Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.
Diskusijoje, dalis kurios vyks nuotoliniu būdu, dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva, Vokietijos valstybinio plėtros banko KfW generalinis sekretorius Lutzas-Christianas Funke (Lucas-Kristijanas Funkė), finansų ministras Vilius Šapoka, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, taip pat Seimo nariai, verslo atstovai, ekonomistai.
Prezidentūra palaiko siūlymą steigti valstybinį banką, tačiau teigia, kad jis turėtų užsiimti smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimu.
„Prezidento vertinimu, nacionalinis plėtros bankas galėtų užpildyti kreditavimo rinkos trūkumą skolindamas perspektyvioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, prisidėti prie ilgalaikės valstybės raidos įgyvendindamas investicijų politiką, tikslingai ir greitai nukreipti finansinę paramą verslui krizės metu“, – BNS sakė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Pasak prezidentūros atstovų, verslo kreditavimo apimtys Lietuvoje yra nepakankamos, šiame rinkos segmente yra skylė, kurią galėtų užpildyti valstybė.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta anksčiau yra sakęs, kad Nacionalinis plėtros bankas su 100 mln. eurų kapitalu galėtų turėti apie 1 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį.
Siūlymas steigti valstybinį plėtros banką buvo įrašytas į valdančiųjų „valstiečių“ 2016 metų Seimo rinkimų programą, idėją palaiko ir kai kurie Seimo nariai, tačiau ne visada sutariama dėl banko koncepcijos.
Apie tai, kad ketinimuose steigti valstybinį banką yra daug painiavos, kalbėjo ir V. Šapoka. Anot jo, vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – finansavimo valstybinei infrastruktūrai.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras.
Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
