Reformuojant policiją ir daugiau dėmesio skiriant pareigūnų reagavimo greičiui į pranešimus apie nusikaltimus, mažiau dėmesio tenka prevencinei funkcijai, konstatavo Vidaus reikalų ministerija.
„Savivalda ir socialiniai darbuotojai prevencinio darbo apimčių neišplėtė. Atsirado tam tikras vakuumas“,– rašoma VRM išvadose.
Ministerija siūlo parengti naujas, pareigūnų kvalifikaciją išplečiančias mokymo programas, skirtas apmokyti dirbti policijos pareigūnus pagal naują kriminalinės ir viešosios policijos modelį.
Nors nebuvo numatyta pertvarkos tiksluose, didėja atlygis žemiausios grandies pareigūnams, tuo metu patirtį turinčių policininkų atlyginimai neaugo.
„Tai kelia įtampą pareigūnų bendruomenėje, Įtampos kyla ir dėl reikalavimo pareigūnams tapti universalesniems per trumpą laikotarpį“, – teigia VRM.
Taip pat ministerija konstatuoja, kad išeinant vidurinės grandies patyrusiems pareigūnams, atsiranda kompetencijos spragos, todėl didėja rizika, kad gali būti klaidingai kvalifikuojamos ir registruojamos, nusikalstamos veikos, atsainiau atliekami priminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ilgainiui gali mažėti išaiškinamų nesunkių nusikaltimų skaičius.
Dabar Lietuvoje yra 8280 policininkų, tai yra 7 proc. mažiau nei pernai. Policijos vadovybė teigia, kad policininkų šalyje mažėja, nes mažėja gyventojų. Be to, mažėja užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau gali būti, kad realiai nusikaltimų nemažėja, tokią statistiką gali lemti netinkamai registruojami įvykiai.
Nepaisant šios kritikos, policijos reforma bus tęsiama, nes yra naudinga. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako, kad ši reforma bus pavyzdys, kaip turi persitvarkyti kitos institucijos. Pasak ministro vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, tokio pobūdžio reformos bus vykdymos ir kitose VRM pavaldžiose statutinėse įstaigose.
„Policijos reforma bus pavyzdys ir dėl klaidų, ir dėl iššūkių, ir dėl laukiamų rezultatų“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad vertinant policijos reformą, analizuoti statistiniai duomenys, atliktos sociologinės apklausos, bendrauta su policininkais ir prokurorais tiesiogiai.
„Policijos reforma turėjo naudingų pokyčių. Matome akivaizdžius rezultatus, kad greičiau reaguojama į įvairius nusikaltimus. Akivaizdžiai matome padidėjusį pareigūnų skaičių gatvėje. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad pareigūnams pakilo darbo užmokestis“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė vidaus reikalų ministras.
Įvertinusi grėsmes, kiekvieną ketvirtį policija turės pristatyti ministerijos padaliniams ataskaitas apie reformos eigą. Už rezultatus bus atsakingas policijos vadovas ir jo komanda.
„Aš tikiu tuo, kad darau, aš asmeniškai domiuosi, vykstu į policijos komisariatus, patruliuoju kartu su policijos pareigūnais. Girdžiu, ką reikia keisti ir daryti kitaip. Būti pionieriais sunku, kai kada užlipame ant grėblio“, – tikino policijos vadovas.
Kaip gerą policijos reformos rezultatą jis nurodė įvykį Tauragės rajone, kai paimti vaikų iš girtaujančios šeimos atvyko net trys policijos ekipažai.
„Įsivaizduokite tų vaikų situaciją – ar tiems vaikams reikia ištyrimo? Reikia, kad atvyktų, juos užstotų ir iš šeimos paimtų. Paskui mes ištirsime“, – sakė L.Pernavas.
Pernai pradėtą policijos reformą vidaus reikalų ministru tapęs E.Misiūnas buvo pristabdęs argumentuodamas, kad reikia objektyviai įvertinti jos naudą. Policijos departamento veiksmus, sulaukusi profesinių sąjungų skundų, spalį sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Policijos vadovybė reformos ėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Pradėta jungti viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakoma budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių.
Reformai priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Anot jų lyderių, pareigūnai pasigenda aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizacijos, kokie yra vertinimo kriterijai norintiesiems eiti naujas pareigas. Esą dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Profsąjungų atstovų teigimu, pavyzdžiui, tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti, nors jie tam nėra parengti.
Policijos generalinis komisaras L.Pernavas gruodį sakė, kad 53 policijos komisariatai jau dirba pagal naują veiklos modelį, dar 10 – daugiausiai miesto – liko nereformuoti. Reforma palietė rajoninius komisariatus, o apskrityse dirba specializuoti padaliniai, kurie tiria sunkius nusikaltimus.
Po reformos žadama, kad didės ir pareigūnų atlyginimai. Pasak policijos vadovo, anksčiau į policiją dirbti atėjęs asmuo gaudavo 370 eurų, dabar – 600 eurų. Šiemet darbo užmokestis didės iki 700 eurų į rankas.
Vidurinės grandies policijos pareigūno alga anksčiau buvo apie 450 eurų, pernai ji pakilo iki 700 eurų, šiemet policininkai gaus apie 800 eurų.
Planuojama, kad 2020 metais mažiausias policijos pareigūnų atlyginimas bus 1 tūkst. eurų į rankas.
Pasak L.Pernavo, iki šiol policijai trūko visko – nuo ginkluotės iki uniformos. Kitą savaitę bus pristatyti nauji automobiliai. Iki metų pabaigos pareigūnai bus aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis.
„Negali policininkas būti be liemenės, alkoholio kiekio matuoklio, elektros šoko prietaiso, automobilio“, – sako L.Pernavas.
Tuo metu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė pažėrė kritikos vykdomai reformai ir policijos generaliniam komisarui.
„Pasigedau ministro detalesnės pozicijos, jam žinomos problemos. Reformos pasekmės bus ne tik Policijos departamento vadovo atsakomybė, bet ir ministro. Per pono Pernavo vadovavimo metus žuvo trys policininkai. Mes pradėsime kalbėti apie atsakomybę asmenų, kurie rekomendavo į pareigas“, – žurnalistams sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Anot jos, vaiko nužudymas Kėdainiuose parodė, kad nedirbama su socialinės rizikos šeimomis, ką anksčiau darė apylinkių inspektoriai.
Tuo metu policijos vadovas L.Pernavas teigia, kad apylinkių inspektoriai jiems priskirtų funkcijų nevykdė, nebendraudavo su jiems priskirtos teritorijos gyventojais. Todėl šie padaliniai buvo panaikinti.
R.Katinienė sako, kad universalaus policininko statusas nepasiteisino, o jo siekiant pirmiausia turėjo būti atlikti mokymai, pareigūnai turėjo būti aprūpinti materialiai ir tik tada buvo galim pradėti reformą. Profsąjungos atstovė pabrėžė, kad vien teorinių mokymų nepakanka, nes policija yra specifinė tarnyba.
„Kai kuriuose komisariatuose pareigūnai turi tik dvi liemenes. (…) Ar norite, kad pas jus į įvykį atvyktų patrulis, kuris nėra forminęs, nėra to daręs? Nukenčia kokybė. Kas atsakys?“ – pasakojo R.Katinienė.
Pasak jos, veiklos grupės pareigūnai Vilniuje netinkamai įformino įvykį, jie buvo nubausti drausmine tvarka.
„Tai pareigūnų nemotyvuoja. Pareigūnų mažės, tai tikrai nelemia demografiniai pokyčiai“, – sakė profesinės sąjungos atstovė.
Kalbas apie didesnes pareigūnų algas R.Katinienė vadino populizmu. Jos teigimu, jauni pareigūnai jas užsidirbo dirbdami viršvalandžius ir naktimis.
