POLITIKA
Į Seimą atkeliauja Vyriausybės trečiadienį galutinai sustyguotų šešių struktūrinių reformų paketai. 50 projektų žada pokyčius mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos sistemose ir inovacijų srityse, – rašo „Lietuvos žinios“. Premjeras Saulius Skvernelis vakar pasidžiaugė, kad Vyriausybės parengtos reformos – didelis žingsnis į priekį. „Siūlome sisteminius pokyčius, kurie būtini siekiant išlaikyti konkurencingą darbo rinką, užtikrinti ekonomikos augimui adekvatų atlyginimų didėjimą ir orią pensiją“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Jo teigimu, labai svarbu, kad tokiems Vyriausybės sprendimams šią savaitę pritarė Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. „Todėl, tikiuosi, po rezultatyvių diskusijų Seimas esmines reformas patvirtins dar pavasario sesijoje“, – vylėsi S. Skvernelis. Tuo metu opozicija įtaria, kad perdėta skuba mėginama užmaskuoti teikiamų projektų „broką“.
Pasak opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos, kad opozicija pritartų Vyriausybės projektams, turėtų būti įrodyta, jog jie prasmingi. „Bijau, kad Vyriausybė nepasirengusi to padaryti, nes pati nėra tikra, ar tie pasiūlymai geri. O abejotinų iniciatyvų opozicija tikrai nerems“, – sakė J. Razma. Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui irgi nepatinka Vyriausybės skuba. „Juk ne pasaulinė krizė ar tvanas, kad reikėtų strimgalviais priimti įstatymus. Vien techniniu požiūriu 50 projektų įveikti reikia laiko. Komitetai kažin ar spės apsvarstyti. Vadinasi, priėmimas tikrai vėluos“, – sakė liberalas. Jis spėjo, kad teikti projektus paskutinę minutę buvo sąmoningas Vyriausybės sprendimas, mat taip lieka mažai laiko svarstymams. Todėl Vyriausybė, anot E. Gentvilo, turi prisiimti atsakomybę dėl nekokybiško darbo.
Vyriausybės pateiktuose projektuose siūloma didinti neapmokestinamąsias pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir nustatyti „Sodros“ įmokų ribas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti valstybės biudžetui. Taip pat norima nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose pageidaujantis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Pataisomis taip pat siekiama pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kelti mokytojų, jaunų dėstytojų atlyginimus, didinti doktorantų stipendijas. Raimonda Ramelienė – „Skubančiai Vyriausybei koją gali pakišti opozicija“. LIETUVOS ŽINIOS
Kol visuomenė stačia galva pasinėrusi į VSD pažymų skandalą, politikai „prastūminėja“ eilinę reformą. Nors tradiciškai aiškinama, kad po jos žmonės gyvens žymiai geriau, patirtis parodė, jog tokios prognozės neišsipildo, – rašo „Vakaro žinios“. Vyriausybės pagaliau pristatytoje dar prieš rinkimus žadėtoje didžiojoje reformoje – pokyčiai svarbiausiose 6 šalies srityse. Pristatydami pokyčius, įsigaliosiančius jau nuo kitų metų pradžios, Vyriausybės atstovai tikino, kad nuo šiol Lietuvoje gyvenimas tik gerės. Pasiklausius jų prognozių, galima beveik patikėti. Pavyzdžiui, esą mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai augs apie 55 eurus.
„Žmonės greitai pajunta, kai pakyla jų alga, nes sumažėja mokesčiai. Tačiau žmonės bus priversti dažniau mokėti iš savo kišenės už tai, ką turėtų finansuoti valstybė“, – sakė ekonomistas Romas Lazutka, buvęs socialinių reikalų ir darbo ministro patarėjas. Pasak R. Lazutkos, jis iš ministerijos pasitraukęs būtent dėl to, kad nebuvo žadėtų reformų, bet pamatęs tai, kas siūloma, tokio sprendimo nesigaili – jei būtų pasilikęs, dabar būtų gėda prieš žmones. Pasak jo, ypač prastas siūlymas – mažinti įmokas „Sodrai“, nes ateityje tai lems mažesnes pensijas. R. Lazutka pažėrė ir daugiau kritikos Vyriausybei. Justina Gafurova – „Gėda dėl tokios reformos“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Trispalvė jūroje saugo“, kurioje galima pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Šią istorinę vėliavą išsaugojo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. Vėliau ją aukcione nusipirko JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas 78 metų Henris Gaidis. Jis ją paskolino metams Lietuvai jos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Praeitų metų pabaigoje ji buvo parsiųsta iš JAV. Taigi daugiau nei po 80 metų ši vėliava grįžo į savo uostą. Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius tikisi, kad kiekvienas parodos dalyvis susimąstys, ką jam pačiam reiškia trispalvė.
Salėje yra ausinių, jas užsidėjęs lankytojas gali klausytis tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivyno jūrininkų maldos, kurią jie sakydavo kiekvieną dieną išsirikiavę laivo denyje pakeliant ir nuleidžiant vėliavą. Tai buvo pasižadėjimas jūroje saugoti Lietuvos teritoriją, t. y. jos išėjimą į jūrą. Ši vėliava jiems buvo Lietuvos jūrinės valstybės simbolis. Pirmieji šios parodos lankytojai penktadienį buvo sutikti su ugnimi, vandeniu ir žeme – trijų stichijų simboliais. Paroda Lietuvos jūrų muziejuje veiks iki rudens. Vėliau ši vėliava bus eksponuojama prezidentūroje. Dalia Bikauskaitė – „Jau galima pagerbti laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą“. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauniečiai pasigedo prie Kauno centrinio pašto stovėjusios pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūros. Paaiškėjo, kad šią istorinę asmenybę laikinai bus galima išvysti Rotušės aikštėje – toks sprendimas priimtas dėl prasidėjusios Laisvės alėjos rekonstrukcijos. „Prie Centrinio pašto skulptūrą planuojame sugrąžinti metų pabaigoje“, – žadėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Žinia, vietą pirmojo Kauno burmistro paminklui rinko visi kauniečiai. Balsavimo metu nuspręsta, kad tinkamiausia vieta yra Laisvės alėjoje, prie tarpukario modernizmo perlo – Kauno centrinio pašto. Bronzinės J. Vileišio skulptūros aukštis sieks 2,4 m. Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno kūrinys atspindės istorinę asmenybę, užtikrintai žengiančią pirmyn, tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikotarpio drabužiais ir autentišku portfeliu. Edita Radzevičiūtė – „Burmistro J. Vileišio kelionė“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Nugriauti pusę namo Druskininkų merui nurodę Kauno teisėjai tokį sprendimą turės svarstyti iš naujo. Aukščiausiasis teismas trečiadienį paskelbė byloje dėl sodybos šalia Ratnyčios upės įžvelgęs nemažai spragų, – rašo „Lietuvos rytas“. Bylą išnagrinėjusi AT teisėjų kolegija įspėjo, kad pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant nugriauti statinį arba jo dalį turi būti taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas: „Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai“. Išsamaus tyrimo pasigedo ir sodybos šeimininkas R. Malinauskas. Pasak jo, „Aukščiausiasis teismas tik patvirtino, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, vienašališkai ir tendencingai“. Milda Kuizinaitė – „Ratnyčios vagą teisėjams teks pamatuoti iš naujo“. LIETUVOS RYTAS
Dešimtis klaipėdiečių apgavusiam Sergejui Juzikui nepavyko įrodyti, jog jam skirta bausmė buvusi per griežta. Teisininku prisistatantis S. Juzikas pernai gruodį buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme dėl sukčiaujant įgyto 800 tūkst. eurų vertės turto. Vyras dešimtmetį, nuo 2006 metų iki 2016-ųjų, svetimų žmonių pinigus pasisavindavo surašydamas neginčytinus vekselius. Iš viso byloje buvo minimi 27 nusikalstamos veikos epizodai. Šią gegužę vyras išgirdo ir antrąjį teismo nuosprendį – „teisininkui“ skirta 6,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Antroje byloje nuteistasis buvo kaltinamas dėl pusšimčio epizodų. 11 iš jų buvo pripažinti kaip sunkūs nusikaltimai. Jis apgaulės būdu iš žmonių išviliojo daugiau nei 1 mln. eurų. Teismas, be skirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojo S. Juziką nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą, kuri iš viso siekia apie 600 tūkst. eurų. Asta Aleksėjūnaitė – „Teismas skundą atmetė“. KLAIPĖDA
Vienoje iš sodybų Raseinių rajone žmonės gyveno šalia tiksinčios bombos – čia rasta pavojingų sprogmenų, – rašo „Šiaulių kraštas“. Pareigūnai į Gruzdiškės kaimą gegužės 21-osios rytą atvyko nedelsdami, kai tik gavo žvalgybinės informacijos, kad 50-mečio vyro sodyboje gali būti sprogmenų. Prie ūkinio pastato kriminalistai rado artilerijos sviedinio korpusą be sprogdiklio, bet su sprogstamąja medžiaga, kurios, kaip manoma, ten galėjo būti apie 3 kg. Nors sodybos šeimininkas tikino, jog daugiau sprogmenų nėra, atliktos kratos metu ūkiniame pastate buvo rastos dar šešios minosvaidžio minos ir vienas aviacinės bombos sprogmuo. Šis buvo toks pavojingas, kad iškviesti „Aro“ išminuotojai jo toliau nevežė, o sunaikino netoliese esančiame karjere.
Sovietiniais laikais artileristu armijoje tarnavęs vyras kriminalistams teigė, jog šiuos sprogmenis rado šalia savo sodybos kasdamas tvenkinį, tačiau kodėl apie radinį neinformavo policijos ir sprogmenis parsitempė namo, keldamas pavojų savo šeimai ir visam kaimui, paaiškinti negalėjo. Policija primena, kad sprogmenį ar ginklą radęs žmogus turėtų iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie radinį. Edita Karklelienė – „Kaimas – šalia tiksinčios bombos“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Antradienį į policiją kreipęsis 51 metų klaipėdietis teigė taip nukentėjęs nuo nepažįstamo sugėrovo, kad prarado ne tik kai kuriuos daiktus, bet ir dantų protezus. Vyras teigė gegužės 15-ąją su draugu girtavęs Laukininkų gatvėje esančiame bare. Ten susipažino su dar vienu vyru, vėliau išgertuvės vyko pastarojo bute. Kai klaipėdiečiui pasidarė bloga, jis buvo paguldytas tame bute, pajuto smūgį, ir daugiau nieko neprisimena, o atsigavo supratęs esąs jau prie savo buto durų. Jis nebeturėjo viršutinių ir apatinių dantų protezų, savo buto ir sodo namelio raktų, paauksuotos grandinėlės, mobiliojo ryšio telefono. Policijai beveik po savaitės skundą parašęs vyras nurodė, kad jam padaryta žala – 1 136 eurai. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai bandys dar kartą kalbinti šį vyrą ir tikslinti įvykio aplinkybes, mat žmogus neprisimena, su kuo, kur ir kada girtavo. Daiva Janauskaitė – „Po išgertuvių pasigedo dantų protezų“. KLAIPĖDA
162275 668684Some genuinely interesting info, effectively written and typically user genial . 791996