POLITIKA
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristabdė iki šiol be jokių trukdžių lėkusį Seimo palaimintų reformų traukinį. Vakar ji vetavo įstatymų pataisas, kurios turėjo sudaryti prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Valdantieji nusileisti neketina. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis vakar pareiškė siūlysiantis Seimui atmesti prezidentės veto.
Pasikonsultavusi su medikais, konstitucinės teisės specialistais, už sveikatos apsaugą atsakingais politikais prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti septynis įstatymus dėl gydymo įstaigų pertvarkos. Šiuos teisės aktus, kaip ir daugybę kitų su mokesčių, pensijų, švietimo reformomis susijusių įstatymų pataisų, Seimas priėmė baigdamas pavasario sesiją. Motyvas vetuoti sveikatos sistemos pertvarkos pataisas buvo kai kurių nuostatų prieštaravimas Konstitucijai, taip pat Seime padaryti procedūriniai pažeidimai. Raimonda Ramelienė – „D. Grybauskaitės žodis valdančiųjų neišgąsdino“. LIETUVOS ŽINIOS
Apie atsinaujinimą paskelbusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rengia viziją Lietuvai, kurioje ketina pristatyti naują socialdemokratinę darbotvarkę. Šios politinės jėgos pirmininkas Gintautas Paluckas aiškina, kad partija buvo pasukusi klaidingu keliu, o dabar žada grįžti prie tikros kairiosios politikos. Visuomenės nuomonės apklausose nespindinčių socdemų reitingai, G. Palucko nuomone, ilgainiui stabilizuosis.
„Visi persitvarkymai turi savo kainą. Kaip anksčiau buvo vertinama partija? Kaip struktūriškai didelė, stipri. Tačiau stagnuojanti, besirūpinanti tik savimi ir savais. Išmetus uždarumą, rūpinimąsi tik savais, dalis visuomenės tai suvokia kaip silpnėjimo ženklą, nes, žiūrėkite, traukiasi buvę lyderiai, nesusitaikantys su vertybiniais pokyčiais, ir panašiai. Šie dalykai yra laikini“, – sako G.Paluckas. Roberta Tracevičiūtė – „G.Paluckas žada: socdemai sielos neparduos“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Pedagogai sparčiai sensta, o stojančiųjų į šias studijas skaičius mažėja. Kaune labiausiai trūksta ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir pradinio ugdymo mokytojų, kurių dauguma netrukus išeis į pensiją. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikai pristatė pedagogų poreikio prognozavimo modelį. Iš tyrimo paaiškėjo, kad pensijos Amžių pasiekusių mokytojų nepakeis nauja karta.
Pasak MOSTA Studijų politikos ir karietos analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, 2012 m. pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2,4 tūkst. absolventų, o 4 pernai vos 800. Tik mažiau nei pusė pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų dirba mokytojais. Agnė Smolienė – „Sprendžia, kuo pakeisti senstančius mokytojus“. KAUNO DIENA
Dabartinis Lietuvos teritorijos bendrasis planas dar galios iki 2020-ųjų. Tačiau žingsnis po žingsnio judama link naujo teritorijų planavimo dokumento. į kurį atsižvelgiant bus planuojamos investicijos ir mūsų šaliai svarbūs projektai. Pirmas etapas – esamos būklės analizė, antras – 2050-uosius siekianti šalies vystymosi erdvinė vizija ir trečias – iki 2030-ųjų galiojantys sprendiniai. Tokius etapus turės aprėpti naujas Lietuvos teritorijos bendrasis planas.
Tai pagrindinis šalies erdvinės plėtros dokumentas, kuriame dėmesys bus skiriamas įvairioms socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms sritims, o kartu ir aplinkosaugai: gamtos ištekliams, rekreacijai, aplinkos švarai, ekologijai ir daugybei kitų poveikį aplinkai darančių veiksnių. Taip pat šis planas turės užtikrinti, kad ir Lietuvoje galiojantys, ir būsimi strateginiai dokumentai derėtų tarpusavyje. Audrė Srėbalienė – „Ant debatų stalo – svarbiausias šalies dokumentas“. LIETUVOS RYTAS
Kalbos technologijų bendrovė „Tilde IT“ šį rudenį baigia dvejų metų projektą „Šnekos debesis“. Sukurta pirmoji šnekos atpažinimo programa Lietuvoje, ji paverčia lietuvių šneką į tekstą, pavyzdžiui, iš garso įrašo ar tiesiog diktuojamą žinutę išmaniajam telefonui. Prie kuriamos platformos galės jungtis visi – privatūs vartotojai, valstybinės institucijos, verslas.
Jau dabar galima atsisiųsti ir išbandyti pirmąją lietuvių šnekos atpažinimo programėlę „Tildės balsas“, jos testuojamąją versiją. „Technologijos sparčiai tobulėja, atsiranda vis naujų. Tarkime, balsu valdomi namai ar automobiliai. Mūsų tikslas – kad naujosios technologijos kalbėtų lietuviškai ir lietuviai galėtų patogiai jas naudoti. Dirbame Lietuvos rinkai ir mokome technologijas lietuvių kalbos“, – sako kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ direktorė lituanistė Renata Špukienė. Milda Kniežaitė – „Dirbtinis intelektas mokosi lietuviškai“. LIETUVOS ŽINIOS
Šiandien Rasų kapinėse bus perlaidoti 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir brolių profesorių Vaclovo bei Viktoro palaikai. Senelius ir dėdes į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų atlydėjo M.Biržiškos anūkai – jau mirusios signataro dukters Onos vaikai: Vytautas Barauskas, Venta Barauskaitė-Leon ir Danutė Mažeika su šeimomis.
Gyvendamas išeivijoje M.Biržiška rūpinosi, kad Nepriklausomybės laikotarpio atmintis būtų išsaugota ir įkvėptų tautiečius: parašė memuarus, dalijosi atsiminimais radijo laidose. Jis buvo įsitikinęs, kad didžiausias vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybingumą teks Tėvynėje likusiems žmonėms, nes, pasak anūkės Danutės, M.Biržiška visada su meile kalbėjo apie Lietuvos žmones, sakydamas: „Herojai liko namuose.“ Irena Drizgaitė – „Vasario 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška sugrįžo į herojų žemę“. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Prieš metus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Varėnos skyrių supurtė skandalas, kai už sūnaus sumušimą areštinėje atsidūrė vicepirmininkas Žydrūnas Marcinkevičius, o dabar aiškintis prokurorams turi skyriaus pirmininkas Marijonas Čapkovskis. Įtarimų, kad M.Čapkovskis gali klastoti dokumentus, kilo po to, kai šio valstiečio vadovaujama Varėnos rajono tarybos Antikorupcijos komisija esą vienbalsiai nutarė kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl galimo nepotizmo savivaldybės administracijoje.
Raštas į Vilnių buvo nusiųstas kartu su anoniminiu skundu, kurį esą buvo gavęs M Čapkovskis. Tačiau jau po to, kai raštas su anoniminiu skundu apie nepotizmą buvo išsiųstas, kai kurie posėdyje dalyvavę rajono Antikorupcijos komisijos nariai ėmė tvirtinti, kad joks panašaus pobūdžio skundas išvis nebuvo nagrinėjamas. Nutarta kreiptis į prokuratūrą dėl galimo valstiečio piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Arvydas Lekavičius – „Valstiečio skundai smogė jam pačiam“. LIETUVOS RYTAS
Įsibėgėjus vasaros sezonui telefoniniai sukčiai lengvatikių pradėjo ieškoti siūlydami nuomotis būstą Palangoje. Už nedidelę kainą siūlydami butą jie reikalauja iškart pervesti dalį pinigų. Palangos policijos komisariatas jau sulaukė pirmosios nuo sukčių nukentėjusios 20-metės pranešimo. Pasvalio rajono gyventoja populiariame skelbimų portale susigundė butu ilgalaikei nuomai vos už 175 eurus per mėnesį.
Skelbime nurodytu telefono numeriu paskambinusiai merginai buvo nurodyta sąskaita, į kurią reikia pervesti užstatą – 100 eurų. Tai padariusi ir sutartą dieną prie namo atėjusi mergina nieko nesulaukė. Nukentėjusi apie šį įvykį pranešė policijai. Alvydas Ziabkus – „Sukčiai žada nuomoti net V.Uspaskicho vilą“ . LIETUVOS RYTAS
Kalėjimų departamente sumaištis. Pinigai, skirti varganiems prižiūrėtojų atlyginimams kelti – 3 mln. eurų – kažkur išgaravo. Teisingumo ministras pareikalavo nuodugnios ataskaitos, kur jie pražuvo, ir žada asmeninę atsakomybę švaistytojams. Ministerija ginasi, kad perdavė pinigus, tačiau tuo metu asignacijų valdytoju buvo kancleris, o ne ministras, vadinasi, jis ir atsakingas už jų panaudojimą.
„Atlyginimų kėlimui reikėjo šiek tiek daugiau kaip milijono eurų. Realiai lėšų buvo skirta beveik triskart daugiau – apie 3 mln. Tačiau tik baigus tą pakėlimą galima buvo svarstyti, kur išleisti likusius. Jei jie nukeliavo kažkokioms senoms skoloms dengti, viešiesiems pirkimams, tokius sprendimus padarę asmenys turi atsakyti. Dar blogiau, jei išaiškėtų, kad jie iškeliavo apskritai netikslingai. Buvo ne vienas atvejis, kai, prisidengę departamento restruktūrizacija, daug kas pasiėmė didžiules išeitines pašalpas“, – sako ministro pirmininko patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas. Lina Vyšniauskienė – „Kur dingo pareigūnų 3 mln. eurų?“. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos kriminalistai baigė ypač sudėtingą automobilių vagių bylos tyrimą. 9 asmenų gauja, tarp jų – dvi merginos, „dirbo“ pagal vadinamąją automobilių – dvynių schemą, kai neteisėtu būdu įgiję originalius automobilio dokumentus nusikaltėliai juos „pritaikydavo“ kitai vogtai mašinai ir vėliau ją sėkmingai parduodavo.
Bet kuris automobilis yra pažymėtas unikaliu transporto priemonės identifikaciniu numeriu (VIN). Šis numeris dažnai vadinamas tiesiog kėbulo numeriu. Juo remiantis paprastai ir tiksliai nustatoma transporto priemonės tapatybė. Tačiau Klaipėdoje veikusi automobilių vagių gauja užsienyje neteisėtu būdu gaudavo originalius automobilio dokumentus, tada jiems talkinantys vietiniai „dailininkai“ ar „graveriai“ pagamindavo VIN lipdukų bei valstybinių numerių klastotes, po to jie ieškodavo turimų dokumentų charakteristikas atitinkančio automobilio ir jį pavogdavo. Asta Dykovienė – „Pakirto nusikalstamą „dvynių“ verslą“. KLAIPĖDA
Klaipėdiečio vairuotojo kelionė po Vakarų Europą buvo aplaistyta krauju. Uostamiesčio transporto kompanijos darbuotojas buvo užpultas į Briuselį vedančiame Belgijos greitkelyje. Vaikiną sunkiai sužalojo Vakaruose itin uoliai globojami pabėgėliai. Tai jau trečias Lietuvos vairuotojas, per dvi savaites tapęs imigrantų iš Afrikos auka.
Patys transportininkai stebisi – visi tokie įvykiai Senojo žemyno šalyse nutylimi, esą nenorima eskaluoti ir taip įkaitusios imigrantų krizės aistrų. Šio pirmadienio nakties įvykiai 24-erių Kęstučiui Katalevskij galėjo baigtis tragiškai. Jei ne kolegos, sąmonę praradęs vaikinas galėjo mirtinai nukraujuoti vilkiko kabinoje. Asta Aleksėjūnaitė – „Kelionę nutraukė smūgiai“. KLAIPĖDA
