Po edukacinių erdvių kūrimo ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje mokymų Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje

Traupio pagrindinei mokyklai, 2018 m. vėl tapusiai šalies Mokyklų edukacinių erdvių konkurso, inicijuoto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, organizuoto Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, nugalėtojai, kaip ir kitiems konkurso laureatams, buvo skirtas prizas – tarptautiniai mokymai „Edukacinių erdvių ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje kūrimas remiantis Čekijos ir Vokietijos visuomenės švietimo institucijų ir viešųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo patirtimi“.

Rugsėjo 17–22 dienomis vykusi mokymų programa net trijose šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje – išties plati, gausi, įspūdinga.
Pirmiausia aplankyta Varšuvos Vilanovo (Wilanow) karalių rūmai ir prancūziško stiliaus gėlynų bei angliškojo parko derinys. Krinta į akis vasarinių gėlių kompozicijos, madingos Europoje bei karališkuose parkuose, ir kurias lengvai galima pritaikyti ir mokykloje.
Vokietijos Lauzico (Lausitzer Findlingspark Nochten) edukacinis parkas užburia viržių spalvų derinių ir riedulių kolekcijomis. Aišku, savo mokyklose, turintiems riedulių kolekcijas toks ženklinimas be profesionalių geologų pagalbos neįmanomas, bet identifikuoti akmenų sudėtį ir sukurti mini edukacinę erdvę galima. Lauzico parkas dar ir puikus bendruomeniškumo pavyzdys, kai gyventojai patys prisideda apželdindami, puošdami apleistus,  nebenaudojamus karjerus ir paversdami juos gamtos grožio oazėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, pažintiniais takais. Apie tai byloja prie suolelio ar krūmo esantis užrašas, kad tai dovana parkui.
      Lubenau – neoficiali Šprėvaldo (Spreewald) sostinė su UNESCO saugomu biosferos rezervatu. Keliaujame plokščiadugnėmis valtimis Šprė upės ,,gatvėmis“, stebimės ir gėrimės žalumoje paskendusiais vasarotojų, smulkių verslininkų ar menininkų namukais, bandome atpažinti svarinančius savo šakas į vandenį juodalksnius. Tokių vandens kelių savo mokyklų aplikose sunkoka sukurti, bet turinčių prieigas prie vandens (upelių, ežerų ar net tvenkinių) tikrai verta apmąstyti edukacinės erdvės kūrimo galimybes.
Aplankę Čekijos žalią kurortinį miestą  Karlovi Varus (Karlovy Vary) bei paragavę mineralizuoto vandens net iš kelių šaltinių, pasigrožėję iki 12 metrų aukštyn šaunančiu geizeriu, mąstome, kad tose mokyklose, kur trykšta šaltinėliai, vertėtų išsitirti vandens sudėtį. Ką gali žinoti, gal ,,gyvasis“ ar bent gydomasis vanduo čia pat ir unikali mokomoji erdvė suteiks mokyklai išskirtinumą…
Toliau lankome unikalią vietą Europoje – Soos gamtinį rezervatą. Čia, kažkada buvusių vulkanų vietoje, kunkuliuoja mofetės – pelkiniai vulkaninės kilmės šaltinėliai. Čia auga ir ypatingi augalai – halofitai, mėgstantys druskingas vietas. Labai neįprastas, nebūdingas Lietuvai kraštovaizdis. Vis dėlto čia galima pamatyti  retesnių rūšių augalų, sutinkamų ir pas mus: mūsų Baltijos pajūryje taip pat auga pajūrinė rūgštynė, pajūrinė pienažolė.
Natūrą keičia kultūra. Mes jau Bavarijos žemėse. Vaikštome po Regensburgo UNESCO saugomą senamiestį: šv. Petro gotikinę katedrą, statytą viduramžiais ir baigtą tik XIX amžiuje, grožimės vitražais.
Ir vėl į laukinę gamtą. Nuostabus gamtos reiškinys – ,,auganti siena“.Tai ne apželdinta siena, o tekančio, krentančio šaltinio vandens mineralų, o jei tiksliau, karbonatų, auginama siena, kuri šiuo metu jau 40-ies metrų ilgio ir 5-ių metrų aukščio, o srovės tekėjimo griovelis viršuje vos piršto pločio. Tokį gamtos stebuklą surandame Usterlinge (Wachsender Felsen Usterling).Galime tik grožėtis šiuo gamtos stebuklu, nes panašios sienos mokyklos aplinkoje nelabai užsiauginsi, nebent per kelis šimtus metų…
Bavarijos Miško nacionalinis parkas (Nationalpark Bayerischer Wald). Visi pamatome Lietuvoje natūralioje aplinkoje neaugančius kėnių ir bukų miškus, kažkam pasiseka nufotografuoti lūšį. Kadangi laukinės katės – vilpišio – sutikti nepavyko, teko tenkintis atviruku, įsigytu informacijos centre. Miško aplinką galėjome stebėti ir iš lajų tako, ir iš apžvalgos bokšto. Parkas pilnas ne tik suaugusiųjų, bet ir mokinukų, darželinukų. Visi turi ką veikti. Teko stebėti darželinukų grupę, kurie grybavo. Vaikai klykė iš džiaugsmo, radę baravykų. Nors rinkti grybus, rauti augalus griežtai draudžiama, bet vaikams daroma išimtis. Edukacinės ervės sukurtos ir jiems. Vokietijoje ypač viešųjų edukacinių erdvių kūrime ir naudojime jaučiama patyriminė ir pojūčiais pagrįsta pedagogika. Tikrai kūrybingai įrengta šuoliaduobė, kuri greitu laiku atsiras bent trisdešimtyje Lietuvos mokyklų, nes visi mokymų dalyviai ją išbandė, nufotografavo.
Lankomės Česky Krumlove (Česky Krumlov), kuriame UNESKO saugomas istorinis senamiestis ir viduramžių pilies kompleksas. Viduramžių pilis apipinta intrigomis: sakoma, kad vakare ar naktį galima sutikti paslaptnigąją damą…Pasaulio paveldo statusas įpareigoja senamiesčio gyventojus nieko nekeisti savo aplinkose, todėl gyventi viduramžių miesto dalyje gana sudėtinga.
Atvykstame į Brno žemės ūkio universiteto botanikos sodą, kuriame dalyvaujame  biologijos – dendrologijos edukacijoje. Visada botanikos soduose tikimasi pamatyti didelę biologinę įvairovę. Šis botanikos sodas nėra didelis, tik 11 hektarų, bet gamtinė zona leidžia auginti didelę įvairovę augalų. Čia matome nuostabias rūšinių orchidėjų kolekcijas, kurių nei užsiauginsi savo mokyklose, nei nusipirksi prekybos centruose.  Juose pardavinėjamos tik hibridinės, rūšinėms orchidejoms reikia ypatingų sąlygų. Galima stebėti kokono virsmą drugeliu, ko taip pat mokyklos edukacinėse erdvėse nesukursi. Užtat galime pasimokyti profesionalaus augalų ženklinimo, mini sodelių kūrimo, net kai kurių riedulių apželdinimo, sukuriančio neįtikėtiną akmens ir augalo bendriją.
Gregoro Mendelio muziejuje, įsikūrusiame Augustijonų vienuolyne, stebime puikias edukacines erdves, kuriose pristatomi genetikos mokslo pradininko pagrindinių genetikos dėsnių kūrimas paprastomis formomis: dėlionėmis, edukaciniais žaidimais, skirtais suvokti kryžminimo procesus ir pasekmes, muliažais, animacijomis. Mokantis tokioje erdvėje suvokti genetikos dėsnius ne taip ir sudėtinga.
Macochos karstinė įgriuva – stalaktitų, stalagmitų ir stalagmatų sukurtas požeminis pasaulis, primenatis vaizdus iš Žiulio Verno romanų ar ,,Žiedų valdovo“ ekranizacijų. Net požeminiuose urvuose, plaukiojant požemine upe galima atrasti tai, ką gali pritaikyti ir mokyklos edukacinėje erdvėje. Tai šikšnosparniai. Tose Lietuvos mokyklų aplinkose, kur gyvena šie išskirtiniai gyvūnėliai, galima statyti jiems namelius. Šitaip mokyklos aplinka vėl tampa ypatinga.
 Edukacinių erdvių kūrimas mokykloje – svarbi sėkmingo ugdymo proceso dalis, ypač, kai mokslo metai ilgėja. Tuomet atsiranda būtinybė kurta lauko klases, edukacines erdves, kad mokymo procesas būtų efektyvus ir nevargintų. Įgyta patirtis tokiuose edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo mokymuose tikrai pravers tobulinant ugdymo procesą savo mokykloje.