1410 metais liepos 16-ąją po Žalgirio mūšio pergalės lietuvių ir lenkų kariuomenė pradėjo žygį į Kryžiuočių ordino sostinę Marienburgą. Pakeliui ordino pilys ir miestai pasidavė be kovos. Liepos šešioliktoji, trečiadienis – 198-oji metų.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta,
Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė;
rytoj: Aleksas, Darius, Darotas, Darutė, Darutis, Irma, Girėnas,
Narimantas, Narimantė, Narvydas, Vaiga, Vaigailas, Vaigailė, Vaigė,
Vaigys, Vytenis;
Saulė šiandien tekėjo 5.04, leisis 21.45. Dienos ilgumas – 16.41.
Septintąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 21.12, leidžiasi 2.21.
Saulė Vėžio ženkle.
Lietuva liepos 16-ąją:
1410 m. po Žalgirio
mūšio pergalės lietuvių ir lenkų kariuomenė pradėjo žygį į Kryžiuočių
ordino sostinę Marienburgą. Pakeliui ordino pilys ir miestai pasidavė
be kovos.
1940 m. JAV prezidento Franklino Ruzvelto (Franklin
Roosevelt) dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos,
Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.
2002 m. daugiau kaip šimtui Lietuvoje gyvenančių asmenų Austrija skyrė
kompensacijas už priverstinį darbą šioje šalyje Antrojo pasaulinio karo
metais.
Liepos 16-oji pasaulyje:
22 m., kaip manoma, prasidėjo Islamo era – būtent tais metais pranašas Mohamedas (Mohammed) iš Mekos pabėgo į Mediną.
1048 m. popiežiaus sosto atsisakė Benediktas IX.
1486 m. gimė italų tapytojas, brandžiojo Renesanso atstovas Andrėjas del Sartas (Andrea del Sarto).
1661 m. Stokholmo bankas išleido pirmuosius Europoje banknotus.
1858 m. gimė belgų smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius Eženas
Isajis (Eugene Ysaye). Jo mokiniu buvo Jehudis Menuhinas (Yehudi
Menuhin).
1867 m. prancūzas Žospė Monjė (Jospeh Monier) pirmasis užpatentavo gelžbetonį.
1872 m. gimė norvegų keliautojas ir tyrinėtojas Roaldas Amundsenas
(Roald Amundsen). 1911 metais jis pirmasis pasiekė Pietų ašigalį.
1896 m. gimė norvegų valstybės veikėjas ir pirmasis Jungtinių Tautų
Organizacijos generalinis sekretorius 1946-1952 metais Triugvė Li
(Trygve Lie).
1911 m. gimė JAV šokėja ir garsi kino aktorė Džindžer Rodžers (Ginger Rogers).
1917 m. bolševikai nesėkmingai mėgino užgrobti valdžią Petrograde. Pučui nepavykus, Leninas pasislėpė pogrindyje.
1918 m. Jekaterinburge bolševikai nužudė paskutinį Rusijos carą Nikolajų II kartu su jo šeimos nariais bei tarnais.
1935 m. Oklahoma Sityje atsirado pirmosios pasaulyje mokamosios automobilių stovėjimo vietos su pinigų surinkimo aparatais.
1945 m. JAV Naujosios Meksikos dykumoje atliktas pirmasis branduolinio ginklo bandymas kodiniu pavadinimu "Trejybė".
1965 m. Prancūzijos ir Italijos prezidentai Šarlis de Golis (Charles de
Gaulle) ir Saragatas (Saragat) atidarė 7 mylių tunelį po Monblano
kalnu, sujungusį abi šalis.
1969 m. į istorinę misiją išvyko
kosminis aparatas "Apollo 11" – Mėnulyje jis turėjo išlaipinti
astronautus Neilą Armstrongą (Neil Armstrong), Bazą Oldriną (Buzz
Aldrin) ir Maiklą Kolinzą (Michael Collins).
1989 m. mirė vienas didžiausių XX amžiaus dirigentų austras Herbertas fon Karajanas (Herbert von Karajan).
1993 m. Didžiosios Britanijos slaptoji tarnyba MI5 nutraukė daugiau
kaip 80 metų jos veiklą slėpusią paslapties skraistę ir paskelbė
brošiūrą apie savo operacijas.
1994 m. Šumakerio ir Levio (Shoemaker-Levy) kometos nuolaužos nukrito ant Jupiterio.
1996 m. Džermanas Makaris (Germano Maccari) pripažintas kaltu 1978
metais nušovęs buvusį Italijos ministrą pirmininką Aldą Morą (Aldo
Moro).
1998 m. Kosovo albanų parlamentas susirinko į pirmą
posėdį, išrinko ir prisaikdino savo spikerį, po to įsibrovė Serbijos
policija ir išvaikė deputatus.
1999 m. Atlanto vandenyne, prie
Masačūsetso, sudužo privatus lėktuvas, kuriuo skrido Džonas F. Kenedis
jaunesnysis (John F. Kennedy Jr.) su žmona ir jos seserimi. Jų kūnai
buvo rasti tik liepos 21 dieną.
2001 m. iš Tarptautinio
olimpinio komiteto prezidento pareigų atsistatydino nuo 1980 metų jam
vadovavęs ispanas Chuanas Antonijas Samarančas (Juan Antonio
Samaranch). Naujuoju olimpinio judėjimo vadovu tapo belgas Žakas Rogas
(Jacques Rogge).
2003 m. karinio perversmo metu nuversta San
Tomės ir Prinsipės vyriausybė. Tai įvyko, kai daug naftos turinčios
salų valstybės prezidentas buvo iš jos išvykęs.
2004 m.,
sulaukęs 84 metų, mirė Čarlzas V. Svynis (Charles W. Sweeney), kurio
pilotuojamas JAV bombonešis 1945 metais numetė atominė bombą ant
Nagasakio Japonijoje.
