Tėvynė
Ir vėl pavasaris
Ir vėl pražydo vyšnios dvi
Baltais žiedais pasipuošė didingais
Bet vieną vakarą užėjo vėjas
Storas piktas vėjas – Vakarys
Sujudo Vyšnios, lapai sujudėjo
Nudribo žemėn žiedlapių būrys
Šeši nukrito ant asfalto
Trys nusklendė užu senos trobos
O du jauniausi krito tuoj prie tvarto
Ir pasivėrė ant tvoros
Tvora sujudo, suvirpėjo
Paskui nurimo, mat buvo įkasta
Jinai prisiminė kaip kaimuos geria
Ir surypavo: Lietuv, Lietuva
Kiek vargo, vyno, viagros Tu sugėrei
Kiek karžygių ir demonų matei
Kiek patirties tavyje užsivėrė
Sugrįšiu aš tavin kai vyšnios žystels vėl…
Draugui
Ir vėl Tu atėjai į darbą
Ilgais žingsniais, ilgai laiptais lipai
Gal kojos Tau ištino ar pavargo
Gal galvą skauda Tau, kaip man rytais
O marškiniai tavieji, taip languoti
O plikė Tavo, kaip rasoj akmuo
O kojos, kojos!
Basos batuos žydi
Kiek daug tau reikia nukarpyt nagų!
Pavargo tavo rankos, akys neprimato
Gal spirsi man, gal kaukštelsi batu
O varge, varge, kaip šiandien neturiu sveikatos
Taip pat mažai turiu ir pinigų
Dar neturiu automobilio, namo, sodo
Turiu tik žmoną ir vaikų
Bet šitas deklaruotas turtas atsibodo
Eime kartu žvejot
Aš Tau prikasiu daug sliekų!
