maždaug 1970-1975 metais pirkdavo gintarą ir kūrė širdžiai mielus dirbinius. Tai buvo jaunystės hobis. Keletas šių dirbinių, prieš 17 metų buvo eksponuojami Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose (Utenos r.)“.
Taigi, Anykščiuose J. Tvardausko dirbiniai iš gintaro eksponuojami pirmą kartą. Ir negali nesižavėti, kad viskas, prie ko prisilietė skulptoriaus talentingos rankos – tapo stebuklu. Šį kartą Lietuvos auksu vadinamas Baltijos jūros gintaras, menininko rankoms prisilietus, buvo paverstas nuostabiais suvenyrais bei papuošalais: kaklo pakabukais, žiedais, apyrankėmis. Išskirtinio grožio meno darbai stebina ir žavi.
Ar tai būtų tautodailininko medžio dirbiniai, ar gaminiai iš gintaro, visi jie kalba apie begalinį šio žmogaus darbštumą, atkaklumą, pagarbą tautos tradicijoms ir patvirtina, koks prasmingas ir amžinas kūrėjo gyvenimas. J. Tvardauskas gyvas savo darbuose”, – rašoma bibliotekos pranešime.
Nuostabūs darbai.Labai ,labai.
Gražu,o kiek darbo įdėta.