![](https://www.anyksta.lt/wp-content/uploads/2016/11/48864_63422_regular_img_1906.jpg)
Mirus garsiajam Viešintų muziejininkui Povilui Jurkštui (1919 – 2006) jo palikimas pasiliko Viešintose ir vietinei bendruomenei, o ypatingai entuziastui Algimantui Bekeniui bei bendruomenės aktyvui rūpinantis buvo deramai sutvarkytas.
Pasinaudojus ES parama, pasitelkus savanorių darbą, išvalytos, paremontuotos patalpos, pagal temas išdėlioti eksponatai ir jau laukiama, kada įvyks Povilo Jurkšto etnografinio muziejaus Viešintose atidarymo iškilmės.
Maloniai nusišypsojęs Povilas Bekenis atvėrė dar paties P. Jurkšto nešiotą rausvos spalvos tašikę ir, išėmęs raktą, atrakino žalios tvoros, juosiančios sodybą, vartus. Įėjom visai kitoje vietoje nei kadaise vaikščiodavom. Atvėrėme pirmiausia seklyčią, žvilgtelėjom į vežiminę, kur tebėra legendinis čekiškas motociklas „čežetas“, po to įžengėme į senąją be metalinio vinies, tik mediniais kuoliukais sukalant, pastatytą klėtį, žvalgėmės į ant „užlų“ sudėtas bumbles. O dirbtuvių klėtyje tauriai švyti Povilo Bugailiškio drožta javus sėjančio vyro figūra, tebėra ir Misijų kryžius…
Visur gražu, spindi nauji, tamsiai rausvos spalvos skardiniai stogai, kiemas šviesus, pasilikę tik gražiausi medžiai, tik gaila, kad nebeliko lėšų suremontuoti trobai, kad kiemas taip pat be dvasios, kad vis neskiriama nors pusė etato muziejui prižiūrėti ir lankytojus priimti.
Nustebino švara, tvarka, kiekvienas eksponatas nuvalytas, nuplautas ir nušveistas, padažytas, ar dar kokiu naudingu skysčiu nuteptas. A. Bekenis pastebėjo, kad darbavęsis šešerius metus, gal net alergiją nepagydomą čia pasigavęs. Bet dabar jau nebegalįs – nebėra nei jėgų, nei noro, tegul jaunesni imasi. Visur matyti žmogaus prigimtinė tvarka: štai kabo eilėje kačergos ir šakės krosnyse šeimininkauti – kiekvienos kote įsukta kilpelė, tad labai patogu ant vinutės užverti. Paėmiau, pakilojau seną medpadį ir užsimiršęs bandžiau į kitą vietą padėti, tačiau A. Bekenis mane tuoj sudraudė: „Padėk ten, kur buvo… “ Štai taip, tvarka turi būti.
Kas bus toliau, kaip bus naudojamas unikalus etnografinis rinkinys, kiek dėmesio sulauks iš visuomenės bei valdžios atstovų? Matyt, etatinių darbuotojų čia nebus, matyt, rinkiniu rūpinsis bendruomenės entuziastai ir sąmoningi piliečiai – didieji savojo krašto patriotai.