Lietuvai įsivesti eurą būtų naudinga, kadangi euro įvedimas sumažintų paskolų kainas įmonėms, o tai paskatintų naujas investicijas ir darbo vietų kūrimą, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Nerijus Udrėnas.
Lietuvai įsivesti eurą būtų naudinga, kadangi euro įvedimas sumažintų paskolų kainas įmonėms, o tai paskatintų naujas investicijas ir darbo vietų kūrimą, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Nerijus Udrėnas.
„Įsivedus eurą galima tikėtis mažesnės šalies finansinės rizikos, tai yra labai patrauklu tiek vidaus investuotojams, tiek užsienio, kurie skolina valstybei pigiau. Būtų mažesnės ilgalaikės tiek valstybės skolos, tiek tarpbankinių palūkanų normos bei mažesnis šių palūkanų normų kintamumas. Tai lemtų gerokai mažesnę ir pastovesnę tiek valstybės, tiek verslo skolinimosi kainą. Ir tikrai laimėtų visa Lietuvos ekonomika, nes įmonėms paskolos taptų pigesnės, jos būtų lengviau prieinamos, tai paskatintų naujas investicijas ir darbo vietų kūrimą”, – antradienio rytą interviu „Žinių radijui” sakė N. Udrėnas.
Prezidentės patarėjas priminė, kad eurą įsivesti, kai atitiks Mastrichto kriterijus, Lietuva privalo ir pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
„Mes turime dabar euro atitikmenį, tik litais, bet nevykdome monetarinės politikos, taigi esame tokioje pusiaukelėje į eurą”, – teigė N. Udrėnas.
Patarėjas pabrėžė, kad norinčios įsilieti į euro zoną šalys turi būti pakankamai konkurencingos, bet, pasak jo, susitvarkydama savo finansus ir šalies ūkio konkurencingumą Lietuva jau įrodė, kad gali tokia būti.
„Euro įvedimas rodytų užsienio investuotojams, kad šalis geba tvarkyti savo finansus. Dažnu atveju euro įvedimas paskatintų investicinius sprendimus šiandien, o ne rytoj”, – sakė N. Udrėnas.
Dėl euro zonos ateities Prezidentės patarėjas sakė nesibaiminąs. Pasak jo, šiuo metu euro zona tvarkosi ir juda į priekį, ką parodė ir ekspertų susitikimas Davose.
„Tikrai euro zona, nepaisant visų sunkumų, išliks ir plėsis toliau”, – užtikrino N. Udrėnas.
ELTA primena, kad penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė siekti 2015 m. prisijungti prie euro zonos.
„Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo”, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.
A. Butkevičiaus teigimu, komisija stebės, ar nenutolstama nuo Mastrichto kriterijų.
Premjeras taip pat pridūrė, jog siekiant sumažinti infliaciją prievartinių priemonių imamasi tikrai nebus.
Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipė dėmesį, jog valstybės skolos kriterijų Lietuva atitinka su labai didele atsarga, o viešųjų finansų deficito punktas bus patenkintas, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės drausmės pagal tai įtvirtinantį įstatymą.
„Mastrichto kriterijai nėra kažkas tokio prasimanyto, kad tik būtų kankinamos tos šalys, kurioms reikėtų euro. Atitikimas Mastrichto kriterijus reiškia, kad šalies ekonomika vystosi tvariai ir sveikais pagrindais (…). Jeigu mes neleisime susidaryti burbulams nekilnojamo turto ar kitose rinkose, jeigu mes valdysime šešėlinę ekonomiką, mums pavyks normaliai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis atitiks tuos kriterijus ir tai reikš, kad mes esame iš tikrųjų pasirengę įsivesti eurą”, – reziumavo ministras.
Prezidentė penktadienį sakė pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas.
„Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros – parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau – koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas. Kol kas nei plano, nei laiko negirdžiu ir nematau”, – penktadienį žurnalistams sakė Prezidentė.