POLITIKA
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius ir Bronislovas Genzelis siūlo dar vieną bylą nepriklausomam prokurorui – išaiškinti antivalstybinę ir teroristinę Vytauto Landsbergio ir bendrininkų veiklą. Signatarai įsitikinę – atėjo laikas nustoti trinti tikrąją Lietuvos istorijos dalį, už kurią atsakingi konservatoriai, – rašo „Vakaro žinios“. Signatarai piktinasi prokuratūros nenoru pradėti ikiteisminį tyrimą, nors jie prokuratūrai pateikė visą sąrašą mįslingų žūčių, įvykusių pirmaisiais Nepriklausomybės metais ir žmonių prisipažinimus. Prokurorams priminti vieši Žilvino Razmino ir Vytauto Šustausko prisipažinimai, kad užsakymus teroristinei veiklai (pvz., Kryžkalnio motinos paminklo sprogdinimą) ir atlygį gavo iš Vytauto Landsbergio per Andrių Tučkų.
Kaip ir 2007 m. Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadas, kuriose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Tačiau visa tai prokuratūrai – kaip vanduo nuo žąsies. Todėl signatarai šį sprendimą apskundė aukštesnei instancijai – Vilniaus apygardos teismui. Signatarų įsitikinimu, Lietuva pagaliau turi sužinoti tiesą apie tai, kaip 1993 m. buvo bandoma įgyvendinti valstybės perversmą – į Altoniškių mišką prie Kauno su ginklais išėjo maištaujantys SKAT savanoriai, atsisakę prisiekti prezidentui Algirdui Brazauskui. Po to buvo įvykdyti kiti teroristiniai aktai, įtartinos savanorių ir kitų žmonių mirtys. Justina Gafurova – „Slepiama tiesa apie V. Landsbergį“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Šiandien uostamiesčio Baroti galerijoje atidaroma tarptautinio tapybos plenero, skirto pirmojo Lietuvos civilinių oro linijų skrydžio 80-mečiui, paroda. Žinomi Lietuvos menininkai ir svečiai iš Indijos bei Irano, dalyvavę plenere, savo kūriniuose pažvelgė į Lietuvą iš paukščio skrydžio. „1938 m. rugsėjo 5 d. iš Kauno oro uosto į Klaipėdą ir Palangą išskrido pirmasis keleivinis lėktuvas – šešiavietis „Percival Q-6“. Taigi šiais metais sukanka 80 metų nuo pirmojo Lietuvoje civilinio skrydžio. Man atrodo, kad tai svarbus faktas, nuo kurio prasidėjo nepriklausomos Lietuvos civilinė aviacija“, todėl „nusprendžiau jai paskirti tarptautinį tapybos plenerą ir parodyti savo gimtąjį miestą Klaipėdą iš paukščio skrydžio“, – sakė plenero iniciatorius, tapytojas Audrius Gražys.
Išskirtiniai yra ir šio plenero svečiai – tapytojos Premila Singh ir Bhavani Gs iš Indijos, fotografas Alireza Jamshidi ir tapytojas bei instaliacijų autorius Pooyan Hashemi iš Irano. Plenero pradžioje visi menininkai apžiūrėjo Klaipėdą iš aukščiausių miesto pastatų, skrido parasparniais, Klaipėdos verslininkų dėka dalyviai skrodė Kuršių marias greitaeigiu kateriu bei kilo oro balionu. Menininkai kūrė jaukiose Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto patalpose. Plenero metu sukurtų darbų paroda Baroti galerijoje veiks iki liepos 27-osios. Jurga Petronytė – „Menininkų žvilgsnis į Klaipėdą iš paukščio skrydžio“. VAKARŲ EKSPRESAS
Rugsėjo 15-17 dienomis klaipėdiečiai aktoriai debiutuos Šanchajaus didžiojo teatro scenoje. Kinai turės progą pamatyti vieną ryškiausių šių metų Klaipėdos dramos teatro premjerų – Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Kalės vaikai“. „Galimybė parodyti spektaklį viename svarbiausių Kinijos teatrų, mano galva, yra didelė sėkmė ir pripažinimas Klaipėdai. Mūsų tikslas – kitais metais juos pasikviesti į festivalį „TheAtrium“, – teigė teatro vadovas Tomas Juočys. Gastrolių į Šanchajų iš viso keliaus 25 asmenys: aktoriai, techninė komanda ir kt. Beje, spektaklio pavadinimą teko keisti į „Vaikai be tėvų“. Mat žodžių junginys „kalės vaikai“ kinų kalboje įgautų tiesioginę reikšmę – „šuns vaikai“. Tikimasi, kad vizito Kinijoje metu pavyks užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą ne tik su šiuo teatru, bet ir su kitų Kinijos teatrų atstovais. Rūta Žukė – “ Klaipėdos dramos teatras pramynė kelius į Kiniją“. VAKARŲ EKSPRESAS
SVEIKATA
Nejaugi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš savižudybių prevencijos sistemos iš tiesų užsimojo išguiti įvairių pagalbos telefonu tarnybų savanorius ir atimti iš jų teisę teikti emocinę paramą ketinantiems pasitraukti iš gyvenimo? Siūlomos naujovės nustebino specialistus, tad dabar mėginama aiškinti, kad parengta tvarka bus tobulinama, – rašo „Lietuvos žinios“. „Valstiečių“ į Vyriausybę deleguoto Aurelijaus Verygos vadovaujamos SAM viena iš sąmyšį keliančių iniciatyvų – siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią pagalbos linijų savanoriai, anot jų pačių, nebegalėtų konsultuoti potencialių savižudžių. Tai pribloškė tiek pagalbos telefonu tarnybų atstovus, tiek psichologus. Itin kliūva siekis įpareigoti savanorius nukreipti apie savižudybę mąstančių asmenų skambučius Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojams. Keliamas klausimas, ar dėl naujos tvarkos nepadidės tragedijų tikimybė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai taip pat įžvelgia pagalbos telefonu linijų eliminavimo grėsmę. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, daugelyje tokių tarnybų pagalbą teikia savanoriai, išklausę parengiamuosius kursus. Bet didelė dalis jų neatitinka SAM parengto aprašo reikalavimų. „Pagal siūlomą tvarką jie negalėtų teikti pagalbos. Sužinoję, kad skambinantis asmuo mąsto apie savižudybę, savanoriai neturėtų teisės savarankiškai teikti emocinę paramą, nors yra baigę 50-60 akademinių valandų mokymus ir turi praktikos. Jie privalėtų tuoj pat skambinti į BPC ir vykdyti nurodymus, neatsižvelgdami į tai, ar skambinantysis sutinka“, – sakė E. Bingelis. Todėl SADM siūlo atskirti, kas gali teikti pirmąją medicinos pagalbą, o kas – emocinę pagalbą. „Manome, jog emocinę pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims gali suteikti ir nevyriausybinės organizacijos“, – pažymėjo viceministras.
Lietuvoje šiuo metu 10 tarnybų yra susijungusios į penkias emocinės paramos telefonu linijas: jaunimo, vaikų, „Vilties“, pagalbos moterims ir „Linija doverija“. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje nusižudė 748, 2016-aisiais – 823 asmenys, 2015 metais – 891, 2014-aisiais – 935 gyventojai. „Savižudžių prevencija: BPC vietoj savanorių“. LIETUVOS ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Apsaugininko nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti kitą apsaugos darbuotoją kaltintas klaipėdietis Maksimas Orlovskis pripažintas kaltu ir pasiųstas už grotų. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo visą šalį sukrėtusią bylą. 30-metis nedirbantis, neteistas klaipėdietis nužudė prekybos centro apsaugos darbuotoją ir pasikėsino tą patį padaryti kitam. Savigynos versija teismas nepatikėjo. Prieš skelbiant nuosprendį M. Orlovskis aiškino, esą jį užpuolęs apsaugininkas Andrejus Troščenka anksčiau dirbo policijoje ir iš tarnybos buvo išmestas už smurtą prieš žmones, o byla – sufabrikuota. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sukčiavusį M. Orlovskį už savitarnos kasos sulaikęs A. Troščenka nenaudojo prieš smulkaus sudėjimo įtariamąjį smurto, nors vaizdo kameros užfiksavo, kaip apie 140 kilogramų sveriantis A. Troščenka stumdė sulaikytąjį.
Sausio 5-ąją „Akropolio“ „Maksimoje“ prie savitarnos kasų M. Orlovskis pasvėrė mandarinų, o sumokėjo kaip už svogūnus. Kainos skirtumas tarp šių prekių sudarė mažiau nei 1,5 euro. Tarnybinėse apsaugininkų patalpose įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kaip tarp stambaus stoto, buvusio boksininko A. Troščenkos ir smulkaus M. Orlovskio įvyko grumtynės. Vėliau atskubėjo R. Poška – kai jis bandė sulaikytajam uždėti antrankius, šis ėmė švaistytis iš kišenės išsitrauktu peiliu, ir perrėžė R. Poškai miego arteriją. Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 18 metų nelaisvės. Jį gynęs advokatas tikino, jog M. Orlovskis gynėsi, todėl turėtų būti išteisintas arba bent jau teisiamas už netyčinę žmogžudystę. Jis neatsiprašė nužudytojo šeimos, tik apgailestavo, kad nužudė ne tą žmogų. M. Orlovskis nuteistas 17 metų kalėjimo. Daiva Janauskaitė – „Žudikui – 17 metų už grotų“. KLAIPĖDA
Kybartų pataisos namuose nerimsta aistros. Internete pasirodžius kalinių išgertuvių vaizdams buvo surengtos masinės kratos, o po jų įsiplieskė muštynės. Antradienio popietę Pataisos namų kieme išleisti pasivaikščioti vyrai iš pradžių elgėsi ramiai, bet paskui ėmė ginčytis, pasipylė keiksmai ir smūgiai. Keturi sunkiausiai sužaloti kaliniai atsidūrė gydymo įstaigoje. „Muštynės galėjo būti susijusios su pagarsėjusia transliacija internetu“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė. Manoma, kad tiesioginė transliacija internetu įsiutino daugelį kalinių, mat paviešinus šokiruojančius vaizdus prasidėjo kratos, pas kalinius aptikti 6 telefonai, 6 SIM kortelės ir 10 litrų naminės raugo. Daugelis kalinių tikriausiai nesitikėjo tokios griežtos reakcijos. Dėl muštynių iškelta baudžiamoji byla.
Šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pat galintis virsti baudžiamąja byla. Griežtos nuobaudos gresia devyniems prižiūrėtojams, filmo, kuriame kaliniai gyrėsi, kad už pinigus šioje įstaigoje galima gauti alkoholio, narkotikų, net išsikviesti moterų – demonstravimo dieną – praėjusį šeštadienį – dirbusiems Kybartų pataisos namuose. Vygandas Trainys – „Po kratų už grotų įsiplieskė muštynės“. LIETUVOS RYTAS
