POLITIKA
Seime atsirado Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas. Jei būtų priimtas, jis esą sudarytų teisines prielaidas stiprinti šį svarbų pilietinės visuomenės ir savivaldos elementą. Tačiau ne vienus metus veikiančių bendruomenių atstovai tikina, kad ilgai lauktas įstatymas gali tapti deklaracijų rinkiniu. Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).
VVSK pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė aiškino, kad šiuo metu tokių organizacijų steigimą, valdymą, pertvarkymą, likvidavimą ir kai kuriuos veiklos aspektus apibrėžia Vietos savivaldos, Nevyriausybinių organizacijų plėtros, Asociacijų įstatymai. Tačiau nėra įstatymo, kuriame vietos bendruomeninių organizacijų veikla būtų reglamentuota sistemiškai. Parlamentarai siūlo steigti Nacionalinę vietos bendruomeninių organizacijų tarybą, o savivaldybėse – tokiais pat principais veikiančias vietos bendruomeninių organizacijų tarybas. Kazys Kazakevičius – „Prie bendruomenių valdymo prisidėtų klerkai“. LIETUVOS ŽINIOS
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) pasiryžusi suvienyti jėgas, kad Seimo sumanytas referendumas dėl dvigubos pilietybės kitąmet būtų sėkmingas. Tačiau kol kas išeivijai dėl jo rengimo kyla daugiau klausimų, nei randama atsakymų. Vienas jų – Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamentarų palaimintos valdančiųjų „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ parengtos Referendumo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuleisti referendumo kartelę, kai bus sprendžiamas pilietybės klausimas.
Konstitucinės teisės žinovai tokius ketinimus yra pavadinę populistiniais ir keliančiais pavojų pagrindinio šalies įstatymo vientisumui. Jų teigimu, einant tokiu keliu galima perrašyti visą Konstituciją. Todėl Seimas rudenį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klausti, ar referendumo kartelės nuleidimas neprieštarautų Konstitucijai. Raimonda Ramelienė – „Referendumo sėkmė – ir išeivijos rankose“. LIETUVOS ŽINIOS
Vyriausybė į savo darbų programą yra įrašiusi tokius daugumai aktualius klausimus, kaip eilių gydymo įstaigose mažinimas, finansavimo kultūrai didinimas, švietimo kokybės gerinimas ir t.t. Tačiau visi šie reikalai dar laukia eilėje, o štai pažadai, kurių gyventojai ne tik nenori, bet ir baiminasi, jau pradedami vykdyti. Pavyzdžiu pateikiamas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iškeldinimas į Kauną. Nors mokesčių mokėtojams, skaičiuojama, tai kainuos per 20 mln. eurų.
Planuojama, kad ŽŪM Kaune darbą pradės 2020-ųjų sausį. Ministeriją tikimasi perkelti kartu su visomis jai pavaldžiomis įstaigomis. Pasak ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos nario Zigmo Medingio, su profsąjunga ministerijos vadovybė dėl ŽŪM perkėlimo dar nekalbėjo, nes tik ką pasibaigė etatų mažinimo procesas, kai darbuotojai buvo atleidinėjami aklai, siekiant sumažinti jų skaičių. Planai iškelti ministeriją į Kauną profsąjungos atstovams esą nesuprantami. Danas Nagelė – „Didysis kraustymasis“. VAKARO ŽINIOS
Valstybės dienos išvakarėse Šiaulių miesto tarybos posėdyje šventinės nuotaikos nesijautė, nors posėdis prasidėjo tautine giesme. Vietoje tiesos ir šviesos kunkuliavo emocijos, kurių suvaldyti nesisekė ne tik eiliniams politikams, bet ir miesto merui Artūrui Visockui. Akivaizdus faktas – Taryboje susiformavo 16 narių opozicija. Meras liko mažumoje.
Tarybos salėje nervingas lygis šoktelėjo, kai politikai balsų dauguma nutarė nesvarstyti klausimų, susijusių su vietine rinkliava už leidimus komercinių renginių organizavimui. Į politikus iš tribūnos kreipėsi renginių organizatorius ir muzikantas Remigijus Ruokis. Jis paragino politikus nepriimti skubotų sprendimų ir priminė, kad Šiauliai ne Vilnius, ne Klaipėda ir ne Kaunas, o balansuoja ant išlikimo ribos. Jūratė Rauduvienė – „Nei šviesos, nei tiesos“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
KULTŪRA
Klaipėdos miesto merijos praėjusią savaitę pristatytas naujas uostamiesčio prekės ženklas sulaukė klaipėdiečių kritikos. Paaiškėjo, kad jam kurti net nebuvo skelbtas viešas konkursas, paslaugos kaina – per 24 tūkst. eurų, o pats logotipas stebėtinai panašus į dar 2015-aisiais vieno dizainerio sukurta ženklą.
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sušauktas pasitarimas. Per jį valdininkams nurodyta pateikti visą informaciją apie tai, kaip buvo parenkami ženklo kūrėjai, ar galimas plagiato atvejis ir kodėl procesas vyko uždarame rate. „Jei visuomenėje kilo toks ažiotažas, akivaizdu, kad trūko ir viešumo, ir skaidrumo“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Denisas Nikitenka – „Klaipėdos ženklas sukėlė ažiotažą“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Prieš porą savaičių ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai išvadai dėl Seimo narių Astos Kubilienės ir Remigijaus Žemaitaičio Seime registruoto projekto, kuriuo siūloma aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais žmogus turi būti gaivinamas, o kada gaivinimą būtų galima nutraukti. Išvadoje siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymui reglamentavimą keisti taip, kad atsižvelgus į bendrą paciento sveikatos būklę, kai jis išreiškia norą nebūti gaivinamas ir gydytojų konsiliumas patvirtina, kad paciento gaivinimas būtų beviltiškas, būtų galima leisti žmogui numirti.
Jei galutinai tokiam siūlymui būtų pritarta, medikams būtų leista nepradėti ar nutraukti paciento gaivinimą, jei yra gydytojų konsiliumo sprendimas. Tokį sprendimą būtų galima priimti, kai dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turėtų dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas, o gydytojų konsiliumo priimtam sprendimui turėtų pritarti pats pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą. Virginija Samulionytė – „Leis atsisakyti beviltiško gaivinimo?“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis teismuose patyrė dvigubą smūgį. Iš pradžių Vilniaus apygardos teismas išteisino prie prokuroro I.Mikelionio namų piketavusius ir korupcija jį kaltinusius tuomečius Seimo narius Kęstą Komskį ir Valdą Vasiliauską. Po to tą patį padarė Vilniaus apylinkės teismas, kuriame I.Mikelionis savo kolegų prokurorų rankomis žurnalistą Arvydą Lekavičių ir teisininką Albertą Kučinską kaltino šmeižtu.
Teismas konstatavo, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai išreikšti. O prokurorams nedera už kritiką keršyti baudžiamojo persekiojimo priemonėmis. Žurnalisto išteisinimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2016 metais, kai po kelių kritinių publikacijų I.Mikelionis nebuvo dar vienai kadencijai patvirtintas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiuoju prokuroru. Rytis Jančius – „Prokuroras keršijo ir valstybės rankomis“. LIETUVOS RYTAS
Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį šio miesto nusikaltėlių grupuotei, vykdžiusiai sunkius nusikaltimus Lietuvoje ir Norvegijoje. Visiems septyniems jos nariams buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuo 6 iki 14 metų. Gaujai buvo pateikti kaltinimai byloje dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, pasikėsinimo nužudyti du žmones, prekybos žmonėmis, aukos pagrobimo, didelio kiekio narkotikų, ginkluotų plėšimų ir kitų nusikaltimų.
Grupuotei vadovavo kauniečiai 32 metų Rolandas Mikočiūnas ir 46 metų Edikas Mikučiauskas. Teisiamųjų suole atsidūrė ir 39 metų Mindaugas Ratkevičius, anksčiau dirbęs Viešojo saugumo tarnyboje. Pasukęs į nusikaltimų kelią, jis tapo E.Mikučiausko asmens sargybiniu. R.Mikočiūnui skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, E.Mikučiauską nutarta įkalinti 13 metų, M.Ratkevičių ir 36 metų Gediminą Vaikšnorą – 10 metų ir 6 mėnesius. Nuosprendį taip pat išgirdo 52 metų Raimondas Gladeckas, jam skirta 10 metų nelaisvės, o 48 metų Igoriui Skromovui ir 38 metų Mindaugui Ališauskui – po 6 metus. Vygandas Trainys – „Gauja keliaus už grotų“. LIETUVOS RYTAS
Žmogaus teisių gynėjai teigiamai vertina Seime užregistruotą įstatymo projektą, kuriuo siekiama daliai nuteistųjų suteikti amnestiją. Tačiau neabejoja, kad tokios malonės, valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga, gali sulaukti tik kruopščiai patikrinti nusikaltėliai – pasitaisę ir nekeliantys jokio pavojaus visuomenei. Įstatymo projektą Seime užregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Įstatymo projekte siūloma nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis – iki 6 metų nelaisvės nuteistas nėščias moteris ir nepilnamečius vaikus auginančias motinas, pirmą kartą iki 3 metų nelaisvės nuteistas moteris ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, neįgalius asmenis ir nepilnamečius. Dar daliai minėtų asmenų, taip pat ir nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, bausmes siūloma sumažinti. Darius Čiužauskas – „Dovanos išskirtiniams kaliniams“. VAKARO ŽINIOS
Palangoje šventinis savaitgalis kai kuriems gyventojams baigėsi dideliais nuostoliais. Vagys švarino butus ir namus, vogė automobilius. Šeštadienį transporto priemonės pasigedo žinomi prodiuseriai sutuoktiniai Laura Paukštė ir Dominykas Kubilius. Žinoma pora neteko savo hibridinės mašinos „Toyota Prius Hybrid“, vertos 30 tūkst. eurų. Dar vienas automobilis pavogtas naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Mašina stovėjimui buvo palikta Palangoje, Vytauto gatvėje esančio namo kieme.
Sekmadienį 15 val. 35 min. Vanagupės gatvėje aptikta, kad apvogtas butas. Iš viso padaryta 21 950 eurų žala. Praėjusį savaitgalį taip pat buvo apvogtos turtingos damos, kurios patyrė 14 tūkst. eurų nuostolį. „Vagys išsinešė rankinį laikrodį 4 tūkst. eurų vertės ir vienetinių rankinių, įvertintų tūkstančiais eurų“, – sako Palangos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus. Asta Aleksėjūnaitė – „Skambant himnui – vagių antpuolis“. KLAIPĖDA
Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė ir pripažino kaltais penkis fizinius ir vieną juridinį asmenį. Teismas dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo buvusį Seimo narį, buvusį konservatorių Vitą Matuzą nuteisė trejų ir pusės metų laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymą atidėjo dvejiems metams. V. Matuzui skirta 1506 eurų bauda ir 376 eurų įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Buvusio Seimo nario sutuoktinė D. Matuzienė pripažinta kalta dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jai subendrinus bausmes skirtas 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Nuteistajai teks sumokėti ir 7 980 eurų baudą. Buvusio Seimo nario žmonai bausmės buvo subendrintos, nes tai nebe pirmasis apkaltinamasis nuosprendis. Moteris jau anksčiau buvo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvyčių kooperatinei bendrovei, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Edita Karklelienė – „Tarp nuteistųjų – ir buvę politikos elite“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS