Sakralinio meno centre, apie šimtas anykštėnų ir miesto svečių penktadienio popietę pagerbė monsinjorą Albertą Talačką.
Sakralinio meno centre, apie šimtas anykštėnų ir miesto svečių penktadienio popietę pagerbė monsinjorą Albertą Talačką. „Mes linkę suidelizuoti žmones, bet negalime pamiršti, kad jie pirmiausia – žmonės. Lygiai toks buvo ir monsinjoras A.Talačka.” – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius. Jis prisiminė ir geras, ir prastesnes monsinjoro savybes, pasakojo kaip A.Talačka „pjovė” Velykų mišias pramiegojusį vikarą. S.Filipavičius džiaugėsi, senatvėje A.Talačką globojusiu kunigu Stanislovu Krumpliausku. Kai A.Talačka turėjo trauktis iš klebono pareigų S.Filipavičius dirbo Panevėžio generalvikaru. Jis atsiminė kaip buvo skiriamas naujas Anykščių klebonas. „Su vyskupu tarėmės ką skirti Anykščių klebonu. Vladas Rabašauskas pradžioje sutiko, paskui – kategoriškai atsisakė. Teko skirti Sanislovą Krumpliauską. Monsinjoras labai pergyveno, kad tampa nereikalingas. Bet, ačiū Dievui, kad atėjo Stanislovas ir apglebė monsinjorą savo rūpesčiu.” – kalbėjo S.Filipavičius.
Atsiminimus apie monsinjorą A.Talačką pasakojo ir S.Krumpliauskas bei iš kiti kunigai. Taip pat kalbėjo ir monsinjoro sūnėnas Vytautas Talačka. Pasak, jo monsinjoras, jam pirmiausia buvo ir išliko dėde. „Jis viskuo domėjosi. Įsigijo porą avilių kaukazietiškų bičių, vėliau susidomėjo fotografija, turėjo motorinį dviratį, vėliau – motociklą „Jawa”. „ – apie dėdės pomėgius kalbėjo jo sūnėnas.
