POLITIKA
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas palieka Vyriausybę. Po mėnesį trukusios rezonansinės istorijos, supriešinusios prezidentę ir Vyriausybės vadovą, svetimoje žemėje ūkininkavęs B. Markauskas trečiadienį pranešė atsistatydinantis, – rašo „Lietuvos žinios“. „Ministro sprendimą gerbiu“, – jo žingsnį komentavo Premjeras Saulius Skvernelis. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad B. Markauskas nėra niekuo kaltinamas teisėsaugos institucijų, tačiau jam, kaip ministrui, esą keliami didesni reikalavimai nei paprastam ūkininkui. Dalia Grybauskaitė ministro sprendimą įvertino kaip pagrindą konstruktyviai bendradarbiauti valdžios institucijoms.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) į Vyriausybę deleguoto B. Markausko kėdė sudrebėjo žiniasklaidai išsiaiškinus, kad jo šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, apie 5 metus naudojosi sklypais be jų šeimininkų leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ministro artimiesiems mokėjo Europos Sąjungos (ES) išmokas už žemę, kurią jie dirbo neturėdami nuomos sutarčių. Pats B. Markauskas vakar sakė, kad sprendimą trauktis daugiausia lėmė šeimos interesai ir išsakyta prezidentės kritika. Likti dirbti esant tokiai situacijai, pasak B. Markausko, būtų buvę labai sudėtinga. Sprendimą atleisti ministrą premjeras žadėjo pateikti prezidentei kitą savaitę. Bus siūloma, kad jis dirbtų iki birželio 1-osios. Raimonda Ramelienė – „Užsitęsęs ministro atsisveikinimas“. LIETUVOS ŽINIOS
Vakar sostinėje buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Patriotinės nevyriausybinės organizacijos subūrė savo istorijai neabejingus piliečius į šventinę eiseną ir surengė mitingą „Lietuva yra čia!“ Aukščiausių šalies vadovų ignoruotoje šventėje susibūrė daugybė žmonių. Tarp mitinge dalyvavusiųjų netrūko žinomų veidų: signatarų, sąjūdiečių, akademikų, menininkų, visuomeninių organizacijų atstovų. Rekordinio dydžio Trispalvę su kitais dalyviais nešė ir scenaristas, kūrėjas Valdas Vižinis. Į renginį su sūnumi atvykęs V. Vižinis teigė nenustebęs, kad šventė nesudomino valdžios atstovų. „Renginiai, kurie yra žmonių, politikams jau nebe jų lygis. Šios dienos renginys valdžiai nepatogus. Akis badančiuose renginiuose valdžia dalyvauti vengia“, – sakė V. Vižinis. Justina Gafurova – „Trispalvių jūra Vilniuje“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursas, kaip buvo tikėtasi, didelio susidomėjimo nesulaukė. Kai nebaigęs kadencijos iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktoriaus pareigų pasitraukė Jonas Sakalauskas, šiuo metu jau kurį laiką vadovaujantis Nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Kultūros ministerija paskelbė naują konkursą šioms pareigoms. Nors prognozuota, kad susidomėjimas teatro vadovo atranka gali būti nemažas, dokumentus konkursui pateikė tik du asmenys – vilnietis kompozitorius Antanas Jasenka ir Vytauto Didžiojo universiteto kamerinio orkestro direktorė Rita Bieliauskaitė. Gegužės 8-ąją Kultūros ministerijos komisija atrinks tinkamiausią pretendentą, su juo bus sudaroma terminuotoji darbo sutartis penkeriems metams. Nuo kovo 1-osios laikinai Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovauja direktoriaus pavaduotoja Jurgita Skiotytė- Norvaišienė. Asta Dykovienė – „Konkursas – pabaigos link“. KLAIPĖDA
Klaipėdos savivaldybėje trečiadienį surengtas antrasis Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto pristatymas. Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą rengia prieš metus konkursą laimėjusi AB „Panevėžio statybos trestas“, dirbanti jungtinėje veikloje su UAB „Clouds architektai“. Projektuotojai, formuluodami aikštės idėją, stengėsi įprasminti jos pavadinimą – „Atgimimo aikštė“. Pagrindiniu šios erdvės akcentu pasirinkta iki veidrodinio paviršiaus poliruoto plieno instaliacija – „Dangaus veidrodis“.
„Ant šio veidrodžio bus išgraviruotas ir specialiu apšvietimu išryškintas dangaus kūnų žvaigždėlapis toks, koks jis buvo 1991 m. kovo 11 d., kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Tai atminties ir istorijos simbolis, o laisvės troškimo, ateities svajonės įprasminimas – tai dangus, kuris atsispindės objekte. Be to, aplink akcentą bus įrengtas netradicinis fontanas – rūko instaliacija, kuri apgaubs objektą ryte ir vakare“, – pristatė koncepciją UAB „Clouds architektai“ projektuotojas Antanas Dagelis. Pasak projektuotojų, aikštės meninis akcentas yra kaip paminklas, tačiau ant jo bus galima lipti ir fotografuotis. Jurga Petronytė – „Dangaus veidrodis Atgimimo aikštėje bus kaip altorius“. VAKARŲ EKSPRESAS
Tauragės rajono pradinių klasių moksleivių tėvams būsima Rugsėjo 1-oji bus šventiškesnė nei visiems kitiems, mat atėję į mokyklą vaikai gaus mokymosi priemonių rinkinių komplektus. Šeimoms nereikės nei gaišti laiko, nei leisti pinigų superkant viską, kas vaikui reikalinga mokykloje. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio teigimu, savivaldybė sutaupys tiek tėvų laiko, tiek pinigų – jiems reikės nupirkti pradinukui tik kuprinę, pratybas ir drabužius.
„Savivaldybei tai tikrai yra nedideli pinigai – aprūpinti visus 1 500 pradinukų kainuos iki 20 tūkst. eurų. Milijonus skiriame socialinės rizikos šeimoms, tad jaunas šeimas paremti tokia suma nėra labai sudėtinga. Mes tiesiog investuojame į jaunas šeimas“, – sakė M. Petraitis. Jo nuomone, ne pavienės savivaldybės turėtų tai daryti, o „šalies mastu turėtų būti užtikrinama – bent jau pirminis paketas – savivaldybės turėtų remti jaunas šeimas“. Aida Valinskienė – „Tauragės pradinukų tėvai gali būti ramūs“. VAKARO ŽINIOS
Trejų metų seserys Gustė ir Smiltė iš Radviliškio gavo neįkainojamą dovaną – klausą. Lietuvoje pirmąsyk buvo atliktos operacijos, kurių metu klausa grąžinta identiškoms dvynėms. Tėvams dėl abiejų dvynių klausos kilo abejonių, kai joms suėjo vieni metai. Paaiškėjo, kad mergaitės negirdi nuo gimimo. Klausos aparatai negelbėjo, todėl buvo nutarta dėti implantus. Pasak operaciją atlikusio otochirurgo Giedriaus Gylio, po operacijos mergaitės ištaria savo vardus, sveikinasi. Išsivadavę iš tylos vaikai mokosi iš naujo pažinti pasaulį. Dvynių tėvų teigimu, jos dabar klausosi vaikiškų dainų, pagal jas šoka. Klausos implantų įdėjimas nėra retas atvejis, tačiau Lietuvoje iki šiol dar nepasitaikė atvejo, kad šios operacijos vienu metu būtų atliktos dvynėms. Gydytojo G. Gylio tvirtinimu, net ir visame pasaulyje tokie atvejai palyginti reti. Vygandas Trainys – „Dvynės sugrįžo į garsų pasaulį“. LIETUVOS RYTAS
Ministerijos sprendimas pailginti mokslo metus toliau kelia audras. Aiškėja, kad daugumos Kauno mokyklų birželį pasirinktos netradicinės pamokos neapsieis be tėvų paramos, – rašo „Kauno diena“. Išskyrus pradinukus ir abiturientus, kiti moksleiviai šiemet kulniuos į mokyklas iki birželio 15-osios. Tačiau ką, pailginus mokslo metus, veiks moksleiviai, klausimas atviras. Mat mokyklos pačios turėjo apsispręsti, kaip pasinaudoti papildomu laiku ugdymui. Mokslo metų pabaigoje bus atliekama mokyklų apklausa, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra parengusi klausimynus. Tyrimas turėtų parodyti, kokią įtaką įvairiapusiškesniam ugdymo procesui turėjo pailginti mokslo metai.
„Sutarta, kad mokslo metų pabaigoje rekomenduojama mokykloms taikyti aktyvius mokymo metodus, kitas mokymo formas, už mokyklos sienų aplankant muziejus, kitas įdomias vietas ir ten gautą informaciją integruoti su ugdymo turiniu“, – priminė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika. Ketvirtadienio „Kauno diena“ kalbina atsitiktine tvarka pasirinktų mokyklų vadovus apie tai, kokias pamokas žada pasiūlyti mokinukams. Diana Krapavickaitė – „Už pailgintus mokslo metus susimokės tėvai?“ KAUNO DIENA
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale atidarytas Užsienio kalbų mokymosi centras ir Šeimų erdvė. Šių naujų erdvių atidarymas vyko ypatingu laiku, nes ši savaitė yra paskelbta 18-ąja Nacionaline Lietuvos bibliotekų savaite. Užsienio kalbų mokymosi centre įkurta 30 modernių darbo vietų, kur galima savarankiškai mokytis net 7 užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, italų, ispanų ir latvių. Gerinti savo įgūdžius galima tiek individualiai, tiek grupėse. Galima naudotis ne tik kompiuterine įranga, centre sukauptas 2 000 egzempliorių fondas 24 kalbomis. Užsienio kalbų mokymasis atveria naujas galimybes tiek lankytojams, tiek bibliotekininkams. Bibliotekoje taip pat įkurta Šeimos erdvė, skirta įvairaus amžiaus šeimos nariams bendrauti ir mokytis. Justina Kybartaitė – „Bibliotekoje – Užsienio kalbų mokymosi centro ir Šeimų erdvės atidarymas“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
TEISĖTVARKA
Keturmečio kėdainiškio Mato nužudymu kaltinamas 28 metų Gediminas Kontenis pats pasiūlė patikrinti jį melo detektoriumi, tačiau kai teismas leido tai padaryti, nėrė į krūmus, – rašo „Lietuvos rytas“. Kaltinamajam persigalvojus, procesas turėtų baigtis greičiau. Poligrafo specialistams liko tik surašyti berniuko motinos Monikos Kaziukaitytės patikrinimo išvadas, po to Kauno apygardos teisme bus sakomos baigiamosios kalbos. Sugyventiniams gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
M. Kaziukaitytės sveikata pastaruoju metu pablogėjo, ji vartoja raminamuosius vaistus. Beje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomai įtariamajai pasipiršo čia bausmę atliekantis Nerijus Kalaušis. 40-metis vyras už dvigubą žmogžudystę yra nuteistas kalėti 20 metų. M. Kaziukaitytės ir N. Kalaušio, kurie susipažino bendraudami laiškais, vestuvės turėtų įvykti Lukiškėse. Jų data dar nepaskirta. Vygandas Trainys – „Išsigando melo detektoriaus“. LIETUVOS RYTAS
18-metė šiaulietė Dovilė Kripaitė trečiadienį išgirdo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Ji pripažinta kalta dėl mirtimi pasibaigusio savo 7 mėnesių kūdikio supurtymo. Nuosprendį šioje byloje išgirdo ir D. Kripaitės buvęs sugyventinis 25 metų Denisas Sorokinas. Subendrinus su neatlikta anksčiau už sukčiavimą skirtos bausmės dalimi, šiaulietė nuteista kalėti dvejus su puse metų. Tačiau laisvės ji neprarado, nes bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Nuteistoji privalės atlyginti ligonių kasos jos dukros gydymui išleistus 2 208 eurus, mokytis arba registruotis darbo biržoje. D. Sorokinas turės sumokėti tik 188 eurų baudą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai 2017 m. vasario 27-osios naktį į Šiaulių moters ir vaiko kliniką be sąmonės buvo atvežta 7 mėnesių mergaitė, ji vėliau ligoninėje mirė.
Didžiausią įtaką kūdikio sveikatos būklei turėjo jo supurtymas, kai jauna mama, pakėlusi aukštyn dukterį, ją stipriai supurtė, tuo sukeldama sukrėsto vaiko sindromą. Tačiau kaltinamoji pareigūnams aiškino, kad taip elgėsi nebežinodama, ką daryti, nes mergaitę buvo ištikęs priepuolis, ji nerodė gyvybės ženklų ir, esą norėdama savo pirmagimę atgaivinti, mama ją supurtė. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai tokį veiksmą vertino kaip tyčinį nužudymą, tačiau Šiaulių apygardos teismo kolegija kaltinimus D. Kripaitės atžvilgiu perkvalifikavo pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį – gyvybės atėmimą dėl neatsargumo. Edita Karklelienė – „Kūdikio mirtis – dėl motinos neatsargumo“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
