Liepos 12 d. – baigiasi pirmieji Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metai. Kas pasikeitė Lietuvoje?
Liepos 12 d. – baigiasi pirmieji Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metai. Kas pasikeitė Lietuvoje?
„Lietuvos žmonės norėjo permainų ir jos pajudėjo. Ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau per 365 dienas Lietuva išdrįso ir sugebėjo pasukti permainų keliu – skaidresnės, teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės kūrimo link. Tai ambicingi tikslai. Jeigu ir toliau visi išvien nuosekliai dirbsime – sukursime geresnę Lietuvą”, – apžvelgdama pirmųjų kadencijos metų darbus teigia Prezidentė.
Geresnė Lietuva, pasak Prezidentės, daugeliui žmonių prasideda nuo mažesnių vartojimo kainų, todėl pirminis uždavinys sunkmečiu – užtikrinti, kad šalies gyventojai nenukentėtų nuo manipuliacijų kainomis, užkirsti kelią interesų grupių savivalei ir kainų didinimui.
Prezidentei pareikalavus, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas. Vetavus Šilumos ūkio įstatymą, užkirstas kelias šilumos kainų didinimui. Išformavus LEO, pakeitus elektros kainų skaičiavimo metodiką, pradėjus veikti elektros rinkai, pradėtos reguliuoti elektros kainos. Paskyrus naujus Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybės kontrolės vadovus, sugriežtinta kartelinių susitarimų kontrolė dėl degalų kainų, išvengta vandens ir šilumos kainų kilimo, griežčiau kontroliuojamas valstybės lėšų ir turto panaudojimas.
Skurdžiausiai gyvenančių žmonių interesų apsauga – pagrindinis Prezidentės reikalavimas socialinės politikos formuotojams. Pasak šalies vadovės, saugi vaikystė ir aprūpinta senatvė – atsakingos socialinės politikos pamatas. Prezidentei pareikalavus, parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, pradėta ilgalaikė Sodros reforma, kuriama teisinė bazė, ginanti nuo smurto, pateiktos pataisos, didinančios bausmes už nusikaltimus vaikams, nedarbo mažinimas tapo Vyriausybės veiklos prioritetu, įvesta neliečiama socialinių išmokų riba, pradėjo veikti socialinę Ignalinos AE regiono atskirtį mažinanti Visagino programa.
Prezidentės teigimu, didžiausią žalą valstybei ir žmonių tarpusavio santykiams daro korupcija. „Korupcija kaip vėžys, išplitęs visose gyvenimo srityse. Jam įveikti reikia gerokai stipresnių vaistų nei iki šiol”, – teigia Prezidentė. Prezidentės iniciatyva korupciniams nusikaltimams pailginti senaties terminai, Seimui pateikti pasiūlymai dešimteriopai griežtinti baudas už kontrabandą, korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, įteisinti neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.
Vetavus Žemės reformos įstatymą ir pasiūlius pataisas, panaikintos prielaidos korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės miestuose, vetavus Statybos įstatymą – užkirstas kelias piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis, parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.
Norint, kad žmonės tikėtų valstybe, pasak šalies vadovės, reikia, kad jie tikėtų teisingumu.
Prezidentės iniciatyva prasidėjo pertvarka teisėsaugos institucijose, kuriama skaidresnė teismų sistema: sugriežtinta teisėjų vertinimo ir atrankos tvarka, su kiekvienu kandidatu į teisėjus Prezidentė susitinka asmeniškai, Prezidentės paragintos teisėjų darbą vertinančios institucijos už aplaidų teisėjo darbą pradėjo taikyti griežtesnes priemones, įskaitant atleidimą iš pareigų. Parengtos įstatymo pataisos dėl teismų veiklos kontrolės sugriežtinimo, pradėta teismų pirmininkų rotacija.
Pakeista Generalinės prokuratūros vadovybė, tobulinama ikiteisminių tyrimų tvarka ir kontrolė.
Nacionalinio saugumo užtikrinimas – valstybės patikimumo rodiklis. Prezidentės iniciatyva pirmąkart patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas ir nustatytos aiškios užduotys žvalgybos tarnyboms. Parengta ir Seimo patvirtinta Nacionalinės žvalgybos koncepcija. Paskyrus naują vadovą, pertvarkomas ir depolitizuojamas Valstybės saugumo departamentas, priimtos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, numatančios aiškią operatyvinės informacijos pateikimo tvarką ir atsakomybę, apsispręsta baigti liustracijos procesą. Tarptautinis šalies saugumas sutvirtintas Prezidentės iniciatyva pasiekus, jog Baltijos šalių apginamumo planai būtų įtvirtinti ir rengiamoje naujojoje NATO koncepcijoje. Paskirtas naujas kariuomenės vadas, rengiami nauji Lietuvos nacionalinės karinės gynybos planai.
Užsienio politika, pasak Prezidentės, turi tarnauti šalies gyventojų interesams. Ekonominio sunkmečio ir finansinės krizės metai reikalavo neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų pritraukti naujų investicijų, rasti rinkų kaimyninėse šalyse, užtikrintų šalies ekonominį ir energetinį saugumą. Siekdama šių tikslų Prezidentė surengė 26 užsienio darbo vizitus. Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovai, naujasis Europos Vadovų Tarybos Prezidentas, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos Prezidentai bei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų. Ypatingas Prezidentės dėmesys bendradarbiavimui su ES institucijomis bei Baltijos ir Šiaurės šalimis lėmė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu. Elektros jungčiai su Švedija ES skyrė 175 milijonų eurų finansavimą. Taip pat užsitikrintas Europos Komisijos palaikymas, siekiant finansinės paramos dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ir lėšų numatymo naujojoje ES finansinėje perspektyvoje tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, taip pat elektros ir geležinkelio jungtims su likusia Europa tiesti. Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros -atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras. Gauti Liuksemburgo vadovų oficialūs patikinimai dėl investicijų Lietuvoje į atsinaujinančius energetikos šaltinius.
Pirmuosius rezultatus duoda pradėtas naujas, konstruktyviu dialogu grįstas dvišalių santykių etapas su kaimyninėmis šalimis Rusija ir Baltarusija: pajudėjo Sausio 13-osios bylos tyrimas, verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, pagerėjo veiklos sąlygos Rusijoje.
Prezidentės įsitikinimu, greitesnio šalies atsigavimo pagrindas – kūrybiški, išsilavinę ir išradingi žmonės. Švietimas ir kultūra pripažinti svarbiausiomis valstybės raidai sritimis: pirmąkart per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų Prezidentės iniciatyva parengtos šalies kultūros politikos gairės, garantuosiančios kultūros prieinamumą ne tik didmiesčių, bet ir regionų žmonėms. Ištaisytos švietimo reformos klaidos, garantuotos mažesnės palūkanos studentų paskoloms, atsigauna taikomasis mokslas, paspartėjo mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas.
Tam, kad šalies gyventojai labiau pasitikėtų valdžia, Prezidentės teigimu, būtina kurti demokratiškesnę ir skaidresnę politinę sistemą: Prezidentei reikalaujant jau pakeista Politinių partijų finansavimo tvarka, sudaryta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams. Prezidentė taip pat pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Prezidentės pasirinktas aktyvus ir atviras bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe būdas užtikrino kokybiškesnį įstatymų leidybos procesą – pasirašyti 467 įstatymai, vetuoti 8, inicijuoti 34 teisės aktai, iš kurių 28 jau priimti.
Per metus Prezidentė gavo 11 370 šalies gyventojų laiškų. Juose keliamos problemos buvo nagrinėjamos ir darbo vizitų į regionus metu. Per metus Prezidentė aplankė 6 šalies regionus: Visagine aptartos Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų problemos, Alytuje – nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo galimybės, vizitas į Suvalkiją buvo skirtas vietos bendruomenėms stiprinti, atliekų tvarkymo problemos aptartos Kazokiškėse, vizitas Kaune buvo skirtas savivaldos problemoms, Biržuose kalbėta apie paveldo pritaikymą turizmui.
1. Kainų mažinimas
- Prezidentei pareikalavus priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas.
- Vetavus Šilumos ūkio įstatymą užkirstas kelias šilumininkų monopolijoms, šilumos kainų didėjimui.
- Elektros kainų reguliavimas per inicijuotą elektros kainų skaičiavimo metodikos pakeitimą ir inicijuotą Energetikos sektoriaus reformą (LEO LT likvidavimas, pradėjo veikti elektros birža).
- Pasirašytos Konkurencijos įstatymo pataisos neleido didiesiems prekybos centrams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (30 proc. rinkos dominuojančios padėties apibrėžimas mažmeninei prekybai).
- Paskyrus naujus Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybės kontrolės vadovus sugriežtinta kartelinių susitarimų kontrolė dėl degalų kainų, išvengta vandens ir šilumos kainų kilimo, griežčiau kontroliuojamas valstybės lėšų ir turto panaudojimas.
2. Kova su korupcija
- Pateiktas ir Seimo priimtas įstatymas, kuriuo pailginti senaties terminai korupcinėms veikoms ir labai sunkiems nusikaltimams.
- Seimui pateiktos pataisos, dešimteriopai didinančios baudas už finansinius ir ekonominius nusikaltimus – pritarta komitete, priėmimas rudens sesijoje.
- Statybos įstatymo vetavimas, užkertant kelią piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis. Parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.
- Vetuotas Žemės reformos įstatymas, numatęs valstybinę žemę miestuose perduoti savivaldybių žinion. Užkirstas kelias korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės.
- Pakeisti STT veiklos prioritetai.
3. Socialinės aplinkos gerinimas
- Prezidentės reikalavimu parengtas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas.
- Įvesta neliečiama socialinių išmokų riba.
- Pradėta ilgalaikė Sodros reforma.
- Ligos ir motinystės socialinis draudimas – vetuotos nuostatos dėl motinystės išmokų sumažinimo su motyvu neišskirti motinų kaip pažeidžiamiausių socialinių grupių iš kitų.
- Pradėjo veikti Ignalinos AE regiono socialinę atskirtį mažinanti Visagino programa.
- Pasirašytas memorandumas dėl kovos su smurtu, Prezidentei pareikalavus pradėta kurti nuo smurto ginanti teisinė bazė.
- Parengtos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos.
- Pateiktos pataisos padidinti bausmes už nusikaltimus vaikams.
4. Pertvarkos teismuose ir teisėsaugos institucijose
- Sugriežtinta teisėjų atrankos ir vertinimo tvarka, taikomi aukštesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai; Prezidentė asmeniškai susitinka su kiekvienu pretendentu į teisėjus.
- Paskirti 92 teisėjai, iš jų 7 teismų pirmininkai.
- Pradėta teismų pirmininkų rotacija.
- Teismų sistema valoma – nepakantumas aplaidžiai dirbantiems teisėjams (už teisėjo vardo žeminimą jau atleisti 2 teisėjai).
- Paskirtas naujas AT pirmininkas G. Kryževičius, jam suteikti didesni įgaliojimai.
- Paskirtas naujas generalinis prokuroras A. Valys; generalinio prokuroro pavaduotojams G. Jasaičiui ir R. Barakauskui nepratęsti įgaliojimai.
5. Nacionalinis saugumas
- Paskirtas naujas VSD generalinis direktorius G. Grina, atleisti 2 ir paskirti 2 VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai. Pertvarkomas ir depolitizuojamas VSD.
- Paskirtas naujas kariuomenės vadas A. Pocius. Rengiami nauji Lietuvos nacionalinės karinės gynybos planai.
- Pirmąkart patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas ir žvalgybos informacijos poreikiai, pagal kuriuos suformuluotos konkrečios užduotys slaptosioms tarnyboms.
- Sugriežtinta Žvalgybos tarnybų kontrolė.
- Parengta ir Seimo patvirtinta Žvalgybos koncepcija.
- Prezidentei reikalaujant apsispręsta baigti liustracijos procesą – Seimas priėmė Liustracijos įstatymų paketą.
- Prezidentei reikalaujant Seimas priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, numatančias aiškią operatyvinės informacijos pateikimo tvarką ir atsakomybę.
- Pasiekta, kad NATO turėtų konkrečius Lietuvos ir Baltijos šalių gynybos planus; pirmąkart Lietuvos valstybės vadovė kalbėjo Šiaurės Atlanto Taryboje.
- Lietuvoje steigiamas NATO Energetinio saugumo centras.
6. Šalies interesų gynimas per užsienio politiką
- Įvyko 26 darbo vizitai užsienyje (iš jų – 5 EVT, 4 tarptautinės diskusijos).
- Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, EP, EK vadovai, naujasis EVT Prezidentas (iš viso per metus su NATO vadovu Prezidentė susitiko 3 k., su EK pirmininku – 2 k.).
- Lietuvoje lankėsi Slovėnijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Suomijos prezidentai; iš viso Lietuvą aplankė daugiau nei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų.
- Ypatingas dėmesys ES ir Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui (5+3) užtikrino ES finansavimą elektros jungčiai su Švedija – 175 milijonai eurų; EVT pasiekta, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu; užtikrinta EK parama dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo projektui; užtikrintas EK dėmesys, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje būtų numatytos lėšos tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, elektros ir geležinkelio jungtims su Europa tiesti.
- Konstruktyvus dialogas su kaimynais (keli pokalbiai su D. Medvedevu, susitikimas su V. Putinu, A. Lukašenka) išjudino Sausio 13-osios bylos tyrimą; verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, veikti Rusijoje.
- Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros (atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras).
7. Kultūra, švietimas
- Pirmąkart per 20 metų parengtos ir Seimo patvirtintos ilgalaikės kultūros politikos gairės.
- Garantuotos mažesnės studijų paskolų palūkanos.
- Ištaisytos švietimo reformos klaidos – patobulintas studijų krepšelio skirstymas, pakeista priėmimo į kai kurias studijų programas tvarka.
- Paspartintas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas, atsigauna taikomasis mokslas.
8. Statistika
§ 26 užsienio darbo vizitai, 6 vizitai į šalies regionus.
§ Pasirašyti 467 įstatymai, 8 vetuoti; inicijuoti 34 teisės aktai, iš kurių 28 priimti.
§ Pakeista 16 valstybės institucijų vadovų ir/arba jų pavaduotojų.
§ Paskirta 92 teisėjai ir 7 teismų pirmininkai.
§ Priimta 40 aukštų užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų.
§ Paskirta 17 ambasadorių.
§ Duoti 56 interviu žiniasklaidai.
§ Pasakytos 53 kalbos.