POLITIKA
Prezidento posto 2019 metų rinkimuose pasiryžusio siekti europarlamentaro Valentino Mazuronio ateities vizija – stipri tautinė valstybė ir pilietinė visuomenė, perteklinių draudimų atsisakymas, korupcijos mažinimas, politinių intrigų nebuvimas. Politiko akimis, tai pasiekti leistų trys jo rinkimų programoje numatyti žingsniai. Savarankiškai rinkimuose dalyvauti ketinantis V. Mazuronis pirmas iš visų galimų pretendentų į prezidentus pirmadienį pristatė savo rinkimų programą. „Laisva, klestinti tautinė Lietuvos valstybė“, – jos esmę lakoniškai apibūdino politikas. Kad supažindintų su savo programa, europarlamentaras sakė keliausiąs po Lietuvą, bendrausiąs su žmonėmis ir įsiklausysiąs į jų nuomonę.
V. Mazuronis prezidento rinkimuose dalyvaus antrą kartą. 2009-aisiais jį, kaip ir kitus kandidatus, nugalėjo Dalia Grybauskaitė, kuri kitąmet baigs antrą prezidentavimo kadenciją. 64-erių V. Mazuronis – buvęs ilgametis parlamentaras, aplinkos ministras, dabar – Europos Parlamento narys. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę. Kol kas oficialiai sieksiantys būti kandidatais į prezidentus paskelbė buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis. Jie patvirtino planuojantys dalyvauti konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose. Apie ketinimus kandidatuoti į prezidentus anksčiau pranešė Seimo nariai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė. Raimonda Ramelienė – „Į rinkimus – su tautiškumo vėliava“. LIETUVOS ŽINIOS
Šeštadienį „Vakaro žinios“ rašė apie tai, kad Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas įtaria socialdemokratus ryšiais su „MG Baltic“. Esą korupcinėje byloje, kurioje buvo apklausta apie 50 praėjusios kadencijos narių, turėtų išlįsti ir socialdemokratų ausys. Kaip patys socialdemokratai vertina tokius pareiškimus? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, praėjusios ir dabartinės kadencijos Seimo narys Algimantas Salamakinas teigia tikintis, kad iš dabar vienoje frakcijoje likusių bendražygių niekas kontaktų su „MG Baltic“ neturėjo. Tačiau, pasak jo, nemaža tikimybė, kad iš praėjusioje kadencijoje dirbusių 37 socialdemokratų, kažkas galėjo bendrauti su „MG Baltic“.
„Be abejonės. Juo labiau kad mūsų frakcija užėmė ir ministerijų postus, turėjome ir ne vieną komiteto pirmininką. Manau, kad galėjo būti kontaktas. Tarp dabartinių Seimo narių yra sujudimas ir įtarimai, kuris bus apklaustas kitas. Pasikalbame su likusiais frakcijos nariais, tačiau visi trauko pečiais“, – sakė parlamentaras. Bet E. Gentvilo teiginys, kad byloje galėjo būti apklausta apie 50 buvusių Seimo narių, A. Salamakiną stebina. Pasak jo, „tai nenormalus skaičius“.
Tuo metu dabartinės Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius neslepia, kad yra susitikęs su „MG Baltic“ valdžia – Dariumi Mockumi ir Raimondu Kurlianskiu, kai verslininkai atvyko pasveikinti tuometinio susisiekimo ministro gimimo dienos proga. Su buteliu. Tačiau R. Sinkevičiaus tikinimu, esą anokia čia dovana: „Ne dovana. Mes kartu ją panaudojome pagal paskirtį“. Justina Gafurova – „Socialdemokratai kratosi ryšių su „MG Baltic“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Per LRT televiziją išvydęs Editos Mildažytės sukurtą dokumentinę apybraižą apie Vydūną „Išminties mylėtojas“ ne vienas klaipėdietis nustebo, kad iškilų filosofą įkūnijo garsus uostamiesčio paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas. „Laimei, kritikos žodžių nesulaukiau“, – lengviau atsipūtė jis. „Dabar žiūrėdamas filmą ir pats įžvelgiau šiokių tokių panašumų. Atrodo, kad ir veido struktūra, ir eisena panaši. Bet iš esmės mūsų gyvenimo filosofija skirtinga. Vydūnas buvo vegetaras, o aš medžiotojas ir valgau mėsą“, – sakė paveldosaugininkas. Pasiteiravus, ar planuoja toliau tęsti netikėtai prasidėjusią aktoriaus karjerą, L. Kavaliauskas smagiai nusikvatojo: „Nebent pakviestų į Holivudą nusifilmuoti filme „Pjūklas 8“. Edita Gudavičė – „Vydūną įkūnijęs Laisvūnas Kavaliauskas gailisi, kad paskubėjo nusikirpti plaukus“. VAKARŲ EKSPRESAS
Ukmergės rajono taryba nusprendė savivaldybės žinion perimti Siesikų dvarą. Tai bus jau antras dvaras Ukmergės rajone, valdomas savivaldybės. Daugalių kaime (Ukmergės r.) esanti Siesikų dvaro sodyba yra istorijos ir kultūros paminklas, esantis Neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąraše. Istorikų teigimu, tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių. Skaičiuojama, kad pagrindinių dvaro rūmų sutvarkymo bei įrengimo darbams atlikti reikėtų daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Siesikų dvaras bus naudojamas gyventojų bendrajai kultūrai ugdyti ir etnokultūrai puoselėti. Pirmenybė bus teikiama muziejinei, edukacinei, kultūrinei veiklai. Ukmergės rajono savivaldybė taip pat valdo prezidento Antano Smetonos dvarą. Vilma Nemunaitienė – „Dvaru rūpinsis savivaldybė“. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama paskatinti jaunus žmones rinktis paklausias inžinerines profesijas, finansuoja mieste dviejų krypčių programas – INOSTART, skirtas aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų moksliniams pasiekimams, ir STEAM, apimančias bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gintauto Sitniko, įvertinusi paraiškas INOSTART programų finansavimui, komisija nusprendė finansuoti 12 programų: 8 iš jų vykdomos Šiaulių universitete, 4 – Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Kiekvienai programai įgyvendinti iš miesto biudžeto skirta po 3 000 eurų.
Kiekvieną programą įgyvendins dėstytojas ir studentas. Kaip jie panaudos lėšas, Savivaldybė nekontroliuos, tačiau, kaip sakė G. Sitnikas, „metų pabaigoje norėsime pamatyti darbų rezultatus, ką pavyko sukurti“. Pasak Švietimo kultūros ir sporto departamento direktorės Astos Lesauskienės, Praėjusiais metais STEAM programose dalyvavo 440 moksleivių, šįmet planuojama, kad šis skaičius bus didesnis nei 900. A. Lesauskienės tikinimu, Šiaulių miesto savivaldybė kol kas vienintelė šalyje finansuoja tokias programas, tikėdamasi, kad tai paskatins miesto gimnazistus rinktis besiplečiančiai pramonei reikalingų inžinerinių bei informatikos krypties specialistų profesijas. Jūratė Rauduvienė – „Savivaldybė suvedė aukštąsias mokyklas ir gimnazijas“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
SVEIKATA
Lietuva – paradoksų šalis: medikės, teikusios pagalbą namuose gimdančioms moterims, griežtai nubaustos ir tebesibylinėja teismuose, o šalies Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios įteisina tokią veiklą. Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, gimdymo namuose reglamentavimo imamasi gavus nevyriausybinių organizacijų prašymų. Teigiama, jog Lietuvos akušerių ginekologų draugija jau prieš 5 metus palaikė iniciatyvą reglamentuoti gimdymą namuose. „Mes nepropaguojame gimdymo namuose, nesakome, kad tai saugesnis ir geresnis pasirinkimas, bet palaikome siekį, kad jis būtų reglamentuotas“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės P. Mažylio gimdymo namų vadovas mokslų daktaras Tomas Biržietis.
Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas Vyriausybės pritarimą įteisinti gimdymą namuose taip pat vertina „kaip labai būtiną žingsnį, kurį reikėjo žengti seniai“. Tačiau profesorius perspėja, kad planuotai gimdant namuose naujagimių mirtingumas yra du tris kartus didesnis, nei gimdant ligoninėje. Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, įteisinus galimybę namuose gauti gimdymo priežiūros paslaugas, tokia medikų pagalba būtų mokama. Valstybei gimdymai namuose neabejotinai paranku, – galima sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
„Už gimdymo metu suteiktas paslaugas teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms, sudariusioms su jomis sutartį, apmoka taikydamos tokius įkainius: už paprastą gimdymą moka 451 eurą, o už sudėtingą – iki 950 eurų, – skaičius pateikia Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajevas. Jeigu gimdymo metu atliekama cezario pjūvio operacija, mokama 1 081 euras, kai yra sunkių komplikacijų – 1 933 eurai. Tokia kaina nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir galioja visoje Lietuvoje. Marijana Jasaitienė – „Gimdyti namuose: komfortas su pavojaus doze“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Vilniuje to jau seniai nebuvo – per šeštadienį ir sekmadienį šalia čigonų taboro rasti 3 žmonių lavonai. Pirmąjį lavoną žmonės pastebėjo šeštadienio rytą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Jam nubrozdinta ranka ir praskeltas antakis, bet pareigūnai mano, kad jis susižalojo pats. Vyrui galėjo būti apie 45 metus, bet jo tapatybė kol kas nenustatyta. Sekmadienio vakarą, apie 20 val., Čigonų gatvėje, šalia geležinkelio bėgių, rastas dar vienas lavonas, o praėjus 25 minutėms aptiktas ir trečias – Rodūnios kelio gatvėje esančiuose krūmuose. Abiem vyrams galėjo būti apie 40 metų. Nors ant jų kūnų smurto žymių nerasta, policijos pareigūnai neskuba teigti, kad žmonės mirė perdozavę narkotikų.
„Tik apie 30 proc. taboro prieigose rastų negyvų žmonių, kaip paaiškėja po skrodimo, miršta nuo narkotikų perdozavimo. Visi kiti nuo kitokių ligų“, – sakė Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas. Jo teigimu, šiemet tabore jau rasta 11 lavonų. Pernai per visus metus jų buvo 35. Pasak pareigūno, šiandien tabore yra likę tik apie 200 nuolatinių gyventojų – prieš dvejus metus jų buvo 450. Vis dėlto, anot E. Jaloviko, norįs ir tikimasi, kad taboras turi išnykti, vien policija neįgali ko nors padaryti. „Taboras yra socialinė problema, kurią sprendžiant turi prisidėti ir kitos įstaigos bei žinybos“, – sakė pareigūnas. Deja, pasak jo, „nelabai kam tai rūpi, susidomima tik tada, kai surandami kokie trys lavonai“. Asta Kuznecovaitė – „Mirties kelio pabaiga – prie čigonų taboro“. LIETUVOS RYTAS
