Pristatė giminės knygą

Spalio 7-ąją Anykščių viešojoje bibliotekoje pristatyta „Strolių giminės knyga“. Tai viena pirmųjų knygų apie giminės istoriją Anykščiuose. Knygos leidėjas ir redaktorius – Virginijus Strolia, Anykščių Garbės ambasadorius Ukrainoje, leidyklos „Baltia Druk“, garsėjančios LDK paveldo sklaida, bendrasavininkis.
Knygos autorė – V.Strolios pusseserė Vanda Strolaitė – Zinienė.

Knyga giminę padarė kilmingą

Knygos autorę V.Strolaitę – Zinienę ir leidėją V.Strolią renginyje kalbino bibliotekininkė Judita Skačkauskienė. V.Strolaitė – Zinienė kalbėjo, kad surinkti ir susisteminti giminės istoriją ją skatino ir netgi primygtinai ragino V.Strolia.
2013 metais V.Strolaitė – Zinienė sudarė ir išleido knygą apie kitą savo giminės atšaką – „Čiunkių versmė : prisiminimai apie Maldaikių šeimos gyvenimą“. „Padovanojau „Čiunkių versmę“ Virginijui ir jis mane ėmė įkalbinėti, kad sėsčiau prie Strolių knygos“, – dėstė autorė.
„Strolių giminės knygoje“ pateikta ir Pienagalio kaimo (Troškūnų sen.), iš kurio kilo Strolių giminė, istorija.  
Virginijaus ir Vandos  seneliai Vladislovas ir Teofilija Strolios 1913-1921 (ar 1922) gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose. V.Strolaitė-Zinienė knygos pristatyme kalbėjo, kad močiutė Teofilija, grįžusi į Pienagalį, savo amerikoniškais įpročiais kartais stebino kitus kaimiečius. Pavyzdžiui, ji komunijos eidavo be išpažinties, kaip buvo įpratusi JAV.  „Jeigu kas skriausdavo, visada atsiremdavau į bobutės sijoną“, – apie asmeninį santykį su bobute kalbėjo V.Strolaitė-Zinienė.
V.Strolia sakė, kad leidžiant giminės knygą dirbo profesionalų komanda. „Dirbo ir dailininkas, ir maketuotojas, ir nuotraukų retušuotojas. Patikrinti ir faktai, ir pavardės, ir vietovardžiai“, – dėstė V.Strolia. Pasak jo, giminės knygos išleidimas yra „didžiausia investicija į ateinančias kartas“.
Apie  „Strolių giminės knygą“ renginyje kalbėjo muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius, rašytojas Rimantas Vanagas, „Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė.
T.Kontrimavičius sakė, kad knyga padarė Strolių giminę kilmingą. „Kilmingos giminės skyrėsi tik tuo, kad jos žinojo, kas jų protėviai, ir juos gerbė“, – sakė T.Kontrimavičius.
G. Šmigelskienė priminė V. Strolios iniciatyvą paženklinti senąsiais kapines. „Žmonės kurie neatsigręžia į savo šaknis, ne visai yra ir žmonės. Galbūt jūsų iniciatyva, jūsų knyga paskatins ir kitus atsigręžti į savo gimines, užrašyti, kol yra galimybė užrašyti“, – renginyje kalbėjo G.Šmigelskienė.  

Knygoje yra ir valgių receptų

„Strolių giminės knyga“ –  svari, solidi, didesnio nei įprasta formato, net  250 puslapių, gausybe senų ir naujų fotografijų iliustruota, VšĮ „Laiko skrynia“ išleista 150 egzempliorių tiražu. Mažytė komercinė paslaptis:  knyga spausdinta kaimyninėje Lenkijoje.
Knygai pasirinkta klasikinės monografijos sandara. Pirmiausia skaitytojas įvedamas į tą erdvę, kurioje gyveno nuo seniausių laikų žinomi Strolių giminės protėviai, – Pienagalio kaimą, įsikūrusį šalia legendinio Latavos upelio, svaigiame kalvyne, gaubiamame šilų. Sodžius nūnai priklauso Troškūnų seniūnijai ir Andrioniškio parapijai. Tekstuose vaizdingai piešiamas apylinkių peizažas, minimi mistiški  vietovardžiai, pateikiami jų aprašai, ryškėja poetinės pajautos, atsivėrimai. Bandoma aiškintis, iš kur kilo plačioje apylinkėje žinomas apibūdinimas – „Pienagalio nuodininkai“. Pateikiamas senosios Pienagalio ulyčios, gatvinio kaimo, kuomet namas glaudėsi prie namo, planas. Ypač įdomūs Monikos Baranauskaitės – Murkienės (1913 – 2011) atsiminimai, kuriuose iškyla dar carinės imperijos ir ankstesnių laikų nutikimų atspindžiai, seniausi giminių atstovai, praktiškos kelionės į JAV, atkaklus darbas kalant dolerius tam, kad būtų galima sugrįžti į tėvynę ir joje žmoniškai įsikurti.
Po to skaitytojas vedamas XX amžiaus istorijos keliu  – per kaimą praūžia Antrasis pasaulinis karas, vėl užgriūna sovietinės okupacijos vargai, slegia sukrečiantys pokario nutikimai, tremtis, vargai lageriuose, mirtis tėvynės šiluose. Po to kolektyvizacija, kuri keičia sodiečių sąmonę, ir melioracija, keičianti apylinkių gamtos veidą. Aprašomi įdomiausi didieji gamtos padarai – Duburio pieva, Ilgadirvės, Lygioji, Pienagalio raistas.
Po to nuodugniai pasakojama Pienagalio Strolių – Ladoko giminės istorija. Gyvenimas sodžiuje, kelionė į Ameriką užsidirbti, gyvenimas Naujajame Džersyje, sugrįžimas į tėviškę. Į šio laikotarpio pasakojimus sumaniai įpinami etnografiniai vaizdai – pasakojama apie miškų gėrybes, uogavimą, grybavimą, darbymečius, tikėjimo paslaptis, Kalėdas, Velykas, duonos kepimą, plunksnų plėšymą, sviesto mušimą, Gegužines pamaldas, skerstuvių papročius. Kaip ir dera šiuolaikinei knygai, joje randame ir valgių receptų, pamokančių, kaip išvirti grybų „zupę“,  juką, kaip pasikepti rozavų miltų blynų.
 Labai daug įdomybių ir senelio Vladislovo (Ladoko) istorijoms skirtame kampelyje. Ten pasakojama legenda, kodėl gandro sparnai pajuodę, daug įdomybių apie emigraciją, užkalbėjimai nuo gyvatės įkirtimo, degtinės vietą vyriškame gyvenime. Taip išpasakojama apie keturias Strolių kartas. Kaip šviesi gija vis pasikartoja susitikimo su Angelu sargu tema. Į daugelį pasakojimų apie giminės žmones įveda ištrauka iš Šventojo Rašto. Plačiai aprašomi ir giminės bei kaimynai.
Leidinio pabaigoje pateikiamas žodynas senovinių, keistai skambančių, net šiek tiek juokingų, dabar nebevartojamų žodžių, keletas patarlių bei priežodžių. Knygos įklijoje – Strolių giminės medis, paženklintas Pienagalio Motinėlės – giminės globėjos vaizdiniu. Iš tiesų tai svarbus rašytinis paminklas ne tik Strolių giminei, bet  tam laikmečiui, tam kraštui, kuriame tos giminės žmonės gyveno ir tebegyvena.
 Tai pabrėžia  žalia, atrodytų, net pernelyg ryški, bet gaivi  ir neblunkanti tarsi pati gyvybė  knygos viršelių atvartų spalva.

Pripažintas ir Ukrainoje, ir Lietuvoje

V.Strolia nuo 1997 m.  yra Kijevo leidyklos  „Baltia Druk“  bendrasavininkis, vyriausiasis redaktorius ir komercijos direktorius. „Baltia Druk“ yra viena iš dešimties didžiausių Ukrainos leidyklų, kuri specializuojasi leisti reprezentacines knygas, meninius ir turistinius atvirukus bei leidinius turistams.
Už Lietuvos ir Ukrainos istorinių ryšių puoselėjimą ir sklaidą jis apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu (2018 m.). Už visuomeninį aktyvumą jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu (2019 m.), už kultūros iniciatyvas Anykščių krašto labui – Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2019 m.).
2006 m. jo įmonė buvo apdovanota Ukrainos vyriausybės padėka už šalies tarptautinio autoriteto stiprinimą. Jo iniciatyva išleista istorinė studija-albumas „Ukraina: Lietuvos epocha 1320-1569“ (ukrainiečių kalba 2009 m., lietuviškai – 2010 m.) buvo pripažinta geriausia 2009 metų istorinio pobūdžio bei gražiausia metų knyga Ukrainoje.