Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų kovo 21-osios dienraščiuose apžvalga

Dėl agresijos Ukrainoje Vakarų pasauliui žadant Rusijai politinę izoliaciją, šia linkme žengia ir Lietuva. Nors dvišaliai santykiai su Rytų kaimyne niekada nebuvo pernelyg šilti, dabar juos apskritai gali sukaustyti politinis šaltis. Lietuva, laikydamasi bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos, daro pauzę – ir iki šiol itin reti aukštesnio lygio kontaktai bus ribojami. Tiesa, stabdyti bendradarbiavimo ekspertų lygiu, nutraukti ekonominių ryšių kol kas nežadama. Tačiau kai kurie politikai bei politologai neabejoja, kad tam tikrų žygių, atsakydama į prieš ją nukreiptas priemones, čia imsis pati Maskva. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, dar anksti svarstyti, kaip keisis dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai dėl padėties Ukrainoje. Mat kol kas nežinoma, kaip toliau rutuliosis įvykiai. Jo tikinimu, Lietuva niekada nesiėmė priemonių, galinčių pabloginti dvišalius santykius. „Šiuo atveju taip pat – mes nedarome nieko, kad juos komplikuotume. Kita vertus, Lietuvos pozicija šios krizės akivaizdoje yra visiems žinoma – ji yra tokia pati kaip ir daugumos ES šalių”, – pažymėjo mūsų šalies diplomatijos vadovas.

L. Linkevičius sakė tikintis, jog ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus konstruktyvūs, abipusiškai pagarbūs ir naudingi. Dabar, anot ministro, tvyrant tam tikrai įtampai čia padaryta pauzė. Kaip įšaldyti politiniai ryšiai su Rusija lems kitus, pirmiausia – verslo, santykius? L. Linkevičius kol kas nemato priežasčių, kad jie keistųsi. „Yra sutartiniai įsipareigojimai, įvairūs prekybiniai ryšiai, ir visa tai kol kas vyksta. Lietuva šiame kontekste nieko neinicijuoja. O kaip elgsis Rusija, reikėtų klausti jų”, – sakė ministras. Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, iki šiol Lietuvos ir Rusijos santykiai rėmėsi geranoriška mūsų valstybės pozicija, kuri buvo paremta ir ekonominiu interesu, tačiau po Ukrainos įvykių jis teigia nematąs Lietuvai galimybių „užimti kokią ypatingą poziciją”, besiskiriančią nuo kitų ES šalių. „Santykiai su Kremliumi padvelkė lediniu šalčiu”. LIETUVOS ŽINIOS

Jau trečias mėnuo, kai baigėme pirmininkauti Europos Sąjungai. Dabar galima ramiai suskaičiuoti šio proceso naudą Lietuvai. Negalima nekalbėti apie naudą, nes mūsų valstybė pirmininkavimui išleido ne taip jau mažai – 214 mln. litų. „Kai buvo pradžioje kalbama, kokia didelė atsakomybė tas pirmininkavimas, tai man truputį kėlė šypseną… Man, kaip asmeniui, tai iš tikrųjų buvo per daug sureikšminta, bet aš politikus suprantu. Tai yra tam tikras jų egzaminas. Vieni politikai labai save sumenkina dėl nevisavertiškumo kompleksų, o kiti per daug pučiasi. Nėra vidurio, per visą nepriklausomybės laikotarpį mums nepavyko subalansuoti. Ir iš čia išplaukia politika su Rusija: dabar mes jiems parodysime… Tas nykštuko rodymas atrodo komiškai. Vis dėlto yra kaimynas, ir neišskrisi kur nors, tuo labiau kad kai kurias problemas reikia labai rimtai spręsti derybomis. O grasinimais, kokiais perspėjimais taip neskoninga, taip neprotinga…

Reikia šiek tiek laviruoti tarp tų priešybių – nusižeminimo politikos ir pasipūtimo politikos, ir būtų visiems šilta, jauku, ir perspektyvą pradėtume matyti. Norėčiau pagirti „Respublikos” laikraštį. Šitas laikraštis gina tautos, jos piliečių orumą. Orumą mums prisiminti beveik kiekviename žingsnyje baisiai praverstų”, – sakė filosofas Krescencijus Stoškus. Kas, pirmininkaujant Europos Sąjungai, pastebimo nutiko šalies mastu? Gal įtraukėme į ES institucijų darbotvarkes Lietuvai ir kitoms mažoms Bendrijos valstybėms svarbius klausimus? Ar pasaulio istorijoje būsime minimi, kaip bandę į ES integruoti Ukrainą, kurioje po mūsų nesėkmės kilo karas ir didžiulė valstybė kaimynų buvo suplėšyta į gabalus? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo” apskritojo stalo diskutavo tautotyrininkas Romualdas Grigas, filosofas Krescencijus Stoškus ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas bei žalgirietis Gediminas Jakavonis. „Kaip pirmininkaudami ES Tarybai pakeitėme pasaulį?” RESPUBLIKA

Artimiausiu metu politikai ketina taisyti Politinių partijų įstatymą, kad šis atitiktų dar vieną ES keliamą direktyvą – šalį leisti valdyti ES piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje. Patys nesugebantys susitvarkyti su šalies problemomis politikai galės atsakomybę atiduoti į neaišku kieno interesams atstovaujančių užsieniečių rankas. Šioje direktyvoje, apie kurią ES priminė Lietuvai beveik prieš metus, numatyta, jog Lietuva, pasirašiusi sutartį su ES, įsipareigoja vykdyti ES politiką ir į savo politiką įsileisti kitus ES piliečius. Taigi, parengus įstatymo projektą ir jį priėmus, politines partijas steigti ir joms priklausyti galės ne tik lietuviai. Nepriklausomybės Akto signataro Rolando Paulausko įsitikinimu, prieštaravimas įvairioms direktyvoms ir tuo pačiu taikstymasis prie jų rodo, kad lietuviai nori ir stiprios valstybės, ir stiprios ES, tačiau taip būti negali, o „ES galima išlaikyti tik viską unifikuojant, ir Briuselis to siekia visais šiais savo žingsniais”. „Lietuvos politiką valdys užsieniečiai”. VAKARO ŽINIOS

Kodėl žemės referendumui dirbtinai trukdoma? Kreiptasi dėl ekspertų išvadų, ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ar neatrodo, kad Seimas tik ir ieško dingsčių sužlugdyti referendumą? – „Respublika” klausė vieno iš šios iniciatyvos sumanytojų verslininko Romo Kaulinio. „Ne atrodo, o taip ir yra. Jau nuo pat pradžių buvo tik trukdoma, blokuojama informacija, o ir daug surinktų teisingų parašų išbrokuota. Dabar dar nori nustumti referendumą į birželio pabaigą, kai visiems aišku, kad 50 proc. rinkėjų tikrai nesusirinks. Nebent jei referendumas vyktų dvi dienas, o koks nors rėmėjas atėjusiems balsuoti duotų skalbimo miltelių ir alaus, kaip buvo referendumo dėl stojimo į ES metu”, – sakė R. Kaulinis. Deja, pasak jo, „viskas priklausys tik nuo Seimo geros valios”, o jei bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, – „aišku, kad pripažins referendumo tekstą antikonstituciniu – Konstitucinis Teismas pripažįsta viską, ką tik užsimano, tiksliau – pasakys taip, kaip lieps”.

R. Kaulinis teigė manąs, kad politikai labiausiai bijo tų referendumo teksto dalių, „kuriose numatyta, kad referendumui surengti užtenka 100 tūkst. rinkėjų parašų ir kad referendumu priimti nutarimai tik referendumu ir būtų keičiami. Politikai bijo, kad Tauta neįgytų teisės išsakyti savo privalomos jiems nuomonės svarbiausiais valstybei klausimais. „Tačiau stengiamasi to neparodyti, bandoma „pritempti” tik prie žemės, prie stojimo į ES sutarties pažeidimo. Bandoma referendumą diskredituoti, vadinant jį „dirvožemio referendumu”, kalbant, kad žemės niekas neišsiveš. Tačiau Konstitucijoje parašyta, kad svarbiausi Tautai valstybės klausimai sprendžiami referendumu. Valstybės teritorijos klausimas būtent toks ir yra”, – sakė R. Kaulinis. Pasak jo, žmonės, aukoję savo laisvalaikį rinkdami parašus, yra „labai nusivylę”, ir „referendumas būtų vienintelė išeitis susigrąžinti pasitikėjimą valstybe”. Pokalbis su R. Kauliniu – „Tautos ateitis priklausys nuo Seimo geros valios”. RESPUBLIKA

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas į savo pareigų sąrašą ketvirtadienį įsirašė naują įrašą. Miesto rotušėje vakar vykusiame Euroregiono „Baltija” (ERB) tarybos posėdyje Klaipėdos regiono plėtros tarybos pirmininkui, Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos prezidentui, Klaipėdos merui V. Grubliauskaui perduota simbolinė organizacijos prezidento regalija – plaktukas, kurio dūžiais patvirtinami priimami sprendimai. Taip asociacija „Klaipėdos regionas”, vienijanti Klaipėdos apskrities savivaldybes, oficialiai perėmė pirmininkavimą Euroregionui „Baltija”. Regaliją V. Grubliauskui perdavė dabar jau buvęs Euroregiono prezidentas, Bornholmo (Danija) regioninės savivaldybės vadovas Peras Olė Petersenas. „Klaipėdos regionas” euroregionui pirmininkaus vienus metus. „Tai išskirtinė galimybė garsinti Klaipėdos regiono vardą”, – sakė V. Grubliauskas. Euroregionas „Baltija” buvo įkurtas 1998-aisiais, siekiant skatinti bendradarbiavimą Baltijos jūros pietryčių regione. Jis vienija Danijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos regionų savivaldybes bei Kaliningrado sritį. „Meras tapo prezidentu”. KLAIPĖDA

KULTŪRA

Šiaulių dramos teatro aktoriui Juozui Žibūdai sukanka 60 metų. Jubiliejų aktorius švęs su žiūrovais šį šeštadienį – vaidins Harpagoną Moljero komedijoje „Šykštuolis”. Beveik 100 vaidmenų sukūręs J. Žibūda iki šiol jaudinasi scenoje gavęs gėlių. „Jei nepavyksta, esi sužeistas, nes buvo viešas kūrybinio dvasinio akto atlikimas… Todėl su tomis gėlėmis iki šiol jautru. Jautru būti viešumoje, jautru, kai tave giria, jautru, kai tave peikia…”, – sako aktorius. „Juozas Žibūda: „Scenoje gali kalbėti ir tylėdamas”. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Klaipėdos dramos teatras kviečia žiūrovus į premjerą – spektaklį „4 000 mylių” pagal amerikiečių dramaturgės Amy Herzog pjesę. Senelės Veros vaidmenį jame sukūrė 80-metį mininti aktorė Elena Gaigalaitė. „Neieškau panašumų ir skirtumų, tačiau tokio amžiaus moterį, manau, suprantu lengviau. Vera – karinga, visą gyvenimą aktyvistė. Net senatvėje negali nustygti, subūrė bendraamžius, bet visi išmirė, liko ji viena. Tuomet jos namuose apsigyveno sielos ramybės ieškanti anūkas”, – pasakojo E. Gaigalaitė. Ar, sukūrusi daugiau kaip 120 vaidmenų, jau nebesijaudina, eidama į sceną? „Ir dar kaip – juk tai didžiulė atsakomybė. Pirmi žingsniai baisiausi, bet kai pradedi kalbėti, nusiramini”, – sakė ji. Senasis Klaipėdos dramos teatras vis dar rekonstruojamas, spektakliai rodomi Žvejų rūmuose. Premjera – šį šeštadienį. „Aktorė E. Gaigalaitė virs karinga močiute”. LIETUVOS RYTAS

Pirmadienį, kovo 24-ąją, bus minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Tačiau Lietuvoje neturime kuo per daug džiaugtis – nors ne vienus metus kalbama apie milžiniškus sergančiųjų tuberkulioze skaičius ir būtinybę imtis priemonių, situacija negerėja, o atvira tuberkuliozė diagnozuojama net vaikams. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitoje už 2012 m. teigiama, kad Lietuva yra ta Europos ekonominės erdvės šalis, kurioje nustatyta daugiausiai naujų vaistams atsparios plaučių tuberkuliozės atvejų. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, 113 – Rumunijoje. Ir tai dar ne visas „džiaugsmas”. Lietuvos tuberkuliozės registro duomenimis, 2013 m. tuberkuliozė buvo diagnozuota 56 vaikams, iš jų 26 vaikai sirgo plaučių tuberkulioze – 14 iš jų diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozė, 3 vaikams – vaistams atspari ligos forma.

Tuberkuliozės registro vedėjos dr.Editos Davidavičienės teigimu, „pagrindinė priežastis, kodėl mes negalime atsparios tuberkuliozės įveikti – jos gydymas labai sudėtingas ir trunka ilgiau nei dvejus metus, o didžioji dalis pacientų motyvacijos baigti gydymo kursą išėję iš stacionaro neturi”, todėl, pasak jos, „kad sergantieji pakliūtų į medikų rankas, o diagnozavus ligą tęstų gydymą, turi būti visų rūpestis”. „Kova su tuberkulioze – visų reikalas”. RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Klaipėdos centre automobiliu merginą partrenkęs ir mirtinai sužalojęs vairuotojas lieka laisvėje, nors velionės artimieji siekė jį patupdyti už grotų. 2012 metų lapkričio naktį Herkaus Manto gatvėje didžiuliu greičiu važiavęs automobilis „Land Rover” partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusią jauną klaipėdietę Agnę D. (gim. 1990 m.), kuri žuvo įvykio vietoje, o mašina nesustojusi nuvažiavo iš įvykio vietos. Buvo paskelbta vairuotojo paieška, tačiau šis pats prisistatė į policija praėjus kelioms dienoms po įvykio. Paaiškėjo, kad tai – vairuotojo pažymėjimo neturintis palangiškis Edvinas Jurkus. (gim1986 m.). Pernai gruodį Klaipėdos miesto apylinkės teismas jį nuteisė trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme ją atidedant 3 metams ir įpareigoti jį šio laikotarpio metu neišvykti iš gyvenamosios vietovės be prižiūrinčių pareigūnų žinios. Paskelbta ir tai, jog pati velionė elgėsi neatsakingai: buvo neblaivi ir gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje.

Nukentėjusiąja pripažintai merginos tetai Janinai Sauserienei vietoj prašytų 150 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti priteista dešimteriopai mažesnė suma. Klaipėdos apygardos teismas, pakartojęs ankstesnius motyvus, moters apeliaciją ketvirtadienį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dar galima skųsti aukščiausiai instancijai. „Už merginos mirtį pasodinti nesiryžo”. VAKARŲ EKSPRESAS

Itin žiauriu pusantrų metų mergaitės nužudymu kaltinamas vilkaviškietis 23 metų Saulius Anzelis ketvirtadienį teisme ėmė skųstis atminties praradimu, nors tyrėjų buvo triskart apklaustas ir vis keitė versijas. Jis išlemeno žinąs tik tiek, kad yra teisiamas dėl savo sugyventinės Danutės B. draugės Neringos Šavelskienės dukters nužudymo. Nusikaltimas buvo įvykdytas 2012 metų lapkričio 27-ąją, kai N. Šavelskienė su Danute B. autobusu išvyko į Marijampolę, paprašiusios S. Anzelio prižiūrėti N. Šavelskienės dukrelę. Įtariama, kad likęs su mažamete S. Anzelis jai sudavė mažiausiai 28 smūgius į įvairias kūno vietas – mergaitei lūžo kaukolė, ranka ir koja. Ištikta komos mažoji buvo nuvežta į Kauno klinikas, kuriose mirė po dviejų parų. Tyrimo metu buvo surinkta daug įrodymų, patvirtinančių S. Anzelio kaltę, tačiau šis teisme puolė visus įtikinėti, neva tragedija išsitrynė iš atminties. Kaltinamajam gresia kalėjimas nuo 8 metų iki gyvos galvos. „Užmušė vaiką ir pamiršo?” LIETUVOS RYTAS

Šiaulių apylinkės teismui perduota dar viena baudžiamo ji byla dėl galimai neskaidrios Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) veiklos. Vienintelis kaltinamasis šioje byloje – direktorius Raimundas Jakutis. Teismo sprendimu, nuo pareigų šiuo metu nušalintam vadovui šioje byloje pareikšti kaltinimai apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Šiaulių apygardos teisme šiuo metu – ir kita ŠRATC direktoriaus R. Jakučio atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla. Joje, remiantis STT Šiaulių valdybos pareigūnų surinktais įrodymais, R. Jakutis kartu su buvusia šio centro Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadove Giedre Katkauskaite kaltinami piktnaudžiavimu, netinkamu pareigų atlikimu neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus, dirbtinai ribojant viešųjų pirkimų dalyvių konkurenciją, neracionaliai naudojant įstaigos lėšas. „ŠRATC direktorių prislėgė nauji kaltinimai”. ŠIAULIŲ KRAŠTAS