POLITIKA
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešėjo išskirtinis svečias – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys, Lietuvos garbės konsulas JAV Vašingtono valstijoje, o dabar ir vienas iš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjų dr. Jonas Prunskis. Pats Amerikos lietuvis neslepia, kad kol kas yra tekę tik pabuvoti viename kambaryje su prezidentu, tačiau šviežiai patvirtintas patarėjas įsitikinęs, kad šios pareigos neabejotinai atneš naudos ir Lietuvai. „Štai ir šią savaitę jau turėjau daug prasmingų susitikimų Lietuvoje, po kurių paskambinau į Vašingtoną perduoti rūpesčių, kuriuos išgirdau. Nors tai nebuvo temos, susijusios su mano sritimi. Būnant patvirtintu patarėju atsiveria tam tikros papildomos galimybės, kuriomis norėčiau pasinaudoti Lietuvos naudai“, – interviu „Vakaro žinioms“ sakė J. Prunskis.
Į Lietuvą du kartus per metus grįžtantis Jonas Prunskis yra Ilinojaus skausmo instituto įkūrėjas ir medicinos direktorius. O dabar oficialiai patvirtintas JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamente neseniai įsteigtos Tarpvyriausybinės skausmo valdymo gerosios patirties darbo grupės narys. Justina Gafurova – „D. Trampo komandoje Amerikos lietuvis žada dirbti ir Lietuvai“. VAKARO ŽINIOS
Vasaros poilsiu lepinsis ne visi šalies vadovai. Atostogauti tradiciškai neketina prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atokvėpio nuo darbų ieškos namie, o premjeras Saulius Skvernelis – Ispanijoje. Poilsiauti į artimus ar tolimesnius kraštus traukia Vyriausybės vadovas, ministrai ir Seimo nariai, – tiesa, šie oficialiai įteisintų atostogų neturi, nors tai padaryti įpareigoja daugiau kaip prieš dešimtmetį priimtas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva parengtame Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekte raginama numatyti, kad parlamentarai atostogautų 40 dienų, visi vienu metu. Tačiau kritikos tokiam pasiūlymui negaili nei valdantieji, nei opozicija. Pagrindinis politikų argumentas – esą Seimo nario veikla yra nepertraukiama, todėl atostogų būti negali.
Konstitucinės teisės žinovai ne kartą atkreipė dėmesį, kad nė vienoje kitoje Europos valstybėje nėra tokio ilgo laikotarpio, kai parlamentas gali neposėdžiauti penkis mėnesius, o jo nariai visą tą laiką leisti savo nuožiūra. „Visi supranta, jog tokia situacija tėra rinkėjų apgaudinėjimas ir visuomenės mulkinimas. Visi žino, kad atostogauti jie važiuoja kaip ir kiti normalūs žmonės. Matyt, atėjo laikas atvirai pasakyti: taip, mes piktnaudžiaujame, nevykdome KT nutarimo“, – „Lietuvos žinioms“ yra kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius. Kiek Seimo nariai turėtų atostogauti, anot teisininko, – susitarimo reikalas. Ieva Alšėnaitė – „Atostogų politikams (ne) reikia“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Šiandien Kauno pilies kieme atidengiamas bronzinis paminklas „Laisvės karys“, daugumos žmonių vadinamas tiesiog Vyčiu. Lukiškių aikštėje numačius vietą Andriaus Labašausko „Laisvės kalvai“, „Laisvės karys“ surado savo vietą Kaune. „Manau, tai pagrindinis šimtmečio paminklas. Vienareikšmiškai! Jis Kaune todėl, kad pats miestas patiria neįtikėtinai didelį patriotinį pakilimą. Paminklas orientuotas į ateitį, taps laisvos Lietuvos simboliu įvairiuose jos istorijos etapuose. Jis pergyveno mūsų kartą ir bus gerbiamas ateityje“, – neabejojo Vyčio paramos fondo vadovas žurnalistas Vilius Kavaliauskas. Ant paminklo iškalta: „Statytojai: Kauno miestas ir Lietuvos žmonės“. Dienraštis rašo apie šios skulptūros nuotykius, kol pagaliau ji atsidūrė Kaune. Milda Augulytė – „Vyčio žygis į Kauną – ir risčia, ir šuoliais, bet su kliūtimis“. LIETUVOS RYTAS
Nors Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginių epicentras bus Vilniuje, tačiau gausi liepos 6-osios programa pristatoma ir Klaipėdoje. O kiek uostamiestis susijęs su Mindaugo karūnavimo data? Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, dr. Vytauto Jokubausko teigimu, Klaipėdoje nuolatos kyla klausimų dėl liepos 6-osios ir vasario 16-osios šventimo, nes tai datos, siekiančios laikus, kai šis kraštas buvo valdomas Ordino arba Vokietijos. „1253 metų Klaipėda nebuvo karaliaus Mingaudo valda, o 1918 metų vasario 16 d. Klaipėdos arba Mėmelio priklausymas Vokietijos imperijai nekėlė abejonių. Padėtis kardinaliai pasikeitė tik 1923-aisiais. Tačiau pirmiausiai turime sau atsakyti, kas švenčia – teritorija, miesto pastatai, ar žmonės, kurie čia ir dabar gyvena? Atsakymą, manau, visi žinome. Žmonės! Ir jei čia dabar gyvenantiems liepos 6-oji yra svarbi, turi turinį ir prasmę, tai reikia švęsti“, – sakė V. Jokubauskas.
Kita vertus, pasak jo, nepamirškime Prūsijos (Mažosios) Lietuvos regiono svarbos lietuvių kalbai ir kultūrai, o per tai ir valstybingumui, moderniai tautai ir valstybei. Savo pastebėjimus dėl liepos 6-osios sąsajų su Klaipėda „Vakarų eksprese“ taip pat išsako akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vladas Žulkus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. Gintaras Tomkus – „Liepos 6-oji klaipėdiečiams tokia pat svarbi“. VAKARŲ EKSPRESAS
„Valdovų rūmai pastatyti, o ne atstatyti“, – mano restauratorė, paveldosaugininkė Gražina Drėmaitė. „Aš puikiai prisimenu koncertus ir spektaklius, vykusius Žemutinės pilies griuvėsiuose, prisimenu tą aurą, kurią jutome sėdėdami ant laiptų, kurios, net neabejoju, šiandieniniuose Valdovų rūmuose neliko nė padujų“, – sakė ji. Prisiminusi 1998-uosius, kai buvo pradėtas ardyti Katedros aikštės grindinys, ir pasimatė atodangos, paveldosaugininkė teigė: „Kai jas išvydau, pagalvojau, Dieve mano, kokie turtingi esame – po mūsų kojomis – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė! Šešioliktas amžius, penkioliktas… Galvojau, tokios Lietuvos įvaizdį ir noriu matyti, tai jos stiprybė. Galvojau, kaip būtų gerai užkloti storu stiklu visą Katedros aikštę, kad svetimšaliai ir mes patys matytume, kokios gilios mūsų istorinės ir kultūrinės šaknys. Kad pagaliau imtume tuo didžiuotis“.
G. Drėmaitės teigimu, tyrinėjant Žemutinės pilies teritoriją 5 metrų gylyje buvo aptiktas kultūrinis pirmojo aukšto sluoksnis, ištraukti vandenyje įmirkę ąžuoliniai rąstai, kurie, pasak archeologų, buvę pakeliamojo tilto, kuriuo iš Pilies gatvės buvo įvažiuojama į rūmus, liekanos. „Kada po kiek laiko garsieji architektai ėmė laužyt galvas, kur projektuoti įėjimą į Valdovų rūmus, man kraujas užvirė – juk buvo atidengta tikroji įėjimo į rūmus vieta… Ar nebuvo galima pasinaudoti ta laiminga proga ir išsaugoti bent kiek autentikos? Ir kodėl mes neturime, net nežinau ko: ar ambicijų, ar supratimo“, – sakė G. Drėmaitė. Jos nuomone, „partijų gali būti kiek nori, bet jei kalbama apie Lietuvos kultūros paveldą, visų partijų tikslas turi būti vienas ir be jokių išlygų – geriausiu būdu ir kuo mažiau meluojant išsaugoti mūsų nacionalinį paveldą ateities kartoms“. Pokalbis su G. Drėmaite: Danutė Šepetytė – „Ką mačiau, negaliu atleisti“. RESPUBLIKA
Už kelių kilometrų į pietus nuo žymiosios Olando Kepurės pajūryje stūksantis Kukuliškių piliakalnis toliau stebina mokslininkus. Neseniai laboratorijoje Vilniuje atlikus mėginių tyrimus paaiškėjo, jog žmonės ant Kukuliškių piliakalnio gyveno dar nuo VIII-VI amžiaus prieš Kristų, tad jis dabar gali būti vadinamas vienu seniausių visoje Vakarų Lietuvoje. „Šie rezultatai mus nustebino, nes pajūryje apskritai yra labai mažai bronzos amžiaus piliakalnių. Šiais metais planuojame tęsti tyrimus ir atlikti piliakalnio aplinkos žvalgymus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Arčiausiai jūros Lietuvoje esantis Kukuliškių piliakalnis Pajūrio regioniniame parke, vaizdingame Litorinos pažintiniame take, buvo aptiktas 2016 metais. Šis paveldo objektas iki tol nebuvo žinomas mokslininkams, jis nebuvo pažymėtas ir senoviniuose žemėlapiuose. Denisas Nikitenka – „Pajūrio piliakalnis pažėrė staigmenų“. LIETUVOS ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Kauno teisėsaugininkai vėl ketina kreiptis į teismą dėl ir toliau visuomenei pavojų keliančio aštuonis kartus teisto Mindaugo Mažeikos, pravarde Asilas, suėmimo. Už nužudymą teisiamas kaunietis iki šiol laisvę išsaugodavo dėl jam diagnozuotos sunkios ligos. Kauno policijos atstovės Justinos Kazragytės patvirtinimu, antradienį 17.40 val. sulaikytas automobilį „Mercedes-Benz“ vairavęs skandalingai pagarsėjęs M. Mažeika neturėjo teisės vairuoti, jam taip pat nustatytas 0,51 promilės girtumas. Pareigūnai automobilyje aptiko ir folijos gabalėlį su galbūt narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir baltos spalvos milteliais, kaip įtariama – amfetaminu. Su Kauno gaujomis siejamas Asilas jau ketvirtą kartą – nuo tada, kai buvo už 20 tūkst. eurų užstatą paleistas iš suėmimo dėl savo ligos, buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, nors tokia teisė už ankstesnius pažeidimus iš jo atimta.
Po pastarojo M. Mažeikos sulaikymo Kauno centre su galbūt narkotinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo jomis be tikslo platinti. Šį ikiteisminį tyrimą kuruoja prokuroras, palaikantis kaltinimą ir byloje, kurioje M. Mažeika kaltinamas nužudymu. Per praėjusią savaitę vykusį tyrimą atliekančios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos posėdį M. Mažeika, žadėjęs duoti parodymus po visų liudytojų apklausos, staiga savo planus pakeitė. Esą dėl prastos sveikatos būklės. Ar jo skydu tapusi onkologinė liga vėl suveiks kaip burtažodis, turėtų paaiškėti šiandien, vėl kreipiantis į Kauno apylinkės teismą dėl M. Mažeikos suėmimo. Greta Čižinauskaitė – „Teismo malonės sulaukęs siautėja toliau“. KAUNO DIENA
Buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas po 7 metus trukusio tyrimo išgirdo nuosprendį, tačiau kaltu pripažintas politikas belangės išvengė – bausmės vykdymas ir jam, ir kitiems teisiamiesiems buvo atidėtas. Už piktnaudžiavimą, kyšininkavimą ir vadovavimą suburtai bendrininkų grupei 59 metų V. Matuzui paskirta 3 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir sumokant 1 506 eurų baudą. Politiko sutuoktinę 62 metų Danutę Matuzienę teismas pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo bei padėjimo bendrininkauti ir skyrė 2 metų ir 9 mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams. Moteriai skirta ir 7 980 eurų bauda.
Kitiems teisiamiesiems – buvusiam „Panevėžio energija“ vadovui 71-erių Vytautui Šidlauskui, buvusiam „Panevėžio energija“ darbuotojui 72 metų Stanislovui Rapui ir „Žilvičių“ kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkui 59 metų Gintarui Žilėnui bausmės vykdymas taip pat atidėtas. Teisiamųjų grupė buvo kaltinama siekusi užvaldyti didelės vertės bendrovės „Panevėžio energija“ turtą. Šiaulių apygardos teisme apkaltinamąjį nuosprendį išklausęs V. Matuzas neslėpė, kad jį skųs. Pasak jo, „tai yra absurdas, akivaizdus kerštas“. Gintaras Šiuparys – „Nuteisė kartu su sutuoktine“. LIETUVOS RYTAS
