POLITIKA
Lietuvai jau pritaikytas sugriežtintos priežiūros mechanizmas Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Rolandas Paksas prieš Lietuvą“ dėl daugiau kaip septynerius metus nevykdomo sprendimo. Jei mūsų politikai nepersigalvos, šaliai gali grėsti sankcijos. „Lietuva yra tik per plauką nuo tokių sankcijų, kurios dar nebuvo taikytos jokiai Europos Sąjungos šaliai. Tai gali būti balso teisės atėmimas, gali būti finansiniai suvaržymai, net visiška finansinė atskirtis. Jau septyneri metai nevykdomas EŽTT sprendimas, kuris yra privalomas visoms Europos Sąjungos šalims. Tokios situacijos nesu matęs“, – interviu „Vakaro žinioms“ sakė tarptautinės teisės žinovas, advokatas, Tituluotų arbitrų instituto eksprezidentas dr. Eugenas Zalpijus (Eugen Salpius), teisme atstovavęs R. Pakso interesams bei ginantis žmogaus teises europinėse institucijose. Pasak jo, EŽTT sprendimo vykdymo vilkinimas – „tai grynai politinis sprendimas“.
Paklaustas, ar mano, kad Konstitucinis Teismas priima politizuotus sprendimus, E. Zalpijus atsakė: „Be jokios abejonės. Juk kaip buvo? Naujas įstatymas tuomet buvo sukurtas per mėnesį. Seimas tuomet paklausė Konstitucinio Teismo, ar naujasis įstatymas atitinka Konstituciją. Ką atsakė teismas? Teismas pareiškė, kad iš esmės įstatymas atitinka, bet teisė kandidatuoti turi būti atimta ne penkeriems metams, o iki gyvenimo pabaigos. Tai buvo tam tikrų jėgų paveiktas teismo sprendimas. Konstituciniam Teismui nerūpi teisė, rūpi Vyriausybės, politinių partijų interesai“. Nors Lietuvoje tvirtinama, kad, norint suteikti teisę R. Paksui kandidatuoti rinkimuose, reikia keisti Konstituciją, pasak E. Zalpijaus, „tai visiška netiesa – užtenka pačiam Konstituciniam Teismui susirinkti ir atitaisyti klaidą“.
Taigi Lietuvai gali būti pritaikytos tokios sankcijos, kurios iki šiol niekam nebuvo taikomos. Nes iki šiol nebuvo atvejo, kad kuri nors šalis nevykdytų EŽTT sprendimų. Todėl Lietuva tampa nepatraukli ir galimiems investuotojams. Apie tai – išskirtinis interviu su tarptautinės teisės žinovu, advokatu, Tituluotų arbitrų instituto eksprezidentu dr. Eugenu Zalpijum (Eugen Salpius): Lina Vyšniauskienė – „Lietuvos laukia griežtos sankcijos“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Stojantieji į aukštąsias mokyklas žino, ko nori mokytis, bet nemažai jų nė nenutuokia, ką teks dirbti baigus studijas, – rašo „Lietuvos žinios“. Nors vakar, pristatydama priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė džiaugėsi, kad „jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis yra didžiausias“, vis dėlto populiariausių programų sąrašas atskleidžia, kad svajonių studijos dažniausiai nėra tos, kurios garantuotų gerai mokamą darbą. Geidžiamiausių studijų programų universitetuose dešimtuke – medicina ir odontologija, informacinės technologijos (IT), teisė, psichologija, politikos mokslai, veterinarija. LRT Televizijos naujienų tarnybos duomenimis, lyderių pjedestalas – vien medicinos srities. Pirmų pageidavimų skaičius siekia net pusantro tūkstančio: medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – 669, Vilniaus universitete (VU) – 538, odontologija LSMU – 357.
„Labai daug norinčiųjų studijuoti mediciną, tačiau dalis absolventų išvažiuoja į kitas šalis ir niekada nedirbs Lietuvoje. O tie, kurie dirbs Lietuvoje, nori dirbti Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, nors didžiausias medikų poreikis yra regionuose. Tad tai, kur dabar nueina universitetų parengti medikai ir kur jų Lietuvoje trūksta, absoliučiai neatitinka. Vadinasi, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, nes absolventai neina ten, kur jų labiausiai reikia. Valstybei dėl to turėtų skaudėti. Tačiau neskauda“, – apgailestavo personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.
Šis didelį patyrimą turintis darbuotojų paieškos ir atrankos specialistas vardijo, kokie specialistai (ne tik šiemet baigiantys, bet pradedantys studijas) tikrai neliks be gero darbo – IT specialistai, elektronikos inžinieriai (ypač Kaune), finansų srities specialistai, laisvai kalbantys angliškai, o jei dar moka ir skandinavų kalbas – didelis pranašumas, nes tokių ieško tarptautinės kompanijos Lietuvoje. Labai paklausūs skandinavų kalbos specialistai, tad gaila, kad mūsų universitetai nepakankamai investuoja į šias programas. Išvada paprasta: kad po svajonių studijų netektų dirbti atgrasaus darbo, svajoti reikia ne apie tai, ką studijuoti, o apie tai, ką paskui dirbti. Aušra Lėka – „Geidžiamos studijos – negeidžiamas darbas“. LIETUVOS ŽINIOS
Palangoje šiandien – istorinis įvykis. Bus pasirašyta medinės kurhauzo dalies restauracijos sutartis ir pradėti tvarkyti apdegę pamatai. Palangos simboliu laikomo kurhauzo sudegusios medinės dalies pamatus restauruos UAB „Pamario restauratorius“, kuri atkūrė ir mūrinę kurhauzo dalį. Sutartį su restauratoriais pasirašys VĮ „Lietuvos paminklai“. Pagal šią sutartį iki šių metų pabaigos bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai likviduos kurhauzo medinės dalies pamatų avarinę būklę, juos ištirs, restauruos ir konservuos. „Įsipareigojame atkurti pamatus tokius, kokie buvo, kad ant jų būtų galima atkurti kurhauzo pastatą“, – sakė bendrovės direktorius Aldas Kliukas.
Kol restauratoriai klos pamatus, bus rengiamas visos kurhauzo medinės dalies atstatymo projektas. „Mūsų siekis – atstatyti visą kurhauzo medinę dalį tokią, kokia buvo, ir pritaikyti pastatą kultūrinei veiklai. Aš tikiu šiuo projektu, nes jau atkūrus kurhauzo mūrinę dalį – rezultatai džiugina“, – sakė VĮ „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta. Palangos kurhauzas iškilo 1877-aisiais, kai grafas Juozas Tiškevičius pastatė restoraną ir šalia jo įrengė pirmąjį kurorto viešbutį. Jurga Petronytė – „Naujas Palangos kurhauzo atgimimo etapas“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Prieš teismą stojo du tragiškai pasibaigusio gimtadienio dalyviai. Po jo be žinios dingusio kauniečio S. P. palaikai rasti tik po 2 metų – pernai gruodį jie aptikti Ramučių lietaus kanalizacijos šulinyje, esančiame privačioje Liepų gatvės valdoje, – rašo „Kauno diena“. Apie 36-erių S. P. iš Žemųjų Šančių dingimą 2016-ųjų pradžioje pranešė jo motina, nesulaukusi sūnaus po šventinio 2015-ųjų Kalėdų ir 2016-ųjų sutikimo maratono. Jau tada buvo užsikabinta, kad pradingęs S. P. planavo su kitu tokiu pačiu nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjusiu kauniečiu Dariumi Navickiu važiuoti pas Ramučiuose gyvenantį savo pažįstamą Arvidą Narauską. Tačiau ir D. Navickis, ir A. Narauskas teisininkus tikino jo tada nesulaukę. Vis dėlto pareigūnams pavyko surinkti pakankamai įkalčių prieš abu S. P. draugus – tuomet vienas jų ir parodė, kur paslėpti S. P. palaikai.
Nustatyta, kad S. P. galbūt buvo nužudytas švenčiant A. Narausko gimtadienį, kai per kilusį konfliktą neblaivus D. Navickis trenkęs keraminiu puodeliu jam į galvą. S. P. mirė įvykio vietoje. 38-erių D. Navickis nuosprendžio laukia už grotų. Pirmajame S. P. nužudymo bylos posėdyje antradienį A. Narauskas nepasirodė, į kitą teismo posėdį jis turės būti atvesdintas. Baudžiamasis kodeksas už tyčinį nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Už nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Greta Čižinauskaitė – „Makabriška gimtadienio paslaptis“. KAUNO DIENA
Klaipėdos rajone dar vienam žmogui įbrukti padirbti eurai. Liepos pradžioje į policiją kreipėsi žmogus, kuris Slengiuose, prie parduotuvės, nepažįstamam vyrui pardavė savo kompiuterį. Už jį pirkėjas padavė 600 eurų šimtinėmis kupiūromis, 60 eurų pardavėjas davė grąžos. Po poros dienų gautus vyras įdėjo į sąskaitą papildyti grynaisiais galintį bankomatą. Aparatas pinigus paėmė, tačiau į sąskaitą jie neįkrito. Taip paaiškėjo, kad žmogus už savo daiktą gavo suklastotų eurų. Pinigai buvo paimti iš bankomato ir išsiųsti tirti. Liepos 24 d. ekspertai pateikė savo išvadą – šimtinės, kuriomis buvo sumokėta už parduotą daiktą, yra netikros. Pirmadienį vakare labai panašiai jaunas vyras buvo apgautas ir Klaipėdoje.
Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas Giedrius Šneideris atskleidė, kad šią vasarą suklastotų pinigų srautas ypač veržliai plūstelėjo į uostamiestį. Pastaraisiais mėnesiais klastočių Klaipėdoje padaugėjo 21,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Dažniausiai rinkoje plinta 50 ir 100 eurų banknotai, didžiausia jų dalis randama inkasuojant iš parduotuvių gautus pinigus. Daiva Janauskaitė – „Į Klaipėdą plūsta netikri eurai“. KLAIPĖDA
Trečiadienį iš aikštelės Klaipėdoje, šalia Taikos prospekto, pirma laiko išsikraustė cirkas, prieš kelias dienas išgarsėjęs liūdesį keliančia meška. Už blogą gyvūnų priežiūrą cirko vadovas atsipirko 15 eurų bauda. Jau po pirmųjų Ąžuolyno meškučių cirko pasirodymų praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, kad į sceną išeinanti nualinta rudoji meška vos pastovi ant kojų sekiodama paskui kąsnį rankoje laikantį cirko vadovą – pasirodymus organizuojantį viešosios įstaigos Ąžuolyno meškučių cirko direktorių Nikolajų Zobovą. Gavę skundus dėl gyvūnų išnaudojimo cirke apsilankė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Pasak tarnybos viršininko Antano Baužos, per pasirodymus nenustatyta dresūros klaidų, bet patikrinus, kaip laikomos dvi rudosios meškos ir keturi Kaukazo aviganiai, nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, meškai tenka tik 1,34 kv. metrų ploto, o pagal reikalavimus turėtų būti šeši. „Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jam skirta bauda. Tokiu atveju ji siekia nuo 30 iki 120 eurų. Kadangi pažeidimai užfiksuoti pirmą kartą, skirta minimali bauda – 15 eurų“, – sakė A. Bauža. Tačiau pats N. Zobovas nenusiteikęs mokėti ir tokios baudos – jis žada kreiptis į teismą. Mat, jo manymu, šiuo atveju netinkamai taikyti reikalavimai: jo gyvūnai – cirko artistai, o ne zoologijos sodo gyventojai. Iš Klaipėdos cirkas išvažiavo pora savaičių anksčiau, negu buvo žadėta. Savo tolesnių planų N. Zobovas neatskleidė. Aušra Pilaitienė – „Už sulysusias meškas – 15 eurų bauda“. LIETUVOS RYTAS
