POLITIKA
JAV sprendimas perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo Į Jeruzalę kai kuriems Lietuvos politikams sukėlė minčių apie tai, kad mūsų šalis turi pasielgti analogiškai. Reaguodamas į jų raginimus, Lietuvos užsienio reikalų ministras patikino, kad tokia galimybė nesvarstoma. Esą ir toliau matome Jeruzalę kaip busimą tiek Izraelio, tiek Palestinos sostinę.
Tuo metu keli konservatoriai pasiūlė, jog Lietuva taip pat perkeltų savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir inicijuotų diskusijas siekdama, kad ir kitos Europos valstybės apie tai svarstytų. To norėtų Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Tarp jų – Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Rimantas Jonas Dagys, Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis ir kiti. Šiuo klausimu jie kreipėsi į užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį. Esą perkėlus ambasadą į Jeruzalę, būtų išreikštas solidarumas su Izraelio valstybe ir JAV. Roberta Tracevičiūtė – „JAV pavyzdžiu neseksime“. LIETUVOS ŽINIOS
Nuo kadencijos pradžios į kovą su parlamentinėmis privilegijomis kilę valdantieji „valstiečiai“ sulėtino apsukas. Beveik prieš metus parengto Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo priėmimas nukeltas neapibrėžtam laikui. Parlamentarai neskuba priimti jų teises, pareigas ir veiklą reglamentuojančio įstatymo. Per pavasario sesiją jo svarstymas nenumatytas.
Darbo grupės, kuriai vadovavo Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, parengtas projektas, aplipęs pačių parlamentarų pasiūlymais, nuo praėjusių metų keliauja po komitetus. Kol kas niekas nesiima prognozuoti, kada jis pasieks plenarinių posėdžių salę. Prieš 14 metų Konstitucinis Teismas politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir veiklos garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Anksčiau visi mėginimai priimti tokį teisės aktą baigdavosi nesėkme. Raimonda Ramelienė – „Stringa atsisveikinimas su privilegijomis“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
„Sukurta palanki dirva intrigoms, nepasitikėjimui, įtampai kurti. Jau dabar neturintys mokyklų vadovų prielankumo mokytojai jaučia psichologinį vadovybės spaudimą, kad grįžę po vasaros atostogų apie etatą gali nesvajoti“, – kai kurie uostamiesčio pedagogai skundžiasi, kad planai nuo ateinančių mokslo metų įvesti mokytojams etatinį apmokėjimą kelia įtampą ir taip įaudrintoje pedagogų bendruomenėje.
Viena iš švietimo darbuotojų profesinių sąjungų rytoj skelbia įspėjamąjį dviejų valandų streiką. Be kitų reikalavimų streiku norima parodyti, kad pedagogų bendruomenė nesutinka su planuojama etatinio apmokėjimo tvarka, nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai bando įtikinti, kad tai būsiąs geriausias gelbėjimosi ratas mažais atlyginimais besiskundžiantiems mokytojams. Edita Gudavičė – „Permainos augina įtampą mokytojų bendruomenėje“. VAKARŲ EKSPRESAS
Gruzijos Valstybinis kartvelų kalbos departamentas kartvelų kalboje siekia įteisinti pavadinimą „Lietuva“ (šiuo metu mūsų šalis ten vadinama „Litva“ (tar.). Tai atsakas į mūsų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leidimą šalia oficialaus Gruzijos pavadinimo vartoti ir „Sakartvelas“. Kalbamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu.
„Taip, tai jų savotiška padėka už „Sakartvelą“. Tai jų pačių iniciatyva, Lietuva dėl to nesikreipė. Norėčiau pridurti, kad Lietuvai tai nėra labai aktualu. „Litva“ yra vartojama daugelyje kalbų, ypač slavų. Mes nesiruošiame į tas šalis kreiptis, kad pakeistų pavadinimą. Vis dėlto jeigu sakartveliečiai papildys ir šalia „Litva“ atsiras „Lietuva“, bus gražus jų gestas, o mes mandagiai lietuviškai pasakysime „ačiū“. Tai rodo mūsų šiltus tarpusavio santykius“, – sakė A. Antanaitis. Edita Siavris – „Tik nereikia savęs menkinti“. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje atidaryta neįprasta paroda – joje žiauriai nukankintų armėnų portretai ir aprašai, kaip jie mirė. Šios fotografijos mena 1988-ųjų tragiškus įvykius Sumgaito mieste Azerbaidžane, apie kuriuos buvo vengta kalbėti tuometėje Sovietų Sąjungoje. Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas Albertas Albertjanas pripažįsta, kad Sumgaito tragedija jo tautai iki šiol yra negyjanti žaizda.
1988 m. vasario 27-28 d. buvo nužudyta dešimtys armėnų, keliolika tūkstančių buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą. Šiais metais minimos 30-osios Sumgaito žudynių metinės. Sumgaitas – miestas rytų Azerbaidžane, prie Kaspijos jūros. Asta Dykovienė – „Pagerbė Sumgaito kankinius“. KLAIPĖDA
SVEIKATA
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) baigė rengti ir įregistravo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Jis kartu su kitų įstatymų pataisomis leistų Lietuvoje įteisinti iki šiol nereglamentuotą netradicinę mediciną.
Papildomų ir alternatyvių (PA) sveikatos priežiūros paslaugų teikimas teisiškai būtų apibrėžtas pirmą kartą. SAM teigia siekianti, kad jos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Netradicinės medicinos atstovai tikina tokio įstatymo laukiantys daugiau kaip dvejus metus. Jei SAM parengtas projektas būtų palaimintas, PA paslaugas teikiančios įstaigos būtų prilygintos pirminės sveikatos priežiūros centrams ir gautų atitinkamas licencijas. Tokius dokumentus reikėtų turėti ir jose dirbantiems specialistams. Kazys Kazakevičius – „Netradicinė medicina skinasi kelią“. LIETUVOS ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Prie Kauno marių, Ramūno Karbauskio valdose, įstatymų pažeidimų radusiems gamtos sargams teks sudėti ginklus. Mat su politiku siejama įmonė, kuriai buvo nurodyta išgabenti žvėris, susiveikė kitą leidimą. Toks elgesys piktina tikrus žaliuosius.
Nors aplinkosaugininkai dar kovo pradžioje buvo nurodę Kauno marių regioniniame parke nelaikyti nelaisvėje penkių danielių, tokio grožio, regis, sunku atsisakyti. Su Seimo valdančiosios frakcijos seniūnu R. Karbauskiu siejama įmonė Žemės ūkio inovacijų centras, kurio 100 procentų akcijų priklauso Agrokoncernui, aplinkosaugininkams buvo pažadėjusi danielius išgabenti kuo greičiau. Bet iš tiesų ji darė savaip. Būtent Žemės ūkio inovacijų centras yra supirkęs 14 sklypų prie Meilės įlankos, kur išdygo būsima prabangi R. Karbauskio rezidencija ir dar ketinama statyti privačią observatoriją. Rasa Karmazaitė – „Raguotieji danieliai – politiko dvaro įkaitai“. LIETUVOS RYTAS
Kuršių marių pakrantė Neringos pusėje nuklota nugaišusiomis žuvimis. Nemalonūs vaizdai ir dvokas lydi atsidūrusius krantinėje beveik per visą nerijos ilgį. Neringoje paskelbta ekstremali situacija. Tačiau kurorto meras Darius Jasaitis teigė, kad jaudintis neverta: įvertinus situaciją taip yra galimybė gauti papildomų pinigų viskam sutvarkyti. Nugaišusios žuvys išplaunamos į pakrantę beveik kasmet. Pirmųjų pranešimų apie tai šiemet aplinkosaugininkai sulaukė prieš kelias dienas. Specialistai aiškina, kad tai ne ekologinė katastrofa, o natūralus gamtos reiškinys.
„Paprastai nugaišusios žuvys išmetamos į krantą gegužę. Ji – pagrindinis žuvų neršto mėnuo. Tuo metu žuvys nusilpsta, jas lengviau pakerta parazitinės ligos. Prie masinių žūčių prisideda ir šiltėjantys orai. O taip šilta gegužę pajūryje jau seniai bebuvo. Staigiai šylant vandeniui pradeda trūkti deguonies, tai tampa dar didesne problema, jei prasideda dumblių žydėjimas“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius. Aušra Pilaitienė – „Neringoje – gaišenų dvokas“. LIETUVOS RYTAS
Palangoje gyvenantys ar tik poilsiauti atvykstantys brangių automobilių savininkai negali ramiai miegoti – jiems neramu dėl kurorte siautėjančių prabangių mašinų žibintų vagių. Antradienio naktį buvo apvogtas ketvirtas automobilis per kelias pastarąsias dienas.
3.30 val. Druskininkų gatvėje ėmė kaukti automobilio „Porsche Cayenne Turbo“ signalizacija. Kai ja važinėjantis vienos bendrovės vadovas išbėgo į kiemą, vagių nebeaptiko. Mašina jau buvo be prekinių žibintų. Bet į automobilio saloną neįsilaužta. Pagrobtus žibintus bendrovės savininkas įvertino 5 tūkst. eurų. Esama spėjimų, kad Palangoje veikia „gastroliuojantys“ vagys, tai yra jie – ne palangiškiai, o atvykę iš kitur. Daiva Janauskaitė – „Vagys Palangoje toliau siaubia „Porsche“. KLAIPĖDA
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio išteisinimo. Kaltu pripažinto tos pačios Savivaldybės specialisto Roberto Eigmino bei buvusio Tarybos nario Aloyzo Juodžio apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma juos išteisinti, teismas tenkino iš dalies.
Šiaulių apygardos teismas 2017 metų spalio 12 dieną išteisino Radviliškio rajono savivaldybės merą Antaną Čepononį dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo suklastoti dokumentus darbų atlikimo aktus. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė A. Čepononį pripažinti kaltu ir nuteisti už šių veikų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas A. Čepononį dėl jam pareikštų kaltinimų išteisino pagrįstai. Teisėjų kolegija įvertino, kad asmens, kurį A. Čepononis pagal pareikštą kaltinimą kurstė suklastoti dokumentus, veiksmai pasirašant dokumentus nesukėlė neigiamų padarinių. Edita Karklelienė – „Prokuratūros prašymas „nuteisti“ neišgirstas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
