POLITIKA
Vakar apie galimą kandidatavimą paskelbęs Arvydas Juozaitis dabartiniame politiniame kontekste gali būti stiprus varžovas vis ilgėjančioje galimų konkurentų voroje. Daugiau kaip pusšimtis rašytojų, aktorių, kitų menininkų, mokslininkų, signatarų ir Sąjūdžio dalyvių viešu laišku paragino filosofą, vieną Sąjūdžio pradininkų A. Juozaitį kandidatuoti prezidento rinkimuose. Galutinį sprendimą jis žada paskelbti rudenį.
Nors apie A. Juozaičio šansus kalbėti ankstoka, rinkimų kovai jis gali suteikti svarios intrigos. „Pagrindinė A. Juozaičiui palanki aplinkybė – sisteminė krizė Lietuvos politikoje. Jei jos dabar neišgyventume, sakytume, taip, galbūt tai grįžimas atgal, vargu ar jam pasiseks. Tačiau šiandien partijos, dauguma sisteminių politinių jėgų lyderių patiria akivaizdžią krizę, jais nepasitikima, todėl A. Juozaitis tampa įdomiu kandidatu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius. Aušra Lėka – „Realūs ir tik savo fantazijų prezidentai“. LIETUVOS ŽINIOS
Kad Seimui nepritrūktų veiklos svarstant Vyriausybės pateiktų reformų projektus, parlamentarus vėl bus mėginama sugrąžinti prie liustracijos reikalų. Šios idėjos iniciatorius Zbignevas Jedinskis viešai skelbti visų su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavusių asmenų – ir prisipažinusių, ir šį faktą nuslėpusių – pavardes šįkart siūlo nuo 2019-ųjų pradžios. Z. Jedinskio teigimu, šiandien žmonės dažnai girdi kalbų apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau nei pagrindimo, nei to įrodančių faktų niekas nepateikia.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako nuomone, į tokius projektus apskritai nereikėtų kreipti dėmesio, nes idėjos autorius tiesiog spekuliuoja jautria tema ir, tikėdamasis gauti politinių dividendų, daro beprasmius darbus. „Neabejoju, kad šios kadencijos Seimas tokioms jo nuostatoms nepritars“, – sako V. Bakas. Raimonda Ramelienė – „KGB dvasios Seimo nepalieka“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Žiniasklaidos atstovams išsiuntinėta atmintinė skambiu pavadinimu: „Kaip rašyti apie smurtą prieš moteris?“. Raštas nepasirašytas jokio konkretaus asmens, tiesiog nurodyta, kad jį siunčia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT). Paaiškėjo, kad rengiamas projektas „Stop smurtui prieš moteris“. Apie smurto aukas vyrus atmintinėje nekalbama. Projekto vadovė, LGKT Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė paaiškino, kad pagal statistiką, apie 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys. O ir Europos Komisijos lėšos skirtos būtent tam tikslui.
Lėšos nemenkos: bendra projekto vertė – šiek tiek daugiau kaip 480 tūkst. eurų. 80 proc. jų sudaro EK pinigai, kiti pridedami iš mūsų biudžeto. Dalis šių lėšų yra skirta žurnalistų auklėjimui. Pasak M.Jurkutės, pastebima tendencija, kai smurto aukos moterys vaizduojamos neigiamai. Todėl patariama neaptarinėti moters išvaizdos ar elgesio, nes tai perkelia atsakomybę už įvykį aukai, o ne smurtautojui. Lina Vyšniauskienė – „Užsimota dresuoti žurnalistus“. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos Vasaros estradoje vykusią Lietuvos vakarų krašto dainų šventę įvertino ne tik klaipėdiečiai, miesto svečiai, bet ir Japonijos, Australijos gyventojai. Pastarieji tiesiogiai stebėjo renginį internetu. Tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė Vasaros estradoje nugriaudėjo sekmadienį vakare. Renginyje pasirodė per 230 ansamblių, 6,5 tūkst. dalyvių.
Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis sakė, kad į renginį dalyviai atvyko iš visos šalies. Daugiausia buvo chorų. Savo pasirodymus taip pat dovanojo etnografiniai ir folkloro ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. A.Šumskis atkreipė dėmesį, kad dainų šventė Klaipėdoje – tai bene didžiausias ir skaitlingiausias renginys, pasirengimas ar net generalinė repeticija Lietuvos šimtmečio dainų šventei „Vardan tos…“, kuri vyks Vilniuje. Milda Skiriutė – „Lietuvių dainų klausė ir japonai“. KLAIPĖDA
Praėjusį ketvirtadienį Kelmės Žemaites viešojoje bibliotekoje įteikta jau 45-oji Žemaites literatūrinė premija. Šiemet ji atiteko 29 metų rašytojui, lietuvių kalbos mokytojui Mindaugui Jonui Urbonui už novelių rinkinį „Dvasių urna“. Nuo 1966 metų Kelmės rajone teikiama Žemaites literatūrinė premija skiriama už kūrinius kaimo tema. Tai viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje.
Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. Šiųmetė premija atiteko būtent Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos pasiūlytai knygai, jauno iš Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijos Pajamančio kaimo kilusio rašytojo Mindaugo Jono Urbono novelių rinkiniui „Dvasių urna“. Tai pirmoji jauno rašytojo knyga, jau spėjusi laimėti Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą. Regina Musneckienė – „Žemaitės premija įteikta jaunam rašytojui“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
SVEIKATA
Vis daugėjant medikų, pildančių Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) paskelbtą atlyginimų anketą, aiškėja viena tiesa – jokios vieningos medikų atlyginimų didinimo sistemos ir tvarkos valstybėje nėra. Vieniems – maždaug trečdaliui – atlyginimai padidėjo, o kai kuriems netgi sumažėjo. Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos pirmininkės Živilės Gudlevičienės, nors Sveikatos apsaugos ministerija skelbė skyrusi nemažai lėšų – beveik 100 mln. eurų – kad atlyginimai medikams nuo gegužės didėtų maždaug 20 proc., taip toli gražu nėra.
„Kaip galima tikėtis, kad atlyginimai visiems didės 20 proc., jei jie didinami per įkainius, kurie didėja, tarkime, 10 proc.? Įstaigos paprasčiausiai neturi tam galimybių. Atlyginimai turi būti keliami ne didinant kažkokius įkainius, o atskiriant atlyginimų fondą nuo paslaugų finansavimo. Tuo metu paslaugų įkainių didinimui skiriamos lėšos gali būti naudojamos kaip priedai prie atlyginimų. Tada kiekvienas žinotų savo fiksuotą atlyginimą ir kiek jis didinamas“, – sako Ž.Gudlevičienė. Aida Valinskienė – „Atlyginimai didėja tik vienetams“. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Už bandymą kyšiais gelbėti neblaivų vairuotoją bauda jau paskirta Mažeikių prokurorui. Penkiskart didesnė bauda už tą patį nusikaltimą gresia ir Kauno teisėjui, nors jis kategoriškai neigia bandęs papirkti kolegą. Už 600 eurų kyšį, pasiūlytą Mažeikių teisėjui, Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui gali tekti sumokėti 25 tūkstančių eurų baudą.
Skirti tokią baudą Vilniaus apygardos teismui (VAT) pasiūlė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis, nes pirmą kartą teisiamam asmeniui laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Prokuroras taip pat siūlo 39 metų R.Antanavičiui skirti 750 eurų įmoką į Nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kauno apygardos teismo teisėjas R.Antanavičius neigė bandęs papirkti savo kolegą iš Mažeikių Mindaugą Klemenį. Jis tikino, kad M.Klemenis jį įklampino bendradarbiaudamas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais ir vykdydamas jų nurodymus. Milda Kuizinaitė – „Kyšis gali pavirsti didžiule bauda“. LIETUVOS RYTAS
Vakar rytą Prienų rajono Mackių kaime žuvo šulinį kasę broliai alytiškiai Vytautas ir Sigitas Cegeliai. Įtariama, kad juos pražudė metano dujos. Ugniagesiai gelbėtojai iš 10 metrų gylio šulinio ištraukė 60 metų V.Cegelio ir dvejais metais jaunesnio jo brolio kūnus. „Dzūkijos vandenyse“ operatoriais-elektromonteriais jie dirbo apie 30 metų. Tragedija įvyko, kai broliai atliko privatų vietos gyventojos 74 metų Janinos Naruševičienės užsakymą, kuri po nelaimės ištikta šoko buvo greitosios pagalbos išvežė į ligoninę.
„Broliai buvo darbštūs, patyrę, bet, matyt, kažkodėl neįvertino slypinčio pavojaus“, – apsilankęs nelaimės vietoje vakar sakė Alytaus savivaldybės įmonės „Dzūkijos vandenys“, kurioje dirbo broliai, Vandentiekio ir nuotakyno departamento direktorius Leonas Mackevičius. Vygandas Trainys – „Šulinys – mirtini spąstai broliams“. LIETUVOS RYTAS
Teismui perduota viename Dainavos mikrorajono daugiabutyje veikusios landynės, kurioje seksualiai buvo išnaudojami iš namų ir pamokų pabėgę nepilnamečiai, šeimininko byla. Jam prašoma taikyti priverstines medicininio poveikio priemones. Anot kaimynų, ši landynė veikė apie penkerius metus. Tiek laiko jie teigia girdėję iš pusamžio kaimyno buto sklindantį triukšmą ir matę iš jo išeinančius neblaivius vaikus.
Su įkalčiais šeštą dešimtį baigiantis minėtos landynės šeimininkas buvo nutvertas tik pernai liepą, kai iš globos namų pabėgo keletas vaikų. Daliai jų vėliau grįžus patiems, pradėta klausinėti, kur kiti. Grįžusieji neslėpė, kad toliau girtauja minėtoje landynėje. Policijai nuvykus nurodytu adresu, jame iš tikrųjų rasta nepilnamečių. Apklausiant šiuos, pavyko išsiaiškinti dešimt šioje landynėje girdytų alkoholiu ir seksualiai išnaudotų berniukų. Vyriausieji iš jų gimę 2000-aisiais, jauniausieji 2004-aisiais. Greta Čižinauskaitė – „Skandalinga landynė likviduota“. KAUNO DIENA
Kauno Žaliakalnio funikulieriuje įvykusios nelaimės, per kurią nukentėjo aštuonios iš Šiaulių į ekskursiją atvykusios moksleivės, priežastis aiškinasi policija ir darbo inspektoriai. Perpildytą funikulierių valdė girtas mašinistas. Gana laimingai pasibaigusi nelaimė Kaune įvyko penktadienio vakarą, kai nukrito žemyn Žaliakalnio funikulieriumi besileidžiantis vagonas, kuriame tuo metu buvo 32 (leistina 25) iš Šiaulių į ekskursiją atvykę 5-7 klasių moksleiviai.
Po smūgio vaikams suvirtus vienas ant kito nukentėjo trys mokinės, kurios paguldytos į ligoninę. Dar penkios, medikams suteikus būtinąją pagalbą, išleistos gydytis ambulatoriškai. Bendrovei „Kauno liftai“ jau 15 metų priklausantį funikulierių valdęs neblaivus 61 metų mašinistas sulaikytas, jam nustatytas lengvas girtumas – įpūtė 0,69 alkoholio promilės. Kauno policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Už šį nusikaltimą gresia iki 5 metų nelaisvės. Darius Čiužauskas – „Suabejota funikulieriaus saugumu“. VAKARO ŽINIOS
