Popiežius Jonas Paulius II sekmadienį priartės prie šventųjų – jo įpėdinis paskelbs jį palaimintuoju prieš, kaip tikimasi, šimtatūkstantinę minią.
Popiežius Jonas Paulius II sekmadienį priartės prie šventųjų – jo įpėdinis paskelbs jį palaimintuoju prieš, kaip tikimasi, šimtatūkstantinę minią.
Artėjant iškilmėms, Romą užplūdo maldininkai iš viso pasaulio, daug jų – iš popiežiaus gimtosios Lenkijos. Jie dalyvaus didžiausiame renginyje Italijos sostinėje po 2005-aisiais vykusių popiežiaus laidotuvių.
Savaitgalį Romos Šv. Petro aikštėje susirinko minios žmonių su valstybinėmis vėliavomis ir dainuojančių dainas. Aikštė buvo nuklota popiežiaus nuotraukomis.
Šeštadienio vakarą vykusioje maldos vigilijoje dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Mišios vyko Didžiajame cirke (Circus Maximus), kuriame senovės romėnai rengdavo kovos vežimų lenktynes. Kai kurios bažnyčios Romoje buvo atviros maldininkams visą naktį.
Jono Pauliaus II įpėdinis popiežius Benediktas XVI sekmadienį ištars lotynišką formuluotę, paskelbdamas vieną populiariausių popiežių istorijoje Bažnyčios „palaimintuoju”.
Iškilmėse dalyvaus ir sesuo Mari Simon Pjer (Marie Simon-Pierre), Parkinsono liga sirgusi prancūzų vienuolė. Jos moksliškai nepaaiškinamas išgijimas siejamas su Jono Pauliaus II tarpininkavimu užtariant, kad įvyktų Dievo stebuklas.
Po beatifikacijos Vatikanas turi priskirti dar vieną stebuklą popiežiui, kad galėtų jį paskelbti šventuoju.
Pranešama, kad iškilmėse dalyvaus apie 90 oficialių delegacijų iš viso pasaulio, įskaitant penkių Europos karališkųjų šeimų narius ir 16 valstybių vadovų.
Į iškilmes atvyko ir Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabė (Robert Mugabe), kuriam taikomos sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje. Europos Sąjunga (ES) yra jam uždraudusi keliauti po bloko šalis nares, išskyrus Vatikaną, kuriame vyks ceremonija, nes tai yra suvereni valstybė, nepriklausanti ES.
Jono Pauliaus II karstas su jo palaikais penktadienį buvo iškeltas iš kriptos po Šv. Petro bazilika. Medinis karstas stovės priešais pagrindinį Šv. Petro bazilikos altorių. Po sekmadienį vyksiančių beatifikacijos mišių karstas ir toliau stovės toje vietoje, o bazilika bus atvira lankytojams tol, kol apsilankys visi to norintieji.
Vėliau karstas bus padėtas naujoje kriptoje po šoninės koplyčios altoriumi, netoli Mikelandželo skulptūros „Pieta”. Marmurinė plokštė, dengusi ankstesnę popiežiaus laidojimo vietą, bus išsiųsta į Lenkiją.
Teigiama, kad Jono Pauliaus II beatifikacija įeis į istoriją kaip šių laikų anksčiausia – nuo popiežiaus mirties praėjo šešeri metai ir vienas mėnuo.
Nors dauguma katalikų sveikina sprendimą paskelbti popiežių palaimintuoju, yra ir jį kritikuojančių, kurie teigia, kad tai įvyko per anksti.
