Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį kalbėdamas Vyriausybėje surengtoje konferencijoje-diskusijoje „Šalies energinio efektyvumo didinimas: nuo atskirų daugiabučių atnaujinimo iki kompleksinės kvartalų renovacijos“, pažymėjo, kad tai labai sėkmingas projektas, kuris turi didžiulę įtaką žmonių gerovei ir šalies ekonomikai. „Turėjome aiškią viziją ir pritaikėme naujas finansines priemones, kurios padėjo išjudinti iš mirties taško daugiabučių renovaciją“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Premjeras priminė, kad 2013 metai Vyriausybė pradėjo darbą, energetiniu požiūriu, labai sudėtingu laiku. Lietuva neturėjo alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, ir Rusijos monopolijos mums buvo nustačiusios bene didžiausias kainas Europoje.
„Sovietmečiu statytiems daugiabučiams namams šildyti reikėjo didžiulio dujų kiekio, nes pastatai – kaip kiauras rėtis. Dėl pasenusių inžinerinių šildymo sistemų, nesandarių statybinių technologijų didelė dalis pagamintos šilumos išeina į orą. Vėsiuose butuose gyvenantiems žmonėms pateikiamos didelės sąskaitos už šildymą. Tačiau jie nepalaikė ankstesnės Vyriausybės Daugiabučių namų atnaujinimo programos, nes ypač vyresnės kartos atstovus baugino asmeninės paskolos renovacijai ir palūkanų našta“, – sakė premjeras, pažymėdamas, kad dabar visa tai atrodo kaip tolima praeitis. Šiandien turime ilgą eilę renovacijos laukiančių namų. Renovacijos darbams savivaldybėse jau trūksta statybininkų – juos kviečiame iš kaimyninių šalių.
Vyriausybės vadovas pateikė statistikos: nuo 2005 iki 2013 metų, tai yra per septynerius metus, Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 400 daugiabučių. Per pastaruosius trejus su puse metų, pritaikius naują finansinį modelį, renovuota beveik tris kartus daugiau – per 1 100 daugiabučių, ir šiuo metu atnaujinama dar 800 namų. Metų pabaigoje planuojama užbaigti daugiau kaip 1 500 projektų, iš kurių 80 procentų įgyvendinami pagal mūsų Vyriausybės parengtą programą.
Kaip pažymėjo Ministras Pirmininkas, energinio efektyvumo programa Lietuvai svarbi net tik dėl pačios renovacijos. Ši programa suaktyvino reikšmingas ekonomines ir socialines permainas – pirmiausia iš nuosmukio dugno į plėtros aukštumas pakėlė Lietuvos statybų verslą ir padėjo atgaivinti krizės metais sustingusią nekilnojamo turto rinką. Šiuo metu įgyvendinamų renovacijos projektų vertė sudaro beveik dešimtadalį praėjusių metų statybos sektoriaus apyvartos. Investicijos į jau atnaujintus ir šiuo metu renovuojamus pastatus viršija pusę milijardo eurų. Skaičiuojama, jog šiandien daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja daugiau kaip 300 statybos bendrovių. Dauguma jų – smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios steigia naujas darbo vietas, ypač regionuose.
„Sukaupę įkvepiančios patirties, kuria jau domisi Europos Sąjungos institucijos bei kitos šalys, pradedame įgyvendinti sudėtingesnius projektus. Lietuva dar tebevartoja labai daug energijos – pastatams apšildyti tenka maždaug 40 procentų. Akivaizdu, kad pavienių tiek daugiabučių, tiek viešųjų pastatų atnaujinimas negarantuoja greitesnio energinio taupumo efekto valstybės mastu. Įvertinusi esminius dabartinio renovacijos modelio privalumus, Vyriausybė numatė naujas energinio efektyvumo didinimo kryptis. Nuo pavienių pastatų pereiname prie kompleksinių priemonių. Pradedame atnaujinti šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, ir – Vokietijos pavyzdžiu – ištisus miestų kvartalus“, – konferencijoje kalbėjo Ministras Pirmininkas.
„Tikiuosi, kad tolesnis bendradarbiavimas suteiks Lietuvai galimybę pasinaudoti Vokietijos patirtimi ir įgyvendinti inovatyvius projektus. O mums – Vyriausybei, savivaldybėms, statybų verslui iš savo patirties reikia atsirinkti pačias geriausias praktikas, pritaikyti įgytas kompetencijas ir sparčiu žingsniu eiti į priekį, kad kuo greičiau įgyvendintume ilgalaikę Lietuvos energinio efektyvumo didinimo strategiją. Jos vertė – žmonių gerovė ir ekonomikos augimas.“, – sakė premjeras. Konferencijos metu Ministras Pirmininkas įteikė atminimo dovanas daugiausiai renovacijos srityje nuveikusių savivaldybių vadovams.
2014 metais bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos federaline ministerija, trijose šalies savivaldybėse – Birštono, Šiaulių ir Utenos – pradėtas įgyvendinti demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas. Konferencijoje Vokietijos patirtimi dalinosi ir pranešimą skaitė šios ministerijos valstybės sekretorius Guntheris Adleris.
Pranešimą apie pastatų energinio efektyvumo didinimo poveikį gyventojams, šalies ūkiui ir energetikai yra parengęs ekonomistas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Konferencijos darbe taip pat dalyvauja energetikos ministras Rokas Masiulis, kitų ministerijų bei atsakingų šalies centrinių institucijų bei savivaldybių atstovai, ūkio ir energetikos sektoriaus ekspertai, architektai.