Seimui pernai priėmus naująjį Darbo kodeksą, ėmė augti atlyginimai ir mažėti minimalią algą gaunančiųjų, tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau vis dar dauguma gyventojų darbą palieka savo noru.
Ji pranešė, kad per pirmą kodekso galiojimo pusmetį pastebėta, kad dėl nuostatos, jog minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, sumažėjo darbuotojų, kuriems mokamas minimalus atlyginimas: 2016 metų rugpjūtį MMA ir mažiau gavo 22 proc. darbuotojų, 2017 m. rugpjūtį – 16,2 proc., 2017 m. gruodį – 15,2 proc.
„Nuostata „minimalus atlyginimas – tik už nekvalifikuotą darbą“ padėjo susiaurinti minimalias pajamas už darbą gaunančių žmonių ratą. Tikėtina, kad kartu su MMA dydžio augimu tai turi teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui šalyje apskritai. Tai prisideda ir prie skurdo mažėjimo“, – pranešime teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Per 2017 m. antrą pusmetį iš viso buvo sudaryta daugiau kaip 309 tūkst. sutarčių, iš kurių: 74 proc. buvo neterminuotos darbo sutartys, 21 proc. terminuotos, 3 proc. laikinosios, 1 proc. sezoninio darbo ir 1 proc. projektinio darbo, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys.
Anot pranešimo, pastebima, kad darbdaviai ir darbuotojai naudojosi galimybe sudaryti naujų rūšių sutartis. Sudarytos 133 darbo keliems darbdaviams sutartys, 11 darbo vietos dalijimosi sutarčių, 154 pameistrystės darbo sutartys, 887 projektinio darbo sutartys.
Ministerija tikina, kad taip pat sumažėjo atleidimų. Per tą patį laiką nutraukta daugiau kaip 319 tūkst. darbo sutarčių, kai 2016 metų antrąjį pusmetį – daugiau kaip 321 tūkst.
Didžioji dalis darbuotojų atleidžiami jų pačių prašymu, kai išeitinės kompensacijos nepriklauso, bet darbdavys sumoka už nepanaudotas atostogas. Palyginus 2017 metų ir 2016 metų antruosius pusmečius matyti, kad pagal pačių prašymą atleistų darbuotojų kiekis išaugo nuo 70 proc. iki 74 proc.
Taip pat nuo 1 iki 5 proc. padaugėjo atleidžiamų darbuotojų, kai jiems išmokama kompensacija. Šie atleidimai vadinami atleidimu darbdavio iniciatyva ir atleidimu darbdavio valia.
Kai asmuo atleidžiamas darbdavio iniciatyva, jis yra įspėjamas prieš dvi savaites, jei dirba trumpiau nei vienerius metus, ir prieš 1 mėnesį – jei dirba ilgiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami priešpensinio amžiaus žmonėms ir trigubinami darbuotojams, kurie turi vaikų iki 14 metų arba neįgalių vaikų iki 18 metų. Be to, atleidžiamam žmogui išmokama pusės mėnesio išeitinė kompensacija, jei dirba trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išeitinė kompensacija – jei dirba ilgiau nei metus.
Kai žmogus atleidžiamas darbdavio valia, darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas išmokant 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.
Šalių susitarimu atleidžiamų darbuotojų padaugėjo nuo 4,5 proc. iki 5 proc., pasibaigus terminui sumažėjo nuo 19 proc. iki 13 proc., kitais pagrindais – nuo 5,5 proc. iki 3 proc.
Pasak ministerijos, pernai liepos pradžioje įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui didesnėse nei 20 žmonių įmonėse ar įstaigose atsirado pareiga steigti darbo tarybas, kurios atstovauja darbuotojų interesams.
Praėjusių metų pabaigoje Valstybinės darbo inspekcija gavo 1094 pranešimus apie darbo tarybos sudarymą, iki šių metų gegužės mėnesio užregistruota 40 kolektyvinių sutarčių.
Įvertinus Darbo ginčų komisijų veiklą, ministerija teigia, kad darbuotojai vis dažniau gina pažeistas teises. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. (atitinkamai 3358 ir 2781).
