Anykštėnė Austė Juozapaitytė „Facebook“ grupėje „Mūsų Anykščiai“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, kaip po šienavimo miesto Pušyno mikrorajone buvo subjaurota pieva. Anykštėnė pateikė ir pasiūlymų, kaip žolė galėtų būti šienaujama jai nepakenkiant.
Tuo tarpu Anykščių komunalinio ūkio direktorius Kazys Šapoka teigė, jog pieva šienaujant buvo sugadinta dėl stipraus lietaus.
„Anykštoje“ pasirodė straipsnis apie siaubingą pievų „pjovimą“ Pušyne. Lygiai tokia pat ir dar, sakyčiau, baisesnė situacija parke. Kartojasi ne pirmus metus ir kaskart pamačius širdį skauda, – rašė A. Juozapaitytė. – Kai didieji miestai jau po truputį pradeda atsakingiau žiūrėti į žolės šienavimą, rinktis tam tinkamą laiką, palikti natūralių pievų ekosistemai ir žmogaus sveikatai, tai tuo metu Anykščiai eina priešingu keliu ir grubiai niokoja visą paklotę.“
Mergina pateikė ir ne vieną pasiūlymą žolės pjovėjams:
„Žolė dažniausiai pjaunama per pačius karščius vidudienį (per karščius žolės iš viso negalima pjauti, tuo labiau taip trumpai, ji nusilpsta ir tuomet turime išdžiūvusius, išretėjusius plotus). Pjaunama su ryškiai per sunkia technika, kuri išmaitoja visą paklotę ir padaro ten tešlynus. Pjaunama per trumpai. Pjaunama ten, kur niekas neina ir būtų galima aukštesnę pievą palikti bioįvairovei bei vietos temperatūros ir drėgmės reguliavimui (nutolusiose kraštuose, aplink medžius ir t.t). Anykščių rajono savivaldybei, kaip gamtiškai atsakingam miestui, labai norisi ir atsakingo požiūrio į vykdomus aplinkos priežiūros darbus. Galiausiai, jei nepavyksta, tai daryti ne bet kaip, bet pasikvietus specialistus, kurie sudarytų planą.“
Paprašytas pakomentuoti, kodėl taip įvyko, K. Šapoka sakė: „Paprasčiausiai dėl to, kad buvo labai šlapia. Ten nebuvo baisiai išdraskyta, labiau galbūt nukentėjo kalniukas. Toje vietoje mes laikinai nutraukėme pjovimą bet kokia technika. Žolė ataugs. O taip atsitinka ir dėl žemės nelygumų, kuriuos technika nubraukia, ir dėl paprasčiausių kurmiarausių, kuomet, kad ir kokia technika bepjautum, – ar trimeriu, ar traktoriuku, – jie yra „ištaškomi“, ir tai atrodo neestetiškai. Bet žolė tose vietose greitai atauga ir problemos nelieka.“
K. Šapoka teigė, kad, kiek atsimena iš savo darbo praktikos, tai, ko gero, pirmi metai, kad būtų šitaip šlapia.
„Visur vanduo ir tokiomis sąlygomis žolę pjauti yra sudėtinga. Bet viskas pradžius ir problemos neliks – vėl sėkmingai bus galima panaudoti techniką“, – sakė Anykščių komunalinio ūkio direktorius.
Paklaustas, galbūt pjaunant su paprasta vejapjove, o ne traktoriuku, žolės paklotė būtų labiau tausojama, K. Šapoka komentavo: „Tokios ekstremalios situacijos pasitaiko retai, mes turimą techniką visada sėkmingai naudodavome. Traktoriukas nėra sunkiasvoris traktorius, jis priklauso mažo galingumo technikai. Sunkiosios technikos niekada nenaudojame. Na o žolė yra pjaunama tada, kada ją reikia pjauti – ar karštis, ar šaltis. Tam numatyti plotai – žiūrime, kur pirmiausia reikia, ten ir pjauname.“
Supažindintas su anykštėnės pasiūlymu, kad vietomis reiktų palikti aukštesnę žolę bioįvairovei, K. Šapoka tuo suabejojo: „Kiek žmonių, tiek nuomonių, bet dažniausiai gauname piktų skambučių, kad žolė nenušienauta ir žmonės bijo ten vaikščioti, nes aukštoje žolėje daug erkių, bijo vaikus leisti į kiemą. Dėl bioįvairovės, aš asmeniškai nesulaukiau nė vieno skambučio. Aš galvoju taip: miestas yra miestas ir mes jį turime prižiūrėti. Nepaisant oro sąlygų. Klaidos, žinoma, yra neišvengiamos. Dabar orai yra geri ir pjovimas vyksta ir šiandien, ir vyks toliau. Miesto erdves, kaip visuomet, prižiūrėsime.“
-ANYKŠTA
Kažkodėl kituose rajonuose irgi prilyta,gal net daugiau,bet žolė kažkodėl normaliai nupjauta.
ypač gerai pjauna Vilnius, pavyzdys visiems
Mano galva kritika iš gyventojų reikia priimti, bet savivaldybės administracija ir politinė valdžia labiau pasitiki profesionaliais, savo darbo srities žinovais ir nedrįsta abejoti agronomo, valstiečių-žaliųjų sąjungos politiko, dabar demokrato vadovavimu darbams, skirtiems miesto viešųjų erdvių priežiūrai.