Anykščiuose, dešiniajame Šventosios upės take, bažnyčios kalvos ūksmėje, savaitgalį ant vieno iš apšvietimo stulpų pažymėta legendinio žvejo Albino Tamulio žvejybos vieta.
Atminimo ženklą šiemet Anapilin iškeliavusiam žvejui sukūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, skulptorius, medalininkas ir tapytojas Romualdas Inčirauskas.
Žvejo A.Tamulio atminimą nuspręsta įamžinti šiemet po to, kai anykštėnai pasigedo jo įprastinėje žvejybos vietoje. Vienas iš šio projekto sumanytojų – muziejininkas, „Anykštos“ redakcijos bendradarbis Raimondas Guobis, taip pat Anykščių kultūros centro režisierius Julius Jakubėnas.
„Albinai, kai Tavęs čia nebebus, Tau pastatys paminklą. Tokį pat, koks tu dabar atrodai – sėdintis ant Šventosios kranto, bažnyčios kalvos ūksmėje, ir viliojantis žuveles, upės dvasią garbinantis…” – kartą kairiajame Šventosios upės kranto take žvejojusiam A. Tamuliui pasakė muziejininkas Raimondas Guobis. Tai nebuvo šiaip sau žodžiai…
Prof. R.Inčirauskas sakė, kad sukurti atminimo ženklą jo paprašęs muziejininkas R.Guobis.
„Žmogus paprašė, aš tą ženklą padariau ir net su Anykščių rajono savivaldybės vyriausiąja architekte to nederinau. Gal ir nelabai gražu. Pripratau savo nelegalius ženklus dėliot, gal nesupyks“, – šypsojosi menininkas.
Ant ženklo puikuojasi užrašas aukštaičių anykštėnų tarme – „Unt ka gaudai? Unt kantrybes“.
„Kai žvejo Albino kas nors pasiteiraudavo, kokiu masalu jis žvejojąs, toks ir būdavo jo atsakymas. Užrašiau anykštietiškai“, – apie tai, kaip gimė ženklo tekstas, pasakojo prof. R.Inčirauskas.
Menininkas prisipažino, kad ženklą kūrė žmogui, su kuriuo gyvenime susidurti neteko.
„Man atrodo, kad jis į Anykščius atvažiavo vėliau nei aš iš čia išvažiavau. Turiu jo nuotraukų, paskaitinėjau apie žveją, R.Guobis man medžiagos atsiuntė“, – sakė prof. R.Inčirauskas.
Ženklą žvejui Albinui jis buvo pasiryžęs sukurti be jokio atlygio, bet buvo rastas kelias, kaip prof. R.Inčirauskui atsilyginti. Ženklo gamyba finansuota Pasaulio anykštėnų bendrijai vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Meno dirbtuvės Anykščiuose“.
Anykščių kultūros centro režisierius Julius Jakubėnas sakė, kad ženklas žvejui Šventosios upės dešiniajame krante atsirado gruodžio 13 dieną, sekmadienį. Šį ženklą jis vadina „trijų bičiulių idėja“.
„Kaip anksčiau minėjau, tai visiškai nematoma intencija. Iš pradžių galvojome žvejo Albino atminimą įamžinti skulptūrėle, o išėjo dar geriau. Koronaviruso akivaizdoje radosi tokie dalykai“, – kalbėjo J.Jakubėnas.
Anykščių kultūros centro režisierius J.Jakubėnas, kalbėdamas apie žvejui Albinui sukurtą ir įrengtą ženklą, sakė, kad jam Anykščiuose labai patinka netikėtumo faktorius.
„Eini per miestą ir pamatai netikėtai atsiradusius gražius dalykus. Kai kurios iniciatyvos net neafišuojamos. Ir man tai patinka – tai tokia Anykščių natūralaus puoselėjimo tendencija. Ir visai čia nereikalingos idėjos autorių pavardės“, – dėstė J.Jakubėnas.
Pasaulio anykštėnų bendrijos veiklos koordinatorė Simona Ševčenkaitė sakė, kad, siekiant įamžinti žvejo Albino atminimą, bendrija atliko telkėjos vaidmenį.
„Iniciatyva atminti A. Tamulį yra anykštėnų, o Pasaulio anykštėnų bendrija ir yra tie „paprasti anykštėnai“. Tiesiog sutelkėme aktyvius miestiečius bendrai idėjai įgyvendinti, o prof. R. Inčirauskas Anykščiuose jau yra palikęs ne vieną atminimo ženklą, tad ir šią iniciatyvą įgyvendinti mielai sutiko. Ženklo gamybą finansavome vykdydami projektą „Meno dirbtuvės Anykščiuose“. Šis projektas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos“, – komentavo Pasaulio anykštėnų bendrijos atstovė.
Prof. R.Inčirauskas Anykščiuose yra sukūręs ir įrengęs jau ne vieną tokį ženklą. Kad surasti juos būtų lengviau, jau pravartu būtų išleisti ir kokį nors žemėlapį. Ženklai yra įrengti dešiniajame Šventosios upės krante, ant tiltelio prie buvusios gaisrinės. Dar du ženklai, skirti Anykščiuose gyvenusių žydų atminimui, – jų kapinėse ir ant buvusios sinagogos.