Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

„Mane irgi gąsdino pažymomis“, – buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, įsiplieskus politinės korupcijos skandalui, drįso prabilti apie tai, kaip atkakliai ją spaudė ekspremjeras Algirdas Butkevičius, ir kokie negražūs žaidimai vyko ankstesnės Vyriausybės kabinetuose, – rašo „Lietuvos rytas“. Aiškėja, jog būtent A. Butkevičius, kuris kaip liudytojas buvo apklaustas „MG Baltic“ byloje,“ itin stengėsi, kad savo kėdę paliktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius. Nors nuo tos dienos, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai J. Miliaus kabinete atliko kratą ir pareiškė šiam valdininkui įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba, praėjo jau daugiau kaip pusantrų metų, bet J. Milius iki šiol neišgirdo paaiškinimo, kuo jis prasikalto ir kas parašyta slaptoje pažymoje, kurią esą matė premjeras.

„A. Butkevičius manęs vis paklausdavo apie J. Milių: „Ar jau kalbėjai su juo, ar jis tikrai neatsistatydins?“ Ir tai vyko su tam tikrais gąsdinimais. Man buvo pasakyta, kad ir apie mane gali atsirasti kažkokių pažymų. Tik aš iki šiol nenumanau, apie ką jose būtų rašoma. Tuometinio premjero tikslas buvo vienintelis – kad aš kokiu nors būdu priversčiau trauktis iš pareigų J. Milių“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė V. Baltraitienė. „Šis skandalas, į kurį esu įtrauktas – tai pavyzdys, kaip lygioje vietoje žmogus tampa įtartinas, kaip kažkokie įtakingi asmenys panorėję gali sugadinti daug metų kurtą gerą vardą“, – teigė J. Milius. Ar jis sieks teisingumo? „Taip. Man reikia susigrąžinti gerą vardą. Daugiau man nieko nereikia“, – sakė J. Milius. Rasa Karmazaitė – „Eksministrė: aš patyriau A. Butkevičiaus šantažą“. LIETUVOS RYTAS

Tik apie 40 iš 700 Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentų ir iki tuzino dėstytojų panoro susitikti su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu bei pasinaudoti proga pateikti jam klausimą. Pirmasis TSPMI inicijuoto renginių ciklo „Klausiate? Atsakau“ susitikimas žadėjo duoti toną, juk svečias – pats Vyriausybės vadovas. Tačiau net organizatoriai prisipažino nustebę ir dėl negausaus susidomėjimo, ir dėl „nesikandžiojančių“ klausimų S. Skverneliui. Pavyzdžiui, ar prezidento rinkimai netaps veiksniu, galinčiu paveikti ir premjero išskaičiavimus? Į šį klausimą S. Skvernelis atsakė pajuokaudamas, kad niekas neklausia, kuo jis norėtų tapti: gal ne prezidentu, o europarlamentaru ar Vilniaus meru.

Juk kitąmet – treji rinkimai. „Jei pradėčiau galvoti apie Vyriausybės darbus per prezidento rinkimų prizmę, būtų galas“, – tikino S. Skvernelis ir žadėjo iki pat kito pavasario, kai prasidės rinkimų kampanija, susitelkti vien į premjero darbą. Esą jam įdomesnis Lietuvos valstybės vadovo, o ne prezidento vaidmuo. Savo sprendimo – kandidatuoti ar ne – premjeras kol kas neatskleidė. „Tegul pasinervina galimi konkurentai“, – šmaikštavo S. Skvernelis, kalbėdamas su TSPMI studentais ir dėstytojais.

Tarptautinėje erdvėje populiariu rotušės susitikimų (townhall meeting) ciklu TSPMI siekia prisidėti prie politikos lyderių atskaitomybės didinimo, politinio skaidrumo puoselėjimo, sudaryti jaunimui galimybę pasikalbėti su aukščiausiais šalies vadovais, pateikti aktualius klausimus, skatinti politines diskusijas, o politikams – pasitikrinti savo idėjas ir įsiklausyti į visuomenės nuomonę. Aušra Lėka – „Premjeras studentų nesudomino“. LIETUVOS ŽINIOS

VSD pažymoje apie „MG Baltic“ įtaką šalies politikams ir įtakingiems valdžios atstovams užsimenama, kad yra ir daugiau verslininkų, už kurių paramą politikai linkę „atidirbti“, nors tokią praktiką buvo siekiama panaikinti 2012 m., kai buvo uždrausta verslui remti partijas. Tad šiandien Seime jau pateiktas siūlymas grąžinti tokią galimybę verslui. Tiesa, pasiūlius remti partijas „aklai“, – rašo „Vakaro žinios“. Turėdamas tokį tikslą Seime Politinių partijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Bronislovas Matelis. Svarbiausias įstatymo pataisų akcentas yra toks, kad juridiniai asmenys galėtų finansuoti visų partijų veiklą, tačiau tai būtų leidžiama daryti paramą pervedant į vadinamąjį „Akląjį politinių partijų finansavimo fondą“. Pinigai partijas pasiektų pagal tai, kiek mandatų per rinkimus jos išlošė Seime.

„Pagal mano pasiūlytą schemą nei partija nežinos paramos šaltinio, nei verslas nežinos, kuriai partijai atiteks pinigai“, – sakė B. Matelis. Tai, kad verslas, tikėtina, nenorės remti „katės maiše“ ir aklasis fondas liks tuščias, pasak parlamentaro, tik „parodytų, kad verslas nenori remti politikos, tiesiog nori užsiimti politine korupcija“. „Tikiu, kad gali atsirasti stambių kompanijų, kurios sutiks tokiu būdu finansuoti politinių partijų veiklą. Suteikiu sąlygas sąžiningai stiprinti politinę sistemą. Tai legaliai galėtų padaryti ir D. Mockus. O lėšų partijoms labai trūksta. Kuo daugiau lėšų partijos turėtų, tuo būtų didesnė politinė konkurencija“, – sakė B. Matelis.

Tačiau Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, mano, kad tokia sistema neveiks. „Kai bandoma reguliuoti taip dirbtinai, atrodo, kad gyvename idiotų šalyje, o žmonės nieko nesupranta. Bet taip nėra. Todėl aš pritariu tam, kad būtų grąžinta galimybė juridiniams asmenims skaidriai finansuoti partijas. Žinoma, įtvirtinant protingas „lubas“. Viskas turi būti skaidru, o rėmėjų sąrašai turi būti prieinami bet kam. Rinkimų metu partijos turėtų viešinti ne tik savo programas, bet ir rėmėjus. O žmonės tegul renkasi, už ką balsuoti“, – sakė V. Sutkus. Justina Gafurova – „Partijos nori daugiau pinigų“. VAKARO ŽINIOS

KULTŪRA

Sostinėje netoli Arkikatedros įsikūrusi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka rekonstruojama, tačiau ir vykstant darbams čia aptarnaujami skaitytojai. Pasak Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto, šiuo metu rekonstruojamas buvęs saugyklos pastatas, iki šių metų pabaigos turėtų iškilti visas penkiaaukštis pastatas iki pat stogo. Jo pirmame aukšte bus įrengta šiuolaikiška skaitytojų priėmimo erdvė, duris atvers visiems prieinama kavinė. Dalis šio pastato bus skirta rankraščiams, retiems spaudiniams ir vertingiausiai mokslo literatūrai saugoti. Buvusio saugyklos pastato rekonstrukcija turėtų būti baigta 2020-aisiais.

Deja, pasak bibliotekos direktoriaus, finansavimas nėra pakankamas. Mat pernai vasarą, kai buvo formuojamas valstybės biudžetas, bibliotekai paskirta visa prašyta 3 mln. eurų suma, tačiau kai biudžetas buvo patvirtintas, paaiškėjo, kad ši suma sumažėjo 1 mln. 800 tūkst. eurų. Taigi stogui nebeužteks, o „be stogo žiemą kentės tai, kas padaryta“. LMA Vrublevskių biblioteka 2012-aisiais minėjo šimtmetį ir yra antra seniausia po Vilniaus universiteto bibliotekos. Milda Kniežaitė – „Vrublevskių biblioteka: ką išvysime po rekonstrukcijos“. LIETUVOS ŽINIOS

Kuršėnuose visą šeštadienį šurmuliavo Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė, kurios tema – „100 metų atkurtai Lietuvai / 437 metai Kuršėnams / Tarp aukštaičių ir žemaičių&“ Regiono šventę drąsiai galima pavadinti tarptautine, nes joje dalyvavo daug užsienio kolektyvų. Programoje daugybė renginių akiai paganyti, pačiam dalyvauti, savo miestu ir žmonėmis pasidžiaugti. Pasak Šiaulių rajono kultūros centro direktorės Jovitos Lubienės, tikrai viskas pasisekė, renginys puikus. Iš vienos pusės, anot J. Lubienės, surežisuota iš anksto planuota eisena, programa, dalyvių prisistatymai, iš kitos pusės – kūrybos ir džiaugsmo laisvė. Patrauklu, linksma, žaisminga ir įdomu. Teresė Hokienė – „Marga, skambi Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Vardan tos…“ ŠIAULIŲ NAUJIENOS

TEISĖTVARKA

Kauno apygardos teismas antradienį atvertė kruvinos bylos puslapius be keturių šeimos narių žudiko, nes jis – 27 metų Egidijus Anupraitis – yra pripažintas nepakaltinamu ir gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Posėdžio metu išaiškėjo detalės, kurių pareigūnai ilgą laiką nepasakojo visuomenei – kaip gyveno šiurpias žudynes patyrusi šeima ir jos budelis, kas vyko paskutinėmis dienomis iki tragedijos? Ramaus būdo E. Anupraitis puikiais pažymiais baigė vieną geriausių Kauno mokyklų – „Saulės“ gimnaziją, Liverpulio universitete studijavo chemiją ir nanotechnologijas, o grįžęs į Lietuvą įsidarbino apsaugininku, išlaikė egzaminą ginklui laikyti. Teisme antradienį liudijo buvę E. Anupraičio kaimynai, bendradarbiai, Marijampolėje jį sulaikę policininkai.

2017 metų kovo 25-ąją arba 26-ąją šūviais į galvą, krūtinę ir kitas vietas Gaižėnų kaimo sodyboje buvo sušaudyti kartu su E. Anupraičiu gyvenę šeimos nariai – jo 74 metų močiutė Genovaitė Anupraitienė, 49 metų tėvas Gintaras Anupraitis, 48 metų motina Andžela Anupraitienė ir tėvo brolis 37 metų Nerijus Anupraitis. Gyvas po šūvių serijos liko tik E. Anupraičio senelis 80-metis Gediminas Anupraitis, kuriam užpuolikas peršovė kojas. Pensininkas vienintelis matė kraupų nusikaltimą, bet pareigūnams papasakoti apie jį nepajėgė, ir po kelių mėnesių užgeso slaugos įstaigoje, bet mirtį sukėlė ne šūviai, o liga. Kovo 27 d. negyvus artimuosius rado Kaune studijuojanti ir gyvenanti Sandra Anupraitytė. Nustatyta, kad E. Anupraitis serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir manoma, kad jo laukia ilgas gydymas psichiatrijos ligoninėje. Vygandas Trainys – „Mįslė: kodėl tylenis išžudė savus?“ LIETUVOS RYTAS

Prieš 10 metų laive „Rio Ekuku“ įvykusi tragedija iki šiol neduoda ramybės trijų mįslingomis aplinkybėmis žuvusių jūrininkų artimiesiems. Prašymų išsamiai išsiaiškinti, kas gi nusinešė trijų vyrų gyvybes, tyrėjai nenorėjo imtis, nors mirusiųjų artimieji tikina surinkę šokiruojančių faktų šioje makabriškoje istorijoje, – rašo „Klaipėda“. „Aš iki šiol nežinau, ką palaidojau Lėbartų kapinėse. Nors vyras mirė 2008- ųjų liepos 15-ąją ir po kurio laiko man buvo parvežta esą jo palaikų urna, netikėtai iš Afrikos gavau dokumentų, kuriuose parašyta, jog mano vyro palaikai palaidoti kažkur Rusijoje… Nejau niekam nekyla įtarimų, jog mus, našles, tiesiog gudriai apmovė?“ – nuoskaudą liejo Marytė Kazlauskienė, laive mirusio Stasio Kazlausko našlė.

2008-ųjų vasarą „Rio Ekuku“ aptikti iš viso trys mirę vyrai – be S. Kazlausko, mįslingomis aplinkybėmis mirė ir Linas Jamantas, ir Algimantas Tamavičius. Tragedija įvyko 2008-ųjų liepos vidury, laive, kuris plaukiojo maršrutu tarp Karačio uosto Pakistane ir Pusiaujo Gvinėjos uosto Bata. Oficiali versija – vyrai mirė nuo apsinuodijimo. Buvęs šio laivo kapitonas Juozas Liepuonius taip pat prasitarė, jog dažnokai pagalvoja apie keistą mirties prakeiksmą, paženklinusį šį laivą. Mat po šių trijų vyrų mirties ir Tado Paulausko, kuris taip pat aptiktas laive po išgertuvių, šiame laive būta dar esą trijų mirčių. M. Kazlauskienė nusprendė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir viliasi pasiekti teisingumą. Asta Aleksėjūnaitė – „Mirties laive – paslaptys“. KLAIPĖDA