Prasidėjo rudens lygė – metas, kai diena susilygina su naktimi

Prasidėjo rudens lygė – metas, kai diena susilygina su naktimi. Kitaip sakant, sulaukėme astronominio rudens ir Anykščių gatvėse pamatyti beklaidžiojančius poilsiautojų būrelius galėsime vis rečiau. Tiesa, prisimenant, kad anykštėnai masiškai emigruoja į užsienio šalis ir yra savotiški „turistai“, drąsiai galime teigti, kad kurortinis sezonas ir toliau „sėkmingai“ tęsis.
Yra toks nuvalkiotas posakis: „Viščiukus skaičiuoja rudenį“. Tad leisiu žvilgtelėti, kuo 2017 metų vasara įsimintina buvo poetų ir rašytojų krašte – Anykščiuose.

Taip jau viskas susiklostė, kad šiemet neteko pabūti respublikinėje žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventėje „Bėk bėk, žirgeli!”. Jaučiuosi nieko nepraradęs. Jau net portalo anyksta.lt komentatoriai „šukuoja“ šventės organizatorius, kad ten taip viskas iki „tradiciškumo“ pabodę, kad net yra siūloma padaryti pertrauką. Vietoje šios šventės, manau, Anykščiams reikėtų pagalvoti apie stiprią kurortinio sezono atidarymo šventę su daug muzikos, fejerverkų ir kitų smagių dalykų. Ir būtinai su daug cukraus vatos, kurią prekybininkams „Bėk bėk, žirgeli!” uždrausti pardavinėti panoro savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui Audronė Pajarskienė. Juk ne kartą tie patys rajono vadovai yra kalbėję, kad su savo turizmo pasiūla Anykščiai jau lenkia net pačią Palangą. Jūros neatsivešime, tačiau jei jau įsisukome į kurortų lenktynes, pats metas bent jau žirgelius iš Niūronių gabenti į miesto centrą. Ne tik pasigrožėti. Galėtų jie atlikti ir taksi funkciją bei būti savotiškais “uberiais” kovojant su šio verslo monopolistinėmis kainomis Anykščiuose.
Šią vasarą, ko gero, ir toliau būtume lingavę pagal vietos meno mėgėjų traukiamas dainas apie berželius svyruonėlius ir bernelio nesulaukiančią mergelę rūtų darželyje, jei ne Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė Jolanta Pupkienė su savo organizuojamu „Troškimų“ festivaliu. Troškūnuose surengtas legendinės grupės „Lemon Joy“ koncertas buvo vienas geriausių muzikinių įvykių, kuriuos teko patirti šią vasarą. Tiesa, po šių metų „Troškimų“ J. Pupkienė pareiškė, kad viskas su šiuo festivaliu baigta, tačiau tiems, kas šią troškūnietę pažįsta, ko gero, net nekyla dvejonių, kad kitąmet ir vėl „kažkas bus“. O kitiems Anykščių kultūros centro kaimo skyrių renginių organizatoriams norėtųsi „nuoširdžiai padėkoti“ už didžiulį rūpestį organizuojant šalies masto muzikos „žvaigždžių“, tokių, kaip „Balius“ ar „Sawy“, koncertus. Pats metas netgi pagalvoti apie tokios muzikos festivalį kur nors Debeikiuose ar Piktagaly.
Kalbant apie muziką, šią vasarą ir toliau sau lygių neturėjo festivalis „Devilstone“, o Anykščių miesto šventėje maloniai nustebino šventės organizatorių sumanymas į pagrindinį koncertą pasikviesti  grupes „Pelenai“ ir „Bix“. Iki sostinės – tik valanda kelio ir ten galima aplankyti aibę panašių koncertų, vis dėlto labai smagu, kai populiariosios muzikos grandai neaplenkia ir Anykščių. Juk anykštėnai nusipelnė daugiau, nei klausytis prasto skonio muzikos per „Nykščių“ radiją.
Šią vasarą pakankamai nemažai darbo turėjo Anykščių viešojo maitinimo įstaigos, savo kainomis jau netrukus aplenksiančios ir pačią Palangą.  Nustebino išliaupsintasis  stilingasis šeimos restoranėlis “5 taškai”. Užsisakius bokalą nepigiai kainuojančio alaus, restorano savininkė putas iš bokalo kabliavo šaukštu. Alaus gurmanams toks procesas kelia šypsenas ir, jei tai įprasta kur nors turgaus kavinėje, to čia tikrai nesitikėjau… Tuo pačiu norėčiau „padėkoti“ ir „Perino food and wine“ už vakarykštę, net normaliai nepašildytą lazaniją. Į tai atkreipus dėmesį, iš aptarnaujančio personalo „nulinė“ reakcija…
Tačiau labiausiai ši vasara anykštėnams, ko gero, įsiminė savo orais. Po Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių Europos krepšinio čempionate apie tai net gimė anekdotai: „Kas bendro tarp pergalės prieš Vokietiją ir praėjusios vasaros? +17“… Nepaisant to, mūsų šiltnamyje derėjo gigantiški pomidorai, o bulvės, nors ir murkdėsi vandenyje, išaugo „cepelininės“.
Ruduo – taip pat žavus metų laikas. Pamenu, vienais metais Anykščiuose netgi buvo kilusios diskusijos, ar būtina sugrėbti krentančius rudeninius lapus. Esą geriau jais pasidžiaugti ir pajusti tikrąją rudenio dvasią. O tas rudeninių obuolių, kuriais kasmet pakvimpa Anykščiai, kvapas… Tik, gink Dieve, nesusigundykite jų nusiraškyti nuo šį savaitgalį miesto centre išdygsiančio“ Obelų sodo. „Kaip pernai, take sudėtą obuolių pynę išvalgys visi badaujantys“, – taip apie tokius „oboliautojus“ atsiliepė savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai ir turizmui A. Pajarskienė.
Jei jau „badaujantys“, matyt, šis vasaros sezonas iš turistų anykštėnams turtų susikrauti ir vėl nepadėjo. Šokiais ir dainomis ilgai sotūs nebūsim. Nuo poilsiautojų ištuštėjus Anykščių miesto gatvėms, nori to ar nenori, savotiškais „turistais“, kaip tie rudeniniai paukščiai, bus priversti tapti patys anykštėnai… O kryptis aiški.