POLITIKA
Žmonės traukiasi iš vadinamųjų sisteminių politinių jėgų, tačiau gausėja nedidukės protesto, populistinės, radikalesnės partijos. „Tikiu, kad keturi milijonai balsų gali susitelkti ne tik šimtmečio himnui. Kad su tuo pačiu užsidegimu ir tikėjimu dalyvausime rinkimuose, partijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse“, – šią savaitę skaitydama metinį pranešimą viltimis dalijosi prezidentė. Ji taip pat pabrėžė partijų svarbą pažymėdama, kad politinės partijos, kol kas patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.
Lietuvoje dabar veikia 24 politinės partijos, vienijančios 120,4 tūkst. narių. Prezidentė apgailestavo, kad per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai, mažiau nei norinčiųjų dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje. Tikslumo dėlei, pagal Teisingumo ministerijos skelbiamą statistiką, partijos narių per trejus metus padaugėjo 4170: 2015 metų kovo 1 dieną partijoms priklausė l16 224 asmenys, o šiemet 120 394. Augimo per pastaruosius trejus metus čempionė Centro partija. Ji pasistiebė net 3,8 karto nuo 1 tūkst. iki beveik 4 tūkst. narių. Aušra Lėka – „Partijos: liliputai auga, milžinai mažėja“. LIETUVOS ŽINIOS
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jo vadovaujama frakcija jau baigia derinti projektą, kuriuo remiantis būtų įkurta nauja laikinoji tyrimo komisija. Ji tęstų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pradėtą darbą ir toliau aiškintųsi neskaidrius verslo ir politikų ryšius, tarp jų – ir buvusių bei esamų šalies vadovų. Valstiečių lyderis dar šios savaitės pradžioje sakė, kad ketvirtadienį registruos siūlymą sudaryti naują laikinąją komisiją ir galbūt projektas net bus įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tačiau taip neįvyko.
„Nespėjome projekto registruoti, nes frakcijoje ir koalicijoje deriname klausimus, į kuriuos komisija turėtų atsakyti. Svarbiausia spėti komisiją patvirtinti dar pavasario sesijoje, kad komisija vasarą galėtų dirbti. Frakcijos nuomonė yra išreikšta, tačiau jos nariai dar teikia pasiūlymus. Neabejoju, kad tam bus pritarta. O toliau bus šnekamasi su koalicijos partneriais“, – sako R.Karbauskis. Danas Nagelė – „R.Karbauskis: liko per daug neatsakytų klausimų“. VAKARO ŽINIOS
Parlamentarai Seimą užvertė pasiūlymais lopyti, jų akimis, skylėtą naująjį Darbo kodeksą. Projektus teikia ir valdantieji valstiečiai, kurių pastangomis šis dokumentas ir priimtas. Seimo valdyba nusprendė atsiklausti Vyriausybės nuomonės dėl kelių projektų, kuriais parlamentarai siūlo taisyti Darbo kodeksą. Tačiau Vyriausybė sako, kad kol kas kodeksą reikia palikti tokį, koks jis yra.
Parlamentarų siūlymus Vyriausybė įpareigojo įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ši projektams iš esmės pritaria, tačiau siūlo jų nesvarstyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl jų nepasiektas socialinių partnerių susitarimas Trišalėje taryboje. Antra – Darbo kodekse yra nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija atlieka kodekso stebėseną ir iki kiekvienų metų pabaigos jos rezultatus pateikia Vyriausybei bei Seimui. Todėl, ministerijos nuomone, reikia sulaukti stebėsenos rezultatų ir po to visus pasiūlymus svarstyti kartu – kad kodeksas nebūtų išbalansuotas. Danas Nagelė – „Kodekso skylių valdžia nelopys“. VAKARO ŽINIOS
Daug aršių diskusijų sukėlę Klaipėdos rajono valdžios planai keisti savivaldybės pavadinimą artėja prie kulminacijos. Šiandien prasideda ir visą savaitgalį vyks visuotinė Klaipėdos rajono gyventojų apklausa, ar jie sutiktų keisti pavadinimą ir tapti Gargždų savivaldybe. Tiesa, rajono valdžia neslepia, kad šios apklausos rezultatai – rekomendacinio pobūdžio, galutinį sprendimą vis tiek priims politikai.
Nepaisydami to, tiek šią idėją palaikantys, tiek jai aktyviai besipriešinantys rajono gyventojai ragina aktyviai išreikšti savo nuomonę. Abejojama, kad prieš artėjančius rinkimus politikai eitų prieš rinkėjų valią. Visuotinė apklausa vyks panašiai kaip bet kurie rinkimai, kai žmonės savo poziciją išreiškia raštu ir lapelį meta į balsadėžę. Edita Gudavičė – „Prasideda apklausa dėl Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimo keitimo“. VAKARŲ EKSPRESAS
KULTŪRA
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šį sezoną darbavosi būrelis netradicine veikla užsiimančių naujokų – teatro ambasadorių. Skirtingų patirčių ir pomėgių žmones subūrė trauka teatrui. Teatro ambasadorių veikla kilo iš jaunimo iniciatyvos – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kultūros vadybos bakalaurės Indrė Engelkytė ir Giedrė Kavaliauskaitė pristatė idėją teatrui sukurti platformą socialiniuose tinkluose, kurioje mintimis galėtų dalytis teatru besidomintys žmonės.
Netrukus idėja virto kūnu – feisbuke atsirado bendruomenė „NKDT ambasadoriai“, dalijamasi asmeninėmis patirtimis, įdomiais faktais iš teatro ir Teatro fabriko gyvenimo, pristatomi kūrėjai ir užkulisiuose dirbantys žmonės, spektaklių kūrimo procesai. Jolanta Garnytė-Jadkauskienė – „Misija: teatro ambasadoriai“. KAUNO DIENA
Klaipėdos valdžia stebisi, kad kai kurie švenčių organizatoriai pernelyg atsipalaidavę. Esą jei ir ateityje į kai kurias prievoles bus žiūrima pro pirštus, neliks nieko kito, kaip tiesiog nutraukti šventę. Klaipėdoje sunkiai įsivaizduojama, kad galėtų būti nutraukta Jūros šventė, džiazo festivalis, dainų šventė ar kitas tradicinis renginys. Viliamasi, kad taikyti tokių sankcijų niekada ir neprireiks, tačiau, pasak vicemero Artūro Šulco, pastaruoju metu kyla minčių pasekti kitų didžiųjų šalies miestų pavyzdžiu ir pradėti taikyti tokią praktiką.
„Tikimės, kad mums su renginių organizatoriais pavyks susitarti. Deja, paskutiniu metu matome tendenciją, kad jie pernelyg atsipalaidavo, dėl to kenčia niekuo dėti žmonės“, – po vakar vykusio pasitarimo sakė vicemeras A. Šulcas. Jis neslėpė, kad Dainų šventės organizatoriai net nesiteikė ateiti pasiimti leidimo, be to, transporto organizavimo schema esą nebuvo derinta su „Klaipėdos keleiviniu transportu“. Edita Gudavičė – Švenčių organizatorių prašys didesnės atsakomybės“. VAKARŲ EKSPRESAS
Nuo savaitgalio Žeimelyje (Pakruojo r.) vykstančiame tarptautiniame dailės plenere „Čia mano namai“ kuria keturiolika menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Jų darbus „ką tik nuo molberto“ žeimeliečiai ir miestelio svečiai galės pamatyti nuo šeštadienio Žiemgalos muziejuje. Menininkai jau nuo šeštadienio fiksuoja į akį kritusius Žeimelio pastatus. Viena iš plenero organizatorių, Žiemgalos muziejaus direktore Daiva Skrupskelytė pažymėjo, kad menininkai labiausiai domisi senąja miestelio architektūra, išlikusiomis spalvomis.
Ukrainietės, fotografuodamos apylinkes pastatus, randa skirtumų su kitų Lietuvos regionų architektūra, žeimelietišką paveldą lygina su senais pastatais Vokietijoje. Dailininkai siužetų randa gotikinėje Žeimelio centrinėje aikštėje su raudonų plytų pastatais. Ne vieno kūrėjo akį patraukė apylinkių gamta, o kai kurie žeimeliečiai gali tikėtis pamatyti ir savo portretus. Janina Šaparnienė – „Žiemelyje kuria trijų valstybių dailininkai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
SVEIKATA
Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas tapo galvos skausmu ministrui Aurelijui Verygai. Balsai iš Prezidentūros liepė direktoriaus negrąžinti į darbą, bet į nugarą baksnojo antstoliai. Net dešimt metų savo tiesą įrodinėjęs ir tik per teismus į darbą grįžęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius A. Sasnauskas save palygino su partizanais, kovojusiais už Lietuvos laisvę.
„Dešimt metų per stuburą važinėjo tanku. Nekaltai – vien už tai, kad aš neleidau švaistyti pinigų. Manote, kad mane už tuos keliolika tūkstančių čia teisė ir provokaciją rengė? Deja, ne. Man atrodo, nedaug kas gyvenime tai jau yra išgyvenęs“, – po ilgų teismo procesų pirmą dieną grįžęs į darbą sakė A.Sasnauskas. Milda Kuizinaitė, Tadas Ignatavičius – „Kabineto durų raktus saugojo galinga ranka“. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdiečius nustebino miesto viešosiose erdvėse ir gėlynuose pasirodę keisti ženklai, informuojantys apie erkių grėsmę. Vieni gyventojai juokavo, jog galbūt kažkas tokiu būdu mėgina vaikyti gėlių vagis. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistės patikino mačiusios lentelių su užrašu „Atsargiai erkės“, tačiau stebėjosi jų paskirtimi.
Paaiškėjo, jog tokios iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės, nors niekas net netyrė, ar viešosiose erdvėse yra erkių, ar ne. „Iniciatyva gimė mums visoms pasitarus. Ne mes pačios nusprendėme, kur jų reikia. Derinome su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Jis mums atsiuntė vietų sąrašą, tad pažymėjome, kur tų erkių gali būti“, – tikino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Nijolė Mozūraitienė. Asta Aleksėjūnaitė – “ Į gėlynus – ieškoti erkių?“. KLAIPĖDA
TEISĖTVARKA
Panevėžio apygardos teismas už žmogžudystę į kalėjimą pasiuntė dvidešimtmetį Nedą Braždžiūną ir aštuoniolikametį Aidą Kiuberį. Kartu su jais muštynėse dalyvavęs 19 metų Gytis Januškevičius buvo nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Anksčiau teisti ir niekur nedirbantys N.Braždžiūnas laisvės neteko 11 metų ir 6 mėnesiams, o A.Kiuberis pusdevintų metų. Bausmę abu atliks pataisos namuose.
Solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiesiems priteistas bendras per 38 tūkst. eurų ieškinys. Teismas konstatavo, kad pušynėlyje prie Miško gatvės N.Braždžiūnas ir A.Kiuberis užpuolė ir nužudė 26 metu Justiną Skaudą, o paskui kartu su G.Januškevičiumi sumušė dar vieną jaunuolį. Darius Krasauskas – „Jaunuolio žudikai sulaukė atpildo“. LIETUVOS RYTAS
Skuodo transporto priemonių techninių apžiūrų stotyje vakar įvyko šalyje negirdėta nelaimė – per automobilio apžiūrą žuvo mašiną tikrinęs specialistas. Tragedija įvyko vakar ryte, apie 9 valandą. Techninių apžiūrų stoties 59 metų kontrolierius tuo metu tikrino ant duobės užvažiavusio automobilio važiuoklės būklę.
Kaip pasakojo Skuodo stotį valdančio Telšių techninių apžiūrų centro direktorius Arvydas Plienius, vidutinio amžiaus moters vairuojamas automobilis priekiniais ratais buvo užvažiavęs ant judančių plokščių. Patikrinęs priekinę automobilio ašį kontrolierius paprašė moters pajudėti į priekį ir ant plokščių užvažiuoti galiniais ratais. Bet mašina staiga rovė į priekį parblokšdama kontrolierių ir, užkabinusi jį po apačia, kūną vilko dar apie 15-20 metrų. Alvydas Ziabkus – „Kontrolierius žuvo per automobilio patikrą“. LIETUVOS RYTAS
Vakar Klaipėdoje pradėta nagrinėti brutalaus Jungtinėje Karalystėje vištas gaudžiusių lietuvių išnaudojimo ir prekybos jais byla. Šiais nusikaltimais kaltinamas lietuvis Edikas Mankevičius ant teisiamųjų suolo sėdo Lietuvoje, o jo bendrais tapę sugyventiniai kaltinimų nuotoliniu būdu klausėsi Anglijoje. Prie Gargždų gyvenantis ir čia, jo paties teigimu, ūkininkaujantis 54 metų E.Mankevičius bei Didžiosios Britanijos piliečiai – 56 metų Žaklina Džedž ir jos 58 metų sugyventinis Darelas Hiutonas – kaltinami prekyba žmonėmis, jų išnaudojimu priverstiniam darbui vergijos sąlygomis.
Lietuvis kaltinamas dar ir neteisėtu disponavimu šaudmenimis dideliais kiekiais. Už tai trijulei gresia iki 12 metų nelaisvės. Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje pradėtas 2016 metų balandį, gavus duomenų, kad minėti asmenys išnaudojo darbui į JK atvykusius lietuvius, pasinaudojant tuo, jog vištų gaudytojais įdarbinti vyrai nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų, jie keleriems metams paversti tikrais vergais. Prieš juos naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, taikyta fizinių ir materialinių bausmių sistema. Darius Čiužauskas – „Už Lamanšo lietuviai tapo vergais“. VAKARO ŽINIOS
