Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio populiarumo reitingai pastaruoju metu nukrito, trečiadienį skaitys savo metinį pranešimą.
Tai bus pirmas 66 metų lyderio metinis pranešimas naujoje – jau ketvirtojoje – jo kadencijoje. Pernai V. Putinas laimėjo rinkimus ir užsitikrino prezidento postą iki 2024-ųjų.
Pernai V. Putinas per savo beveik dvi valandas trukusį metinį pranešimą, pribloškusį Vakarus ir nemažai rusų, pristatė naują Rusijos ginklų arsenalą.
2018-aisiais, likus dviem savaitėms iki jo perrinkimo, V. Putinas rusams žadėjo geresnes gyvenimo sąlygas ir gyrė Maskvos karinę galią, o santykiai su Vakarais buvo nusmukę į nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas.
Po tos kalbos V. Putino reitingai buvo didžiausi nuo 1999-ųjų, kai jis atėjo į valdžią.
Tačiau praėjus vieniems metams V. Putino populiarumas susitraukė dėl ekonominių problemų.
Prezidentui spalį patvirtinus itin nepopuliarią reformą dėl pensinio amžiaus didinimo, jo reitingai smarkiai nukrito.
Nepriklausomo Levados centro praėjusio mėnesio apklausa parodė, kad V. Putino reitingai siekia 64 proc. – mažiausiai nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.
Spalį atlikta kita šio centro apklausa atskleidė, kad tik 40 proc. rusų balsuotų už V. Putiną, jei tuo metu vyktų rinkimai.
Politologo Aleksejaus Muchino manymu, šiemet V. Putinas savo metiniame pranešime koncentruosis į „vidaus politiką ir ekonomiką“, nukentėjusią nuo 2014 metais paskelbtų Vakarų sankcijų dėl Maskvos vaidmens Ukrainos konflikte.
„Pozityvios temos“
Vienas aukšto rango pareigūnas, kurį citavo nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“, sakė, kad daugiausia dėmesio V. Putino kalboje bus skirta „pozityvioms temoms“, kurias „supranta žmonės“.
Tas šaltinis nurodė, kad užsienio politika V. Putino kalboje liks antrame plane; prezidentas, be kita ko, kalbės apie Rusijos kosmoso programą ir aptars, kaip išspręsti šalį kamuojančias problemas.
Politologas Dmitrijus Orlovas sakė, kad V. Putinas taip pat gali perspėti apie Rusijai iškilusias „išorines grėsmes“.
D. Orlovo teigimu, prezidentas aptars JAV pasitraukimą iš svarbios ginklų kontrolės sutarties, kurią 1987 metais pasirašė Maskva ir Vašingtonas.
Anksčiau šį mėnesį tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos sustabdė savo dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje, kaltindamos viena kitą pažeidus šį susitarimą.
A. Muchinas savo ruožtu sakė, kad V. Putinas veikiausiai užsimins ir apie krizę Venesueloje. Maskva kaltina Vakarus „destruktyviu kišimusi“ į Karakaso reikalus ir palaiko savo sąjungininką venesueliečių prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą).
Rusijos lyderis taip pat gali paminėti savo sąjungininko Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sėkmę su Rusijos kariuomenės pagalba atkovojant didžiąją dalį savo šalies teritorijos iš sukilėlių ir džihadistų kontrolės, pridūrė politologas.
