POLITIKA
„Kai politinės išvados skelbiamos teismo išvakarėse, daromas spaudimas tiek visuomenei, tiek teismui. Tokiu atveju tikrai sunku tikėtis teisingo teismo“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė Eligijus Masiulis. Šį ketvirtadienį pradedamoje nagrinėti politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas vadina dar vienu politikų sandėriu, o ne tiesos ieškojimu. Ar slaptomis saugumiečių pažymomis grįstos Seimo komiteto išvados atspindi tai, kas iš tiesų vyko politiniuose užkulisiuose? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su išvadose dažnai minimu E. Masiuliu. Tadas Ignatavičius – „E. Masiulis: visus šunis sukorė dar iki teismo“. LIETUVOS RYTAS
„Nevalia tylėti, kai griaunama šeima“, – sako Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montoja. O būtent šiandien tradicinei šeimai gali būti paskelbtas nuosprendis. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme bus skelbiamas verdiktas, galintis įteisinti prievolę visoms ES šalims pripažinti homoseksualias santuokas, – rašo „Vakaro žinios“. „Pasaulyje vykstantys procesai kelia sumaištį dėl santuokos, šeimos, lytiškumo. Tai yra seksualinės revoliucijos tąsa. Todėl tie, kurie suvokiame šių reiškinių ydingumą, turime pareigą netylėti“, – įsitikinusi S. Fernandez Montoja. Pasak jos, už šių reiškinių stovi tam tikri interesai: finansiniai, politiniai ar tiesiog asmeniniai, kai bet kokia kaina siekiama nemoralaus elgesio pateisinimo.
Tačiau apie tokį sprendimą, kuris galbūt šiandien gali nulemti visos ES likimą, Lietuvoje nežino didžioji dalis visuomenės ir net nesidomi politikai, mat vis mažiau jų drįsta kelti šiuos klausimus. O tuomet, pasak Laisvos visuomenės instituto direktorės, „nenuostabu, kad didžioji visuomenės dalis net neįsivaizduoja, kas vyksta šioje srityje“. Justina Gafurova – „Nuosprendis tradicinei šeimai“. VAKARO ŽINIOS
Seime daugiausia opozicijos atstovų balsais reiškiamas nepasitikėjimas aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Nors „valstiečių“ deleguotam Vyriausybės nariui keliami rimti klausimai, tiek valdantieji, tiek politologai įsitikinę, kad interpeliacija jo iš posto neišvers. Interpeliacijoje reikalaujama, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į keliolika klausimų dėl galimo buvusios savo darbovietės esą privilegijuoto finansavimo, „nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo“ ir kt. „Mes, vertindami K. Navicko nekompetenciją tvarkytis aplinkos apsaugos sistemoje, teigiame, jog ministras turėtų būti atstatydintas“, – pareiškė LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas. K. Navickui užduodami keturi klausimai apie jo ryšį su viešąja įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“. Ministras, be kita ko, klausiamas, kodėl iki šiol nepateikė pagrįstų ir argumentuotų atsakymų dėl minėtos organizacijos dalyvavimo įvairiuose Aplinkos ministerijos projektuose ir konkursuose.
Interpeliaciją K. Navickui inicijavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija. Tačiau prie nepasitikėjimo procedūros prisidėjo ir kitų politinių jėgų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio – atstovai, taip pat Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Naglis Puteikis. K. Navickas – antras šios Vyriausybės ministras, kuriam pareikšta interpeliacija. Praėjusių metų pabaigoje nepasitikėjimo procedūrą Seime „ištvėrė“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Roberta Tracevičiūtė – „Ministras perpildė kantrybės taurę“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Radviliškio viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis pasakų sekimo čempionatas, kuriame pasakas sekė ir vaikai, ir suaugusieji. Po čempionato pasakos suguls į kompaktinę plokštelę, – rašo „Šiaulių kraštas“. Tarptautinis pasakų čempionatas „Vieną kartą gyveno“ rajone surengtas pirmą kartą. Jame pačių pasirinktas pasakas porino bemaž 20 pasakotojų iš Radviliškio, Akmenės, Mažeikių, taip pat Baltarusijos ir Latvijos. „Pasakos gali būti skaitomos, gali būti vaidinamos ir gali būti sekamos. O jeigu jos sekamos dar ir tarmiškai, tai joms suteikia dar daugiau šarmo“, – sakė komisijos pirmininkė, etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė. Ji apsisprendė išrinkti ir vieną geriausią pasakų sekėją – juo tapo Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos trečiokas Bronius Juzukonis, pasekęs rusų liaudies pasaką „Pagrandukas“. Laima Aganauskienė – „Radviliškyje – pirmasis pasakų sekimo čempionatas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vienu Žemaitijos perlų vadinami Kretingos Tiškevičių dvaro rūmai jau kitais metais džiugins nauju akcentu – atkurta medine veranda rytinėje pastato dalyje. Šią savaitę pasirašyta 17 tūkst. eurų vertės sutartis dėl techninio projekto finansavimo. Didžiąją dalį lėšų (65 proc.) skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD), likusią – Kretingos rajono savivaldybė. Anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, pačios verandos atkūrimas gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų. „Veranda – paskutinė likusi neatkurta dvaro ansamblio dalis. Atstačius ją ši erdvė būtų naudojama kameriniams koncertams vasarą rengti“, – sakė muziejaus vadovė.
Istoriko Juliaus Kanarsko teigimu, labai įdomu tai, kad grafas Juozapas Tiškevičius į darbą rūmuose priimdavo tik tuos, kurie mokėdavo groti muzikos instrumentais arba dainuoti. „Pavyzdžiui, čekas stalius Pranciškus Suchanekas grojo fleita. Sodininkas-planuotojas, daržininkas Liudvikas Haidukas, matininkas Jonas Šostakas, buhalteris bendrapavardis Tiškevičius irgi muzikavo. Vienintelė išimtis taikyta gydytojui. Jis groti nemokėjo, todėl turėjo dainuoti. Grafo orkestrą sudarė apie 10 žmonių“, – pasakojo J. Kanarskas. Verandos atstatymo projektas nebūtų labai sudėtingas, nes yra išlikusios ikonografinės medžiagos, nesunaikintas buvęs įėjimas į Baltąją salę. Denisas Nikitenka – „Kretingos dvare atgims istorinė veranda“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Jau kurį laiką įvairiuose Lietuvos spaudos leidiniuose ar kartu su jais platinamoje informacijoje galima rasti panašaus dizaino reklamų, kuriose reklamuojami neva stebuklingi vaistai nuo įvairiausių negalavimų. Piktybiškai sukurtose, paprastai net ne Lietuvoje registruotose interneto svetainėse minima produkcija dažniausiai pristatoma kaip inovatyvus vaistas ar priemonė, išgelbstinti nuo ligų. Šiuos produktus raginama įsigyti „čia ir dabar“, su didžiule nuolaida. Nuo tokių reklamų kenčia ne tik patiklūs žmonės, susivilioję galimybe gana pigiai išspręsti savo sveikatos problemas. Sykiu menkinama medicina bei medikų darbas, kenkiama medicinos, paremtos mokslu, vardui. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjo, gydytojo kardiochirurgo Gedimino Kundroto teigimu, medikams tokios reklamos yra įžeidimas, jų darbo nuvertinimas, o apskritai tai – nusikaltimas prieš žmones, kurie turi sveikatos problemų.
Pasak gydytojo, nesuvokiama, kaip minėtas reklamas platinantys žmonės gali skelbti, kad turi kažkokių tablečių ar miltelių, kuriuos vartojant, pavyzdžiui, gali ataugti tarpslanksteliniai diskai. „Tose reklamose viskas yra absoliutus melas – nuo pirmos iki paskutinės raidės, medikų bendruomenė dėl tokių dalykų yra pasipiktinusi – negalima daryti tokio „biznio“, – nuomonę išsakė G. Kundrotas. Sykiu medikas teigė nusivylęs leidiniais, kurie spausdina tokias reklamas – esą suprantama, kad už reklamų spausdinimą mokami pinigai, tačiau žiniasklaidos priemonėms turėtų būti svarbu gerbti savo skaitytojus. Virginija Samulionytė – „Patikliesiems – neegzistuojančių profesorių pinklės“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Kretingoje savaitgalį įvykdyta neeilinė vagystė – iš saugomos aikštelės pavogtas brangus, apynaujis automobilis. Sargas tikino nieko nepastebėjęs. Sekmadienį, apie 10 val., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje esančios automobilių aikštelės sargas tinklinėje tvoroje pamatė prakirptą skylę ir pasigedo automobilio „Range Rover Sport“. Dingęs automobilis vertinamas 40 tūkst. eurų, jis pagamintas 2014 m. Tyrimo imsis Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Brangus automobilis stovėjo netoli vielinės tvoros. Nesunkiai joje iškirpę skylę, vagys pastūmė į šalį kelią pastojusią mašiną, o tada be vargo „Range Rover Sport“ išvažiavo iš aikštelės. Vagims patogus buvo ir kitas sutapimas – aikštelė yra šalia degalinės, kurioje vyksta rekonstrukcija, todėl čia neveikia vaizdo stebėjimo kameros. Tad pamatyti, kaip automobilis buvo išgabentas, nėra galimybės. Rakteliai ir mašinos dokumentai liko sargo būdelėje, todėl kol kas nežinia, ar sumanūs nusikaltėliai sugebėjo be originalių raktelių įjungti elektronikos pilną automobilį, ar jį išgabeno vilkiku. Ši, kaip ir kitos aikštelėje laikomos bei parduodamos mašinos, vis dar priklauso Prancūzijoje, iš kur buvo atgabentos, gyvenančiam savininkui. Daiva Janauskaitė – „Brangi mašina dingo pro skylę tvoroje“. KLAIPĖDA
Automobilį „Kia Sportage“ tie Trakėnų kaimu (Kalvarijos sav.) patikrinę policininkai dugne rado 31 paketą su kanapėmis, o ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu mašinoje „Cadilac CTS“ aptiko 106 kg hašišo, – rašo „Lietuvos rytas“. Rusijos piliečio M. M. vairuojamas automobilis „Cadilac CTS“ Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių patrulio buvo sustabdytas ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu. Su žmona ir dviem mažamečiais vaikais važiavęs užsienietis teigė keliaujantis po Europą. Tačiau muitininkams vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų, ir patikrinus mobiliąja rentgeno kontrolės sistema mašinos dugne ir slenksčiuose aptiktos slėptuvės – iš jų buvo ištraukta 106 kg hašišo, kurio vertė juodojoje rinkoje – apie 1 mln. eurų. Vyrui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Rusijos piliečio žmona buvo apklausta, jai su vaikais leista išvykti namo į tėvynę.
Sekmadienio rytą ties Trakėnų kaimu (Kalvarijos sav.) policininkai nutarė patikrinti į Lietuvą įvažiavusį automobilį „Kia Sportage“, kurį vairavo 50-metis lietuvis. Pareigūnai ir vėl neapsiriko – jie po priekinėmis sėdynėmis mašinos dugne aptiko 31 paketą su 20 kilogramų kanapių. Aiškinamasi, ar narkotikus vyras turėjo palikti Lietuvoje, ar nugabenti į kitą šalį. Loreta Juodzevičienė – „Įkliuvo su kvaišalais“. LIETUVOS RYTAS
Apie dukters žūtį Norvegijos kalnuose tėvai sužinojo tik praėjus trims dienoms. Universitetas, išsiuntęs merginą atlikti geologinės praktikos, ne tik nepranešė jiems apie tragediją, bet kaltę dėl įvykio bando suversti pačiai merginai. Kilus abejonėms dėl kai kurių universiteto atstovų tvirtinimų, pareigūnai atnaujino ikiteisminį tyrimą, – rašo „Vakaro žinios“. Prieš kelis metus pasigirdus skambučiui prie durų, Antanas Šakinis nudžiugo: iš Norvegijos kalnų, kur atliko praktiką, turėjo grįžti trečiakursė dukra, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentė, Rūta Šakinytė. Tačiau… už durų stovėjo policijos pareigūnas. Jis pranešė, kad R.Šakinytė žuvo Norvegijoje, Hemsedalyje, nukritusi nuo stataus skardžio. Tragiškasis skambutis prie durų pasigirdo 2015 m. liepos 1 d. Tačiau mergina nuo skardžio nukrito dar birželio 27 d. Kodėl tėvams iš karto nebuvo pranešta apie tragediją? Atsakymo nėra iki šiol.
Vilniaus apygardos teismui, vertinant universiteto atstovų tiek dėstytojų, tiek vienintelio nelaimės liudytojo Daumanto Šorio parodymus, kuriuos jis, beje, keitė, kilo pagrįstų abejonių. Rūtos tėvo, A. Šakinio, įsitikinimu, pastarieji ne tik buvo abejingi dėl jų šeimą ištikusios tragedijos, bet ir bando užtušuoti įvykio aplinkybes. Tad belieka laukti, ką pasakys tyrėjai. Paprašytas išsakyti Vilniaus universiteto poziciją, šio universiteto viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys atsakė, kad komentuoti nieko negali, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, bet pridūrė, esą „turima informacija yra klaidinga“. Lina Vyšniauskienė – „Studentės žūtis vis dar kupina mįslių“. VAKARO ŽINIOS
