Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų liepos 25 dienos dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Dauguma Seime ir Vyriausybėje dirbančių politikų valdo solidžius turtus, o jų neužgyvenusius tautos atstovus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, – rašo „Lietuvos žinios“. Valstybinės mokesčių inspekcijos pradėti skelbti naujausi politikų turto deklaracijų duomenys rodo, kad tiek šalies vadovai, tiek didžioji dalis politikų skųstis gyvenimu tikrai negali. Per praėjusius metus ne vieno jų pinigines papildė tūkstančiai eurų, augo jų įsigyto nekilnojamojo turto vertė. Turtingiausias Seimo narys ir toliau yra valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis bei frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Jo deklaruoto turto vertė pernai siekė 15,2 mln. eurų, 2016-aisiais buvo 14,7 mln. eurų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai deklaravo per 852 tūkst. eurų turto ir santaupų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – 334 tūkst. eurų, premjeras Saulius Skvernelis – beveik 230 tūkst. eurų.

Visiškai jokio turto deklaravo neturinti Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė, jos sutuoktinio turtas – 23,3 tūkst. eurų. LVŽS frakcijos atstovo Roberto Šarknicko turtas sudarė 1 080 eurų, jo sutuoktinė – beturtė. Turtų kol kas nesukaupė ir jauniausia Seimo narė „valstietė“ Rūta Miliūtė, kurios deklaracijoje – 3, 5 tūkst. eurų. Viena LVŽS lyderių Agnė Širinskienė deklaravo turinti 1,4 tūkst. eurų ir 3 tūkst. eurų vertės automobilį. Seimo narės vyro deklaracijoje – 9 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas bei žemės sklypai. Jo automobilio vertė – 1,2 tūkst. eurų. Tarp kukliausių yra ir „valstietis“ Stasys Tumėnas, kurio turto vertė 9,3 tūkst. eurų. Plačiau apie politikų turtus ir „skurdą“: Ieva Alšėnaitė – „Politikos turtuolių piniginės pučiasi“. LIETUVOS ŽINIOS

Akibrokštas Sankt Peterburge, kai klaipėdietis įsiveržė į sovietinį simbolį – kreiserį „Aurora“ ir pareikalavo šaudmenų Žiemos rūmų šturmui, Rusijos žiniasklaidoje virto Lietuvos diskreditavimo kampanija. Iš karto imta trimituoti apie tai, jog esą išpuolį surengė kandidatas į Lietuvos prezidentus. Incidentas nutiko futbolo čempionato metu, tačiau jo „autorius“ pusamžis klaipėdietis iki šiol yra vienoje Sankt Peterburko ligoninių. Lietuvos generalinis konsulatas iki šiol nesulaukė jokių oficialių paaiškinimų iš Rusijos tarnybų. Žinoma tik tiek, jog vyras yra praradęs dokumentus, tad jo sugrįžimas į šalį kol kas yra komplikuotas. Klaipėdietis verslininkas kartu su bičiuliais į Sankt Peterburgą atvyko stebėti varžybų, o į „Aurorą“ patraukė liepos 5-ąją, prieš pat muziejaus uždarymą ir, kaip teigiama, vos pasiekęs laivo denį, ėmė šaukti, kad nori iššauti į Žiemos rūmus ir surengti naująją revoliuciją Rusijoje.

Tačiau salvių nebuvo, įtartiną turistą mikliai apsupo policijos ir Rusijos Federacijos nacionalinės gvardijos pareigūnai. Paprasta viešosios tvarkos pažeidimo istorija nebūtų sulaukusi tokio Rusijos žiniasklaidos susidomėjimo, jei klaipėdietis nebūtų „pakrikštytas“ dar ir kandidatu į Lietuvos prezidentus. Tiesa, dalis informacijos skleidėjų vis tik antraštėse pažymėjo, jog legendinį kreiserį šturmavo sveikatos problemų turintis vyras, kiti akcentavo neva politinę šio klaipėdiečio veiklą. Tai, kad šis skandalas įgavo politinį atspalvį, nestebina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus. Jo įsitikinimu, rusų žiniasklaida įnirtingai kuria apsiaustos tvirtovės atmosferą – esą Rusiją supa priešai, o priešai yra Baltijos valstybėse.

Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge Dainiaus Numgaudžio tikinimu, apie incidentą „Auroroje“ sužinota tik iš žiniasklaidos. „Oficialiai mes iki šiol nesame informuoti, nors kreipėmės į Rusijos tarnybas. Mes dedame visas pastangas, kontaktuojame su jo šeima, su ligonine ir aiškinamės šio piliečio parvykimo į šalį galimybes“, – sakė jis. Asta Aleksėjūnaitė – „Į „Aurorą“ – kelti erzelį“. KLAIPĖDA

KULTŪRA

Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaryta paroda „Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XVIII amžiaus gražiausios knygos“. Šis vertingas palikimas atskleidžia Raudondvario Tiškevičių aistrą bibliofilijai, – rašo „Lietuvos žinios“. Pasak Kauno rajono muziejaus direktoriaus Zigmo Kalesinsko, čia ryškiausiai išlikę paskutinių dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. „Valdant Tiškevičiams pilyje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų kolekcijos. Neseniai pristatytoje parodoje eksponuojame dalį tų knygų, jos yra saugomos Kauno technologijos universiteto (KTU) Retų leidinių skyriuje“, – sakė Z. Kalesinskas. Kaip išsiaiškino knygotyrininkė Nijolė Lietuvninkaitė, 1846 metais B. E. Tiškevičiaus įgaliotinis Sankt Peterburge Leonardas Lubowickis nupirko grafui senatoriaus Vasilijaus Novosilcevo dalį asmeninės bibliotekos.

„Tuomet iš Rusijos į Raudondvarį buvo atsiųsta 4 605 tomų leidinių, – kruopščiai sudarytas sąrašas rodo, kad šis pirkinys tapo Raudondvario rūmų bibliotekos kertine dalimi“, – sakė knygotyrininkė. Nupirktas rinkinys apėmė XV-XIX amžiaus pirmosios pusės knygas – teisės, istorijos, karybos, politikos, geografijos, matematikos, chemijos, medicinos, filologijos, filosofijos, kelionių literatūrą lenkų, rusų, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis bei vos kelis grožinės literatūros kūrinius. Pasak N. Lietuvninkaitės, aptiktos ir lietuviškos knygos, kurios „buvo staigmena, nes anksčiau apie Tiškevičius rašę autoriai laikėsi nuomonės, kad Raudondvario bibliotekoje lietuviškų leidinių nebūta dėl grafų prolenkiško nusiteikimo“. Paroda veiks iki rugpjūčio 5-osios. Jūratė Mičiulienė – „Ką Raudondvaryje skaitė Tiškevičiai“. LIETUVOS ŽINIOS

Antradienį Šiaulių miesto „Laiptų“ galerijoje pristatyta 15-ojo festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ programa. Festivalis prasidės rugpjūčio 1-ąją, o kitą dieną startuos tarptautinis dailininkų pleneras. „Šiaulių Monmartro respublika“ – neskubėjimo festivalis, nes pagrindinis jo akcentas – dailė. Plenero dalyviai kurs darbus ne visame mieste. „Iš atsinaujinančių Šiaulių keliamės į sodą prie galerijos“, – sakė Asta Stankūnienė, „Laiptų“ galerijos vadybininkė. Šįsyk ir festivalio, ir plenero tema – Pelikso Bugailiškio sodas. P. Bugailiškis (1883-1965) – nuo teisininko darbo likusį laiką kraštotyrai skyręs žymus visuomenės, politikos ir kultūros veikėjas. Šiemet taip pat akcentuojamas grafikas Žibundas Mikšys (1923-2013), gimęs Kaune, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu išvykęs į Vokietiją, vėliau – JAV ir Prancūziją. Į plenerą atvyksta 14 dailininkų. Lukas Aluzas – „Šiaulių Monmartro respublika“ įsikurs sode“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SVEIKATA

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos įgalinamos pacientams vaistų receptus pratęsti ar pakartotinius tyrimus skirti nuotoliniu būdu. Ši naujovė įsigalios nuo rugsėjo 1-osios. Ministro manymu, tai yra svarbus žingsnis, siekiant sumažinti eiles gydymo įstaigose. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir nuolat vartojantiems tam tikrus vaistus, nebereikės kas kartą vykti į gydymo įstaigą vien tam, kad prasitęstų receptą. Taip bus taupomas tiek pacientų, tiek medikų darbo laikas. „Šių metų pradžioje jau buvo leista nuotoliniu būdu pacientams skirti medicinos pagalbos priemones, o nuo šiol bus galima pratęsti ir receptus vaistams. Tais atvejais, kai paciento būklė bus stabili, jam bus galima skirti ir pakartotinius tyrimus, taip pat paaiškinti pacientui ar jo atstovui atliktų tyrimų rezultatus bei pagal juos pakoreguoti gydymą“, – sakė A. Veryga.

Nuotoliniu būdu pacientams galės būti teikiamos tik tęstinės paslaugos. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokių papildomų investicijų naujoji tvarka pareikalaus iš gydymo įstaigų, ir kodėl įgyvendinant naujoves negali pasitarnauti skandalingai „pagarsėjusi“ 40 mln. eurų jau kainavusi e.sveikatos sistema. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės teigimu, didelių papildomų išlaidų įstaigoms neturėtų būti. „Viskas priklauso nuo gydymo įstaigų administracijos – e.sveikatos sistemos šiuo atveju neužtenka, nes, pavyzdžiui, nuotolinės konsultacijos galėtų būti teikiamos ir telefonu, o tai neįeina į e.sveikatos sistemą“, – sakė A. Žilinaitė. Aida Valinskienė – „Eiles pas gydytojus mažins nauja tvarka“. VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Prieš Kauno apygardos teismą stojo du „džentelmenai“, kurie, gindami vienintelės kompanijoje damos garbę, negyvai už alžė sugėrovą ir paslėpė jo palaikus šiukšlių konteineryje. Atėjus laikui už tai atsakyti, teisme jie jau vienas kito atžvilgiu nebuvo labai džentelmeniški – bandė versti kaltę vienas kitam. 46-erių metų A. J., gyvenusio Žaliakalnyje, lavonas buvo aptiktas pernykštės kovo 28-osios pavakarę, kai buvęs velionio kaimynas pranešė pastebėjęs iš konteinerio, įgrūsto į Liškiavos gatvės krūmus, kyšančias žmogaus kojas. Velionio sugyventinė ir dviejų jo mažamečių vaikų motina šią savaitę teisme pareiškė nemenką ieškinį kaltinamiesiems A. J. nužudymu. Vienas iš jų – 31-erių Tomas Dzindziliauskas – tos pačios Liškiavos gatvės gyventojas, kuriam ši akistata su Temide – jau ketvirtoji.

Kitas – tris kartus teistas 42-ejų Dainius Nevulis, tuo metu gyvenęs Kalniečiuose, Riešutų gatvėje ir patekęs į šią tragiškai pasibaigusią užstalę savo kaimynės Jolantos, kuri, anot jo, ir tapo tarp pergėrusių vyrų kilusio konflikto priežastimi, dėka. Kaltinamajame akte teigiama, kad A. J. buvo suduoti ne mažiau kaip 25 smūgiai kumščiais bei kojomis į galvą ir ne mažiau kaip 16 – į kitas kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo metu vienintelė šios tragedijos liudininkė tikino viską pramiegojusi. Teisme ją planuojama apklausti kitame posėdyje. Pagal individualios veiklos pažymėjimą statybininku dirbančiam T. Dzindziliauskui ir šiuo metu pas gimines Pasvalio rajone besiglaudžiančiam D. Nevuliui, kurie nuosprendžio laukia laisvėje, nes abu visiškai pripažįsta savo kaltę, gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Greta Čižinauskaitė – „Auką palaidojo šiukšlių konteineryje“. KAUNO DIENA

Brakonierius viename Daugų miesto (Alytaus r.) namo kieme, kurie visiškai nesislapstydami iš tinklų traukė krūvas įvairiausių žuvų, važiuodami pro šalį atsitiktinai pastebėjo policijos pareigūnai, – rašo „Lietuvos rytas“. Apskaičiuoti trijų brakonierių laimikio iš šalia esančio Didžiulio ežero ir gamtai padarytos žalos policininkai pasikvietė aplinkosaugininkus. Vienam brakonieriui pavyko pasprukti, o du 43 ir 32 metų vyrai buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Jie atsisakė nurodyti, kam ketino parduoti žuvis, ir duoti kitus parodymus be advokatų. Gyvosios gamtos inspektoriai ir tinkluose, ir jau pilnuose maišuose suskaičiavo 112 sterkų, 119 karšių, 27 lynus, 2 lydekas. Karosus ir ešerius svėrė – jų buvo 20 ir 5,35 kilogramo. Pirminiais duomenimis, gamtai padaryta žala siekia apie 27 tūkst. eurų.

Be žuvų, kieme buvo surasti ir paimti 9 specialiomis plombomis nežymėti tinklai, o per kratą gyvenamosiose patalpose aptikta dar 10 tokių pačių. Miestą supa Didžiulio ežeras, kuriame verslinė žvejyba daugiau kaip prieš 10-metį buvo uždrausta. Genovaitė Rafanavičienė – „Stebino brakonierių laimikis“. LIETUVOS RYTAS