POLITIKA
Seimo opozicijos atstovai šią savaitę tikisi surinkti 29 parlamentarų parašus po kreipimusi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų sistemos reformos, turinčios įsigalioti nuo kitų metų, atitikties Konstitucijos nuostatoms. Aiškinama, kad paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimta pensijų reforma priimta skubotai, išsamiai nediskutavus, o tam tikri jos aspektai galbūt yra antikonstituciniai, – rašo „Lietuvos žinios“. Pasak vieno kreipimosi į KT iniciatorių parlamentaro Mykolo Majausko, „vis keičiame pensijų kaupimo sistemą, nors ji turėtų būti stabili ir patikima“. Opozicija kritikuoja ir kitas paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimtas reformas – mokesčių, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio tikinimu, į valdžią atėję konservatoriai atšauks „valstiečių“ reformas.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno nuomone, kolegų ketinimai dėl pensijų reformos kreiptis į KT rodo, kad jie galbūt nesupranta, kokius pakeitimus planuojama įgyvendinti, ir kad taip opozicija siekia atkreipti į save dėmesį bei galimai atstovauja privataus sektoriaus interesams. „Didžioji dalis antrojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių netampa jos pensininkais. Apie 90 proc. ir daugiau jų gauna vienkartinę išmoką. Tuo metu jų „Sodros“ pensija sumažėja. Jų interesai yra pažeidžiami. Jeigu opozicijoje kam nors neaišku, kad tai yra esminės problemos, kurias reikia spręsti, tenka tik apgailestauti“, – pabrėžė parlamentaras. Be to, S. Jakeliūnas užsiminė, kad jeigu grupė Seimo narių kreiptųsi į KT, jis Seime inicijuotų parlamentinį tyrimą ir aiškintųsi, kaip atsirado antroji pensijų kaupimo pakopa ir kas dėl jos darė įtaką politikams nuo 2002 metų iki dabar. Roberta Tracevičiūtė – „Dėl pensijų reformos kyla į naują mūšį“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
„Valdovų rūmuose šiuo metu veikiančios dvi fantastiškos parodos – bene svarbiausias Lietuvos kultūros įvykis per gerą dešimtmetį“, – įsitikinęs Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, – rašo „Lietuvos rytas“. Į dvi naujas parodas eksponatai atkeliavo iš Vokietijos ir Italijos. Parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III. Paroda iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių“ ekspozicijoje – tikros karališkos karūnos, valdovų kalavijai, papuošalai ir apdovanojimai su deimantais ir topazais, taip pat – prabangaus porceliano kolekcija. Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai – viena garsiausių ir turtingiausių muziejinių institucijų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Pasak V. Dolinsko, nemažai šios parodos eksponatų, kurie turi sąsajų su mūsų istorija, gulėjo muziejų fonduose ir buvo specialiai restauruoti šiai parodai.
Iš Italijos atkeliavusi paroda „Florencija Renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo „Cassa di Risparmio di Firenze“ ir banko „CR Firenze“ kolekcijų“ pristato jau ne lituanistinį, o europinės dailės paveldą. Tai XV-XVIII a. garsių Florencijos dailininkų tapybos darbų 44 kūrinių rinkinys, papildytas XIX a. šio miesto vaizdais. Pasak V. Dolinsko, tokios vertės kūrinius pamatyti Vilniuje galima ypač retai. Rengiant šią parodą buvo stengiamasi atrinkti tuos paveikslus, kurie primintų istorines Lietuvos valdovų ir didikų dailės kolekcijas. Tapybos darbų paroda eksponuojama naujajame 500 kvadratinių metrų ploto Valdovų rūmų Parodų centre, kuris įrengtas ką tik sutvarkytame rūmų korpuse. Rūta Mikšionienė – „Valdovų rūmuose – karališki Europos lobiai“. LIETUVOS RYTAS
Šalia Lietuvos jūrų muziejaus atliekami archeologiniai tyrimai paneigė teoriją, kad Kuršių nerijos gale esantis Kopgalis yra geologiškai jauniausia Lietuvos teritorija, atsiradusi tik XVII-XVIII a. „Akmens amžiaus radiniai – įrodymas, kad žmonės čia gyveno daug seniau“, – teigia tyrimams vadovaujantis dr. Klaidas Perminas. Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Archeologai jau ištyrė 162 kv. m plotą ir lokalizavo aštuonių Kopgalio sodybų vietas, atkasė įspūdingus raudonų plytų pastato pamatus. Dauguma radinių yra iš XIX – XX a. pirmosios pusės. Didžiausia tyrimų sensacija laikomi neolito laikotarpiu (III tūkst. p. m. e.-II tūkst. p. m. e.) datuojami titnaginiai dirbiniai, liudijantys, kad Kopgalyje žmonės gyveno jau neolito amžiuje. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus planuoja plėtrą ir nori atkurti šį kaimą. Jurga Petronytė – „Archeologai perrašo Kopgalio istoriją“. VAKARŲ EKSPRESAS
Ir šiemet netrūko kauniečių, sublizgėjusių per valstybinių brandos egzaminų sesiją. Mažiausiai penkių Kauno atstovų atestatuose puikuojasi net po keturis šimtukus. Tokį derlių nuskynė trys KTU ir po vieną VDU „Rasos“ bei Kauno „Saulės“ gimnazijų abiturientų. Kaip apibendrino Kauno miesto Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vilija Adaškevičienė, „geriausi rezultatai – anglų kalbos ir gamtos mokslų, tokių kaip chemija, fizika, gal dar ir biologija“. 37 kauniečiai iš lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino surinko po 100 balų (1,58 proc. laikiusiųjų). Iš anglų kalbos valstybinio brandos egzamino į Kauną atskriejo net 235 šimtukai (9,15 proc.), o kas trečio įvertinimai iš anglų kalbos egzamino buvo tarp 86-99 balų.
Šimtukų iš matematikos kur kas mažiau – 25 (1,26 proc.). Šių mokslo metų brandos egzaminų lyderė – Vilniaus „Gabijos“ gimnazijos mokinė, gavusi net penkis šimtukus. Po keturis šimtukus pelnė mažiausiai 17 Lietuvos abiturientų. Jurgita Šakienė – „Abiturientai geriausiai moka anglų kalbą?“ KAUNO DIENA
Savaitgalį jau 14-ą kartą vykusio Žagarės vyšnių festivalio metu pasiektas vienoje vietoje susibūrusių gyvų kaliausių pasaulio rekordas. Liepos 14-ąją, pagrindinę festivalio dieną, specialiame aptvare susirinko net 406 persirengėliai. Tiesa, nuspręsta kruopščiai patikrinti, ar visi dalyviai atitinka griežtai nustatytus Gineso rekordus fiksuojančios organizacijos reikalavimus. Taip buvo išbrokuotas 21 persirengėlis – aptvare liko 385 kaliausės. „Šią savaitę išsiųsime visą medžiagą, o rudenį lauksime patvirtinimo, kad patekome į Gineso rekordų knygą“, – sakė Žagarės vyšnių festivalio rengėjas Mindaugas Balčiūnas. Iki šiol daugiausia gyvų kaliausių – 293 persirengėlius – buvo pavykę suburti Rėjaus (Didžioji Britanija) miestelyje vykusiame renginyje. Gintaras Šiuparys – „Festivalis subūrė 385 kaliauses“. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nebuvo palankus Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams Audriui Butkevičiui, Bronislovui Genzeliui ir Zigmui Vaišvilai, kurie siekia, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos, – rašo „Vakaro žinios“. Skundas atmestas, o nutartis – galutinė ir neskundžiama, nors nei viena, nei kita institucija net nepasivargino apklausti liudytojų. Generalinė prokuratūra dar kovo mėnesį gavo Nepriklausomybės Akto signatarų A. Butkevičiaus, B. Genzelio ir Z. Vaišvilos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymo 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą. Tačiau prokuratūra purtosi tokio tyrimo kaip įmanydama, nors po tyrimo gali paaiškėti daug svarbių Lietuvai detalių. Kaip kad faktai dėl 1997 metais nužudyto Juro Abromavičiaus, tyrusio pakaunės savanorių maištą. Dėl jo žūties prokuratūra tyrimą nutraukė dar 2006-aisiais.
Tyrimas nebuvo atnaujintas ir po to, kai 2007 m. Seime sudaryta antroji laikinoji komisija J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nustatė, kad žmogžudystė įvykdyta teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais. Šioje komisijoje dirbusio buvusio Seimo nario Vytautas Čepo teigimu, „tyrimo metu buvo nustatyti nepaneigiami faktai. Pavyzdžiui, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo buvo siunčiami raštai ir reikalavimai. Tai nustatyta su technika. Ten buvo pateikta daug faktų, rodančių ryšius su konservatoriais. Deja, ir šį kartą iš išvadų buvo tik pasijuokta“. Tai, pasak jo, „parodė mūsų valstybės teisėsaugos bėdas – teisingumas to pusėje, kieno rankose teisėsaugos struktūros“. Justina Gafurova – „Prokurorai V. Landsbergio nusikaltimų tirti nenori“. VAKARO ŽINIOS
Kauno policijos pareigūnams vėl įkliuvo apsišaukėlis odontologas, kuris pigesnėmis paslaugomis susigundžiusius pacientus priiminėjo neturėdamas licencijos, – rašo „Lietuvos rytas“. Kaune replėmis žmonėms dantis „tvarkęs“ ir taip skandalingai pagarsėjęs 60-metis stalius Artūras Girsas turi savotišką sekėją – 31-erių vyrą, kuris irgi nelegaliai teikė odontologo paslaugas. Nors maždaug prieš 3 metus dėl neteisėtos ūkinės veiklos jam buvo iškelta baudžiamoji byla, o įmonė buvo uždaryta, apsišaukėlis savo amato nemetė – išsinuomojo kitas patalpas, kur toliau taisydavo dantis. Naujoje tariamo odontologo darbo vietoje praėjusią savaitę pareigūnai atliko kratą, vyriškiui buvo pareikšti įtarimai jau antroje byloje dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla. Įtariamajam gresia iki 4 metų nelaisvės. Vygandas Trainys – „Nelegalus odontologas viliojo Kauno senjorus“. LIETUVOS RYTAS
Į Lietuvą parskraidintas Šiaulių apskrities policijos pareigūnų metus ieškotas 43 metų Gintaras Stankūnas, užsienyje slėpęsis nuo teisėsaugos ir vengęs bausmės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti Lietuvoje. Teismas vyrui buvo skyręs 8 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ikiteisminio tyrimo pradžioje šiaulietis buvo suimtas, bet po metų teismas jam skyrė kitas kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tačiau 2017-ųjų balandžio 7 d. išgirdęs teismo nuosprendį, G. Stankūnas ėmė slapstytis – paskelbta jo paieška. Šiaulių apskrities policijos pareigūnai nustatė, kad G. Stankūnas slapstosi Ispanijoje, o šiemet gegužės 27 d. sulaukė kolegų informacijos, kad šiaulietis sulaikytas Alikantės oro uoste.
Liepos11-osios vakarą G. Stankūnas buvo parskraidintas į gimtinę – jį priglaudė Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Dėl vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėtas ikiteisminis tyrimas pailgins jo buvimą nelaisvėje. G. Stankūnui gresia ir nemenki materialiniai nuostoliai, tarp jų – ir ekstradicijos išlaidų apmokėjimas. Edita Karklelienė – „Ieškotas nusikaltėlis ekstradijuotas į Lietuvą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
