POLITIKA
Premjeras Saulius Skvernelis, antradienį laukdamas Europos Komisijos išvadų dėl Astravo AE, statomos Baltarusijoje, streso testų rezultatų, priminė, kad elektrinės galėjo ir nebūti, jei ne Andriaus Kubiliaus Vyriausybės neveiklumas. S. Skvernelis, vakar kalbėdamas per LRT radiją, pasidžiaugė, kad Lietuvos pašonėje statoma atominė elektrinė tapo vienu iš svarbiausių ES klausimų. „Džiugu yra, kad tai jau tapo nebe Lietuvos reikalas – tai yra ir Europos Komisijos vienas iš pagrindinių klausimų“, – sakė premjeras, komentuodamas tai, kad Europos Komisija viešai pristatė Astrave statomos Baltarusijos AE streso testų rezultatus ir kad „Baltarusija privalės reaguoti į pateiktas streso testų išvadas“. Be to, pasak S. Skvernelio, jei buvusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė būtų turėjusi ryžtingą poziciją, tai šiuo metu Astravo AE problemos Lietuva neturėtų.
Politologo Vytauto Dumbliausko teigimu, dėl A. Kubiliaus Vyriausybės neveiklumo „sunku nesutikti“, tačiau jį stebina kitas dalykas – kodėl valstiečiai kovos kirvius išsitraukė būtent prieš konservatorius, nors jie valstiečiams kelia mažiausią grėsmę. „Juk jų ir valstiečių rinkėjai yra visiškai skirtingi. Laužomos ietys, mėtomi akmenys. Matyt, kažkokia priežastis yra, tačiau valstiečiams reikėtų kritikuoti Darbo partiją, socialdemokratus, nes elektoratas yra labai panašus. Tėvynės sąjungos rinkėjų valstiečiai niekada nepaims“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas. Pasak politologo, konservatorių, kaip partijos, vienas bjauriausių bruožų yra savos kaltės vertimas kitiems. Tačiau jis mano, kad net ir šia yda konservatoriai neatstums ištikimiausių savo rinkėjų: „Neatbaidys ir tuo. Elektoratas yra ištikimas“.
V. Dumbliauskas palaiko S. Skvernelio Vyriausybės poziciją siekti, kad Astravo AE gaminama elektra nepatektų į Lietuvą. Atrodytų, kad tai nelogiška, juk elektrinė vis tiek stovės ir dirbs, kodėl tada nepirkus elektros iš jos, jei tik bus mažesnė kaina. Tačiau, pasak politologo, tai yra ne ekonominis, o politinis Kremliaus projektas, todėl jį reikia visais įmanomais būdais izoliuoti. Danas Nagelė – „Už Astravą „ačiū“ ir konservatoriams“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Šiemet vilkaviškiečiai liepos 6-osios vakarą giedoti Lietuvos himną kviečiami į miesto aikštę, o ne į Paežerius, prie „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos klėtelės, kaip būdavo ankstesniais metais. Mat klėtelės paveldėtoja ir savininkė Alvyra Taujinskienė taip protestuoja prieš vietos ir šalies valdžios nenorą bent kiek prisidėti prie ne tik jai, bet ir visai Lietuvai brangaus objekto priežiūros. Negana to, griūvančią Vinco Kudirkos klėtelę paremontavusi, kad ši bent negriūtų, jos savininkė užsitraukė paveldosaugininkų nemalonę – kitą savaitę KPD Marijampolės skyriuje bus svarstoma, kokią administracinę baudą skirti A. Taujinskienei už savavališkus darbus. Pasak moters, jai klėtelė – ir džiaugsmas, ir galvos skausmas.
„Būdama garbaus amžiaus negaliu ja rūpintis, bet niekas – nei vietos, nei šalies valdžia – nenori šio objekto. Todėl mėginsiu ieškoti klėtelei kito šeimininko“, – sakė A. Taujinskienė. Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos teigimu, dar pernai buvo kreiptasi ir į Seimo Kultūros komitetą, ir į Vyriausybę, ir Kultūros ministeriją, tačiau nieko paguodžiančio neišgirsta. Klėtelę 1867 metais pastatė V. Kudirkos tėvas Motiejus. Sovietmečiu klėtelė, kurioje saugotas V. Kudirkos smuikas, tapo mūsų tautiškumo skleidimo simboliu, tuomet traukusiu tūkstančius lankytojų. Čia ilgus metus muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius grieždavo V. Kudirkos smuiku „Tautišką giesmę“. Kazys Kazakevičius – „V. Kudirkos klėtelė – tarsi akmuo po kaklu“. LIETUVOS ŽINIOS
Antradienį paaiškėjo didžiulį visuomenės nepasitenkinimą sukėlusio valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Išlaikiusių šiemet – 87,22 proc., o tai yra 7 proc. mažiau nei pernai. Iš daugiau kaip 17 tūkst. egzaminą laikiusių kandidatų, šimto balų įvertinimą gavo vos 206. Nors pernai tokių buvo per 800. Tačiau matematiko, vieno iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir buvusio ilgamečio jos vadovo Bronislovo Burgio tokie rezultatai nenustebino. „Jie tik atspindi tai, kokia yra situacija visoje švietimo sistemoje. Man atrodo, žmogus, per 12 metų penkis kartus bent praėjęs pro mokyklą, turėtų gebėti egzamine surinkti 8 taškus iš 60. Tai patyčios iš matematikos ir tuo pačiu iš švietimo sistemos. Kur buvo žiūrima visus 12 metų? Nejau niekas nematė tų dviejų tūkstančių abiturientų, kurie nieko neveikia? Bet jiems vis tiek leidžiama eiti į egzaminą. Ministerijai reikėtų atsimerkti. Kita medalio pusė – vos 206 moksleiviai, gavę šimtukus. Kaip gali būti tik tiek, žinant visus pirmūnus ir olimpiadininkus, kurie verti aukščiausio balo. Tai patyčios iš geriausiai besimokančių“, – sakė B. Burgis.
Jis teigė paruošęs visų egzamino uždavinių analizę ir pateikęs ją NEC. „Ten buvo visko, tiek absurdų, tiek tokių uždavinių, kurių ir studentai neišspręstų. Kai kurie buvo nesuprantami, nes buvo galima prigalvoti daug versijų ir, neaišku, ar visas jas reikia išnagrinėti. Tai tik įrodė, kad egzamino programa mokykloje – vienokia, o egzamine – kitokia. Todėl tokie ir rezultatai“, – teigė B. Burgis. Apie pernai paskubomis patvirtintus ilgesnius mokslo jis sakė, jog „čia tas pats, kaip bandymas numesti svorio nusikerpant nagus“. Pasak B. Burgio, „nesvarbu, ar ilginsime mokslo metus, ar pakeisime vadovėlius – tai nieko nekeis, nes reikia atsimerkti ir aiškiai pasakyti, kad nėra motyvacijos nei mokytojams mokyti, nei mokiniams mokytis“. Mat, jo teigimu, „už tuos grašius, kuriuos gauna mokytojai, niekas nenori persistengti“, o „universitetai priima visus iš eilės, tad kam stengtis mokantis ir mokant mokykloje?“ Justina Gafurova – „Motyvacijos nėra nei mokyti, nei mokytis“. VAKARO ŽINIOS
Kaip ir buvo baimintasi, matematikos egzaminas šiemet pakišo koją nemažam skaičiui moksleivių ir Klaipėdoje. Tačiau bendras vaizdas, uostamiesčio švietimo specialistų žodžiais tariant, „į gerąją pusę“. Klaipėdos abiturientai iš valstybinių egzaminų iš viso jau susižėrė 156 šimtukus. Tačiau matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai liūdnoki. Klaipėdoje jo neišlaikė 11 proc. laikiusiųjų, pernai tokių buvo tik 3,3 proc. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, iš viso jį rinkosi laikyti 839 uostamiesčio abiturientai, neišlaikė – 91. Bet ir šiemet buvo tokių, kuriems pavyko iš matematikos egzamino gauti aukščiausią įvertinimą – Klaipėdoje gautas 21 šimtukas. Edita Gudavičė – „Egzaminų rezultatai: klaipėdiečiai jau susižėrė 156 šimtukus“. VAKARŲ EKSPRESAS
Uostamiestis rengiasi Egidijaus Dragūno šou, kuris vyks šį savaitgalį Klaipėdos vasaros estradoje. „Buvo pamąstymų, jog SEL – čia ne vieta“, nes „per daug triukšmo, nusiskundimų renginiu“, bet „argumentuota, kad koncerto organizatoriai negali atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus“ ir „kontroliuoti to, kas vyksta už renginio ribų – tai turi padaryti policija ir mes“, – apie kilusias diskusijas kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis. Tačiau pripažįstama, jog savivaldybė, prieš išduodama leidimą renginiui viešoje vietoje, turėjo papildomų reikalavimų SEL koncerto organizatoriams. Prognozuojama, jog renginyje apsilankys apie 15 tūkst. žmonių. Asta Aleksėjūnaitė – „Pareigūnų galvos skausmas – SEL koncertas“. KLAIPĖDA
TEISĖTVARKA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atskleidė, kaip trys Neringoje, Klaipėdoje ir Kretingos rajone registruotos įmonės net 3 metus apgaudinėjo „Smiltynės perkėlą“ – nemokamai naudojosi šios valstybės kontroliuojamos bendrovės paslaugomis. Nustatyta, kad privačios įmonės, kurios autotransportas pagal sutartis iš Kuršių nerijos pusiasalio gabendavo statybų atliekas, atveždavo čia žvyrą ir juodžemį, per kelerius metus net 1 151 kartą perkeltas nemokamai – įmonė nesumokėjo 91 tūkst. eurų mokesčių. Tik Neringos gyventojų ir juridinių asmenų automobiliai per Kuršių marias keliami nemokamai, o kitiems vienkartinis mokestis už krovininį automobilį siekia 80, už lengvąjį – 11 eurų, bet sukčiai sugalvojo apgaulės schemą ir ja naudojosi.
Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad įmonę „Smiltynės perkėla“ apgaudinėję verslininkai ir įmonės solidariai atlygintų žalą valstybei – pateiktas 91 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Tai pirmoji teismui perduota baudžiamoji byla dėl komercinio sukčiavimo keltais plukdant autotransportą su kroviniais į Kuršių neriją. Atliekami dar 5 tyrimai dėl kitų įmonių veiklos. Gediminas Pilaitis – „Tikslas – per marias plaukti nemokamai“. LIETUVOS RYTAS
Savo šeimos narių sušaudymu įtariamas Egidijus Anupraitis teismo psichiatrams prisipažino, kad haliucinacijos jam prasidėjo dar tebegyvenant Anglijoje – netrukus po „Brexit“, – rašo „Kauno diena“. Kauno apygardos teismas bando išsiaiškinti, ar Kauno rajone savo šeimos iššaudymu įtariamam 27-erių E. Anupraičiui tikrai reikia taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones. Antradienį apklausta viena iš Utenos ekspertinio skyriaus specialisčių, kartu su kolegomis pasirašiusi išvadą, kuria įtariamasis buvo pripažintas nepakaltinamu. „Mes konstatavome jam lėtinį psichikos sutrikimą – paranoidinę šizofreniją. Jis negalėjo jam inkriminuojamo nusikaltimo metu suprasti savo veiksmų ir šių valdyti. Kaip negali iki šiol. E. Anupraitis yra labai socialiai pavojingas ir turėtų būti gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis labai ilgą laiką“, – toks buvo parodymų, kuriuos teismo medicinos ekspertė davė viešame šių mįslingų žudynių bylos posėdyje, esmė.
Simuliacijos versija, anot ekspertės, buvo atmesta, E. Anupraitį ištikus psichozei, per kurią jis atsisakė valgyti ir nustojo miegoti – esą yra nuodijamas, o balsai jam sako, kad jeigu užmigs – mirs. Kaip rašė „Kauno diena“, išžudyta Anupraičių šeima – 4 žmonės, ir sužeistas senelis, kuris vėliau mirė, gyvenusi už 15 km nuo Kauno esančiame Gaižėnų kaime, buvo aptikta pernai, kovo 27-osios pavakarę. Utenos ekspertinio skyriaus specialistams konstatavus, kad E. Anupraitis – nepakaltinamas, daugiau įtariamasis apklaustas nebuvo. Kauno apygardos teisme jam atstovauja valstybės skirtas advokatas. Greta Čižinauskaitė – „Šeimos žudynių pakaunėje paslaptys“. KAUNO DIENA
Į audringą jūrą lendančių „drąsuolių“ jau laukia rimtos baudos. Pagal naują tvarką už maudymąsi Baltijos jūroje draudžiamu laiku pirmieji pažeidėjai nubausti po 50 eurų bauda. Praėjusį savaitgalį paplūdimių gelbėtojai nespėjo ginti iš vandens savo gyvybe rizikuojančių poilsiautojų, o keturiems jų, į gelbėtojų raginimus nekreipusiems dėmesio, teko kviesti policiją. 47 metų Radviliškio gyventojas ir 18-metis panevėžietis turės per 15 dienų susimokėti pusę minimalios baudos – po 50 eurų. Kartu su jais iš jūros buvo iškrapštyti du 14 ir 15 metų vilniečiai – apie jų padarytą pažeidimą bus informuota Vilniaus savivaldybės administracija. Anksčiau buvo baudžiama vos kelių eurų bauda. Nuo šių metų už draudžiamą maudymąsi taikoma nuo 100 iki300 eurų bauda. Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas neabejoja, kad padidintos baudos drausmins neatsargius poilsiautojus. Alvydas Ziabkus – „Drąsuoliams – didesnės baudos“. LIETUVOS RYTAS