Audriaus Juškos žieminių šiltnamių ūkyje vėl statybos. Montuojami dar 6 hektarai šiltnamių, statoma nauja biokuro katilinė.
Po būsimais šiltnamiais žemės gelmėse slypi kvarcinio smėlio klodai, dėl ko prieš leidimą statyti šiltnamius buvo nusiteikusi bendrovė „Anykščių kvarcas“, statybas ant žemės gelmėse slypinčių turtų draudžia Žemės gelmių apsaugos įstatymas. Atkaklus, tačiau nešnekus ūkininkas jau pradėjo žieminių šiltnamių statybas, nors statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo klausimą dar nagrinėja teismas.
Kalbinamas apie statybas A. Juška buvo nešnekus. „Nėr čia ką rašyt, kai pastatysime, pakviesiu“, – sakė ūkininkas, tačiau paliudijo, kad nauji šiltnamiai užims 6 hektarų plotą. Jiems šildyti statoma ir galinga biokuro katilinė.
A. Juškai užsimojus plėsti šiltnamių ūkį, paaiškėjo, kad po būsima šiltnamių teritorija žemės gelmėse glūdi šiuo metu neeksploatuojami kvarcinio smėlio klodai. Kvarcinį smėlį kasanti ir flotuojanti bendrovė „Anykščių kvarcas“, savaime aišku, nepritarė statyboms toje vietoje, tokios pozicijos, kad kvarcinis smėlis svarbiau už pomidorus ir agurkus, laikėsi ir geologai. Pasak AB „Anykščių kvarcas“ generalinio direktoriaus Eugenijaus Andriejausko, jei kvarcinio smėlio karjeras bus eksploatuojamas dabartiniu tempu, jo dar užteks 15 – 20 metų, o kur bus kasamas smėlis tolimoje ateityje, kol kas neaišku.
Vis dėlto leidimas žieminių šiltnamių statyboms, reikia manyti, buvo išduotas, ne gi be reikiamų dokumentų ūkininkas ryžtųsi pradėti tokio masto statybas? Juk Žemės gelmių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 – ioje dalyje rašoma, kad: „Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“.
„Anykštos“ žurnalistui apie šią situaciją pasiteiravus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, inspekcijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė atsakė, kad šiltnamių statybą Vikonių kaime leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą nagrinėja teismas. „Yra galimybė teismų procesą baigti taikos sutartimi. Šiuo metu aptariamos galimos sutarties sąlygos, iš kurių vienos esmė neišvengiamai būtų tokia, kad statytojas įsipareigoja atsiradus poreikiui naudoti žemės gelmių išteklius žemės sklype (gavus Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir parengimo žemės gelmių išteklių naudojimui), savo sąskaita, ne vėliau kaip per 12 mėnesių, pašalins nuo žemės sklypo visus statinius, sutvarkys statybvietę bei pašalins bet kokias kitas kliūtis, kurios trukdytų žemės gelmių išteklių naudojimui. Būtų numatyta ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą“, – „Anykštai“ atsakė V. Aliukonienė.
Buvęs LR Seimo narys, Anykščių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura neslepia džiaugsmo, kad žieminių šiltnamių ūkis plečiamas ir užims dešimties hektarų plotą. Pasak A. Bauros tai dešimtys naujų darbo vietų Anykščių krašto gyventojams, o parduotuvėms šviežios lietuviškos daržovės. „Dabar tik 35 procentus rinkos tenkina lietuviškuose šiltnamiuose užaugintos daržovės, tad plėsti jų ūkį perspektyvu“, – pastebėjo A. Baura.
Verstis šiltnamine daržininkyste A. Juška pradėjo beveik prieš du dešimtmečius nuo vos kelių arų dydžio šiltnamių. Prieš dešimtmetį ūkininkas su Europos Sąjungos parama pastatė 2 hektarų šiltnamius, beje, 2006 – aisiais tapęs konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju. Jam su žmona Rūta verstis šiltnamine daržininkyste sekėsi, tad 2013 – aisiais ūkininkas šiltnamių plotą padvigubino, pasistatė naują modernią katilinę jiems šildyti.
Jau šiuo metu ūkininkas yra vienas iš stambesnių rajono darbdavių, šeimininkauja 4 hektarų šiltnamiuose, o baigus statybos darbus šiltnamių ūkis padidės iki 10 – ies hektarų. Šiltnamius montuoja Lenkijos bendrovė „Agrocur“.
Pasak ūkininko, jau veikiančiuose šiltnamiuose auginamais pomidorais ir agurkais prekiauja visi Lietuvos prekybos tinklai.