POLITIKA
Seimas antradienį pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadoms, nors diskusijos buvo itin karštos. Labiausiai atmosferą įkaitino NSGK narys valstietis Dainius Gaižauskas, pastebėjęs, kad valstybėje ypatingai bloga padėtis, nes „valstybė praktiškai yra parklupdoma“, o ypatingai riesta, jo nuomone, yra konservatoriams. Seime svarstant NSGK išvadas, D. Gaižauskas kolegas kvietė tarnauti žmonėms, o ne koncernams. Vėliau jis „Vakaro žinioms“ išreiškė nuostabą, kad dalis politikų, ypač konservatoriai, ragino „viską pamiršti ir eiti toliau“. „Matyt, jie nori išvengti viešumo, kad žmonės nepamatytų, kas darėsi, kai jie valdė. Bet jei galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, jei buvo padaryta žala valstybei, valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad kaltieji būtų nuteisti, o žala – išieškota. Tą ir bandome daryti“, – sakė D. Gaižauskas.
Parlamentaras tikisi, kad nebus apsiribota tais dalykais, kurie buvo NSGK tyrimo objektai. Pasak D. Gaižausko, ypatingo dėmesio turėtų sulaukti SGD terminalo ir kitos aferos. Reaguodamas į kolegos kalbą NSGK pirmininkas valstietis Vytautas Bakas pakvietė nesivadovauti noru kažkam atkeršyti. Parlamentinis tyrimas, anot jo, nebuvo nukreiptas prieš partiją, ar prieš asmenis, ir esą reikia į problemą pasižiūrėti ne per vienos partijos prizmę, o per visos politinės sistemos sąrangą. „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tik dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų, ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad valstybė išieškos žalą, patirtą dėl „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“, o ji esą siekia apie 1,5 mlrd. eurų. Tačiau Egidijaus Bičkausko, teisininko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, nuomone, „normalia teismine tvarka tokių nuostolių išieškoti būtų neįmanoma“, taip pat „neįmanoma būtų netgi objektyviai nustatyti žalos dydžio. Štai, pavyzdžiui, iš ko išieškosime žalą dėl „Mažeikių naftos“, kurią ne pardavėme, o dar ir primokėjome?“ Nors 2004-iais Seime baigė darbą laikinoji tyrimo komisija, kuri ir žalos dydį dėl „Mažeikių naftos“, ir kaltuosius įvardijo, bet pasekmių – jokių. „Manau, kad ir su dabartinėmis NSGK išvadomis bus tas pats“, – sakė E. Bičkauskas. Teisininkas sutinka, kad gal ir dabar vyksta tokie patys dalykai, kaip pažymoje minėtu laikotarpiu, tik tai nėra viešinama. Danas Nagelė – „Padai jau svyla ir neliečiamiesiems konservatoriams“. VAKARO ŽINIOS
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams suskaldė parlamentarus. Vieni mano, kad tyrimas prisidėjo ardant korupcinius voratinklius, kiti piktinasi jo selektyvumu. Seimo Liberalų sąjūdžio, kuris, anot NSGK išvadų, buvo įsteigtas artimai bendradarbiaujant su „MG Baltic“, frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino susilaikysiantis per balsavimą dėl išvadų. „Kolegos, niekaip nesueina galai, kas vyksta šioje valstybėje. Jeigu kai kurie koncernai, verslas turi tokią įtaką politikams, ir tai seniai fiksuojama Valstybės saugumo departamento (VSD) ar kitų specialiųjų tarnybų, kodėl politikai, kurie yra įtariami, gaudavo leidimus dirbti su slapta informacija? Turiu omenyje savo buvusius kolegas Gintarą Steponavičių ir Eligijų Masiulį. Čia man trūksta analizės arba faktų įvertinimo. Tada galbūt būtų įvardyta, kad tie faktai ne visada yra teisingi“, – pažymėjo jis.
E. Gentvilas taip pat aiškino, kad VSD pažymose matyti daug „MG Baltic“ vadovų ir su koncernu susijusių politikų bravūros. „Pasakysiu, ko trūksta. „Vičiūnų grupė“ 2016 metais užima antrą pagal dydį miestą. Neslepiama, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ gaudavo šio verslo paramą. Nutylėta apie „Vikondą“. Ar tuo laikotarpiu nebuvo „Vikondos“ galbūt neteisėtos įtakos? „Agrokoncernas“ – atsibodusi tema, bet irgi siūlau pasikrapštyti akis ir pažiūrėti, ar viskas ten gerai. Neanalizuota „LUKoil“ įtaka. O „Gazprom“ ir Žygaičiai? Pamiršome? – klausė jis.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija už tyrimo išvadas balsavo ne dėl konkrečių teiginių, o dėl esminės nuostatos – pripažindama, kad valstybėje yra rimtų problemų dėl politinės korupcijos. Vis dėlto parlamentarė Rasa Budbergytė kritikavo tyrimą. „Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, populistiniai pasiūlymai, varžantys spaudos laisvę, arba pasiūlymai dėl milijardų išieškojimo be teisinio pagrindo labiau primena prasidėjusią rinkimų kampaniją nei nuoseklų ir išsamų parlamentinį tyrimą“, – kalbėjo ji. Roberta Tracevičiūtė – „Išvados patvirtintos, bet tebeskaldo“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Didžiausia Baltijos regione meno mugė „ArtVilnius“ rengiama jau devintą kartą. Birželio 7-10 d. sostinėje vyksiantis renginys brėžia ne tik plačią regiono meno lauko perspektyvą, suspėja sekti paskui tarptautines šiuolaikinio meno tendencijas, rengia pasaulinę premjerą, bet ir kuria pasakas iš dabarties fragmentų, – rašo „Kauno diena“. „ArtVilniaus“ vadovės Dianos Stomienės teigimu, šiemet meno mugėje dalyvauja 55 galerijos, kurios pristato 250 menininkų iš 20 šalių, tačiau daugiausia dėmesio skiriama kaimyninių šalių menui.
„Mes nestatome mugėje dalyvaujančių galerijų temos į rėmus, tačiau šiemet sutapo, kad visos trys Baltijos šalys mini svarbų 100-metį, todėl tiek latvių, tiek estų galerijų stenduose galima pamatyti kūrinių, kurie šiuolaikiškai interpretuoja nepriklausomybės ir valstybingumo klausimus“, – sakė D. Stomienė. Plačiau apie tai, kas yra meno mugė, kuo šiais metais ji įdomi ir netikėta – interviu su „ArtVilnius“ vadove Diana Stomiene. Ainė Jacytė – „Mugėje „ArtVilnius“ – tendencijos, perspektyvos ir pasakos“. KAUNO DIENA
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė galimos pretendentės tapti įstaigos vadove. Pianistė, anksčiau ėjusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Spektaklių planavimo tarnybos vadovės pareigas, Audronė Juozauskaitė prisistatė teatro kolektyvui. Tokia praktika, kai sutartą dieną galimi kandidatai raginami laisvai ateiti į teatrą, pabendrauti su kolektyvu ir susipažinti su dokumentais, Muzikiniame teatre buvo taikoma ir prieš porą mėnesių, kai čia lankėsi smuikininkė, VDU kamerinio orkestro direktorė Rita Bieliauskaitė ir kompozitorius Antanas Jasenka.
Laikinai teatrui vadovaujanti Jurgita Skiotytė-Norvaišienė teigė nežinanti, ar pianistė dalyvaus konkurse teatro vadovo pareigoms eiti, tačiau tai išaiškės jau netrukus. Kandidatų dokumentai Kultūros ministerijoje laukiami iki birželio 12 dienos, netrukus po to vyks konkursas. Gegužės pradžioje vykusiame konkurse dalyvavo du kandidatai, tačiau nė vienas nesurinko būtino minimalaus balų skaičiaus. Rūta Žukė – „Muzikiniame teatre vėl lankėsi kandidatė į vadovus“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
„Teisingumo siekėme daugiau nei 6 metus“, – sakė Kauno klinikinėje ligoninėje pražudyto kūdikio Domo tėvas Egidijus Drėzas, kurio šeimai Aukščiausiasis teismas antradienį padidino neturtinę žalą nuo 98,8 tūkst. iki 150 tūkst. eurų, – rašo „Lietuvos rytas“. Byloje atsakovėmis buvo pripažintos Kauno klinikinė ligoninė ir draudimo bendrovė. Gydymo įstaiga E. Drėzui, jo žmonai Kristinai Drėzienei ir mažametei dukteriai privalės sumokėti 145 020 eurų, o draudikai – 4 978 eurų neturtinę žalą. Šeimai priteista dar beveik 4 tūkst. eurų turtinės žalos, susijusios su berniuko laidotuvėmis ir kitomis išlaidomis.
11 mėnesių Domo širdis sustojo slaugytojai Valdarezai Beleškienei supainiojus vaistus – vietoj paskirto gliukozės tirpalo mažyliui buvo suleista mirtina kalio injekcija. Medikės kaltę pripažino visų instancijų teismai. „Mūsų šalyje valdininkams neretai išmokamos didesnės išeitinės kompensacijos nei gydymo įstaigose dėl personalo aplaidumo mirusių pacientų artimiesiems“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino kaunietis E. Drėzas. Jo šeima ypač pasigedo medikų atjautos – V. Beleškienė visaip stengėsi išvengti kaltės, o Kauno klinikinė ligoninė ją palaikė. „Mūsų šeimai teko pereiti tikrą teisinį pragarą. Tačiau, nepaisant visko, linkiu ir kitiems nukentėjusiems žmonėms nenuleisti rankų, kovoti iki galo“, – kalbėjo savo sūnaus netekęs kaunietis. Vygandas Trainys – „Tėvas nenuleido rankų“. LIETUVOS RYTAS
Kaune, K. Baršausko gatvės pėsčiųjų perėjoje į darželį mamos vestą dvejų metų mažylį mirtinai sužalojęs vairuotojas išvengė belangės. Viešai atgailavęs kaltininkas įsipareigojo atlyginti žuvusiojo tėvams sutartą moralinį atlygį, – rašo „Kauno diena“. Skaudi nelaimė įvyko pernai rugsėjo 8-osios rytą, apie 7.40 val. Žuvusiojo mažylio mama, vedina sūneliu, įžengė į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, ir netrukus buvo partrenkti prie pėsčiųjų perėjos net nestabtelėjusio, nors jam degė raudonas šviesoforo signalas, automobilio „BMW 320D“. Šį vairavęs Kaišiadorių rajone gyvenantis Kauno technologijos kolegijos antrakursis Kęstutis Bartnikas tikino nepastebėjęs nei raudono šviesoforo signalo, nei per perėją einančių motinos su mažyliu – esą jį apakino rytinė saulė. Vairuotojas buvo blaivus.
Po penkių dienų mažylis ligoninėje mirė. Nepaisant to, kad jo motinai dėl sužalojimų iš naujo reikėjo mokytis vaikščioti, teismo medicinos ekspertai konstatavo jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors už eismo įvykio, per kurį žuvo žmogus, sukėlimą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, bylą nagrinėjusi teisėja Živilė Bliūdžiuvienė patenkino prokuroro prašymą skirti K. Bartnikui 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, sumažinta iki 2 metų, atidedant jos vykdymą 1,5 metų. Visą bausmės atidėjimo laikotarpį K. Bartnikas, kuriam nuosprendžio paskelbimo išvakarėse sukako22-eji, įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo ir tęsti mokslą arba dirbti. Be to, jam dvejus metus uždrausta vairuoti. Greta Čižinauskaitė – „Tragedijos kaltininkui uždrausta vairuoti“. KAUNO DIENA
Palangoje nusiaubtas gelbėjimo stoties pietinis postas. Spėjama, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį kažkas išlaužė plastikinį langą ir pavogė keturis gelbėjimo ratus, tiek pat gelbėjimo plūdžių bei gelbėjimo liemenių ir dvejus žiūronus. Buvo sugadintas plastikinis langas bei žaliuzės. Suskaičiavęs nuostolius Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas policijai pranešė, kad tarnybai padaryta žala siekia 1 296 eurus. J. Pirožnikas spėja, kad toks vandališkas poelgis gali būti nelegaliai maisto gaminiais bei gėrimais paplūdimiuose prekiaujančių asmenų kerštas. Mat sekmadienį gelbėtojai talkino policininkams gaudant tokius nelegaliai dirbančius asmenis.
„Sulaikėme ne mažiau kaip dešimt asmenų. Tokių, kurie pardavinėja beliašus, visokius gėrimus ir šiaip neturi leidimo tokiai veiklai. Gelbėtojai yra policijos rėmėjai, mes turime teisę užkirsti kelią vykdomiems teisės pažeidimams“, – kalbėjo J. Pirožnikas. Anksčiau panašių dalykų nėra buvę, tiesa, pernai gelbėtojų nameliai buvo aprašinėti necenzūriniais žodžiais. Daiva Janauskaitė – „Prieš Palangos gelbėtojus – išpuolis“. KLAIPĖDA
